16-17 metų krepšininkų vertybių raiška komandoje

ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS EDUKOLOGIJOS FAKULTETAS KŪNO KULTŪROS IR SPORTO EDUKOLOGIJOS KATEDRA Renata Alonderytė Specialiosios pedagogikos ir kūno kultūros studijų programos IV kurso studentė 16-17 m. KREPŠININKŲ VERTYBIŲ RAIŠKA KOMANDOJE Bakalauro darbas Darbo vadovas lekt. A. Džiuvė Šiauliai, 2006 TURINYS ĮVADAS..................................................................................................................................... 3 1. NAGRINĖJAMOS PROBLEMOS TEORINIAI ASPEKTAI................................... 7 1.1. Mokinių, turinčių nežymų protinį sutrikimą, charakteristika............... 7 1.2. Nežymaus protinio atsilikimo paplitimas ir priežastys............................................ 7 1.2.1. Endogeninės sutrikimų priežastys................................................................. 9 1.2.2. Egzogeninės sutrikimų priežastys.................................................................. 14 1.3. Laimėjimų įtaka tikslų įgyvendinimui žaidžiant krepšinį........................................ 16 1.4. Sportinė veikla kaip visuomeninės kultūros reiškinys............................................. 17 1.5. Sportinėje veikloje pasireiškiančios vertybės.......................................................... 20 1.6. Dorovinės vertybės krepšinio komandoje................................................................ 24 1.7. Sutrikusio intelekto vaikų dorinis ugdymas............................................................. 27 2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODAI........................................................... 29 3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ ANALIZĖ.............................................................. 31 3.1. Vertybės „Naudingumas visuomenei“ raiška komandoje...................................... 31 3.2.Vertybės „Bendravimas ir bendradarbiavimas su žmonėmis“ raiška komandoje... 32 3.3. Vertybės „Turtingas kultūrinis gyvenimas“ raiška komandoje............................... 33 3.4. Vertybės „Gera sveikata“ raiška komandoje........................................................... 35 3.5. Vertybės „Gera šeima, santarvė joje“ raiška komandoje........................................ 37 3.6. Vertybės „Išsimokslinimas ir savęs tobulinimas“ raiška komandoje...................... 38 3.7. Vertybės „Geras ir įdomus darbas“ raiška komandoje........................................... 39 3.8. Vertybės „Maksimalus savo galimybių realizavimas, darbinė karjera“ raiška komandoje ....................................................................................................................... 40 3.9. Vertybės „Malonus, nerūpestingas gyvenimas. Turiningas laisvalaikis“ raiška komandoje............................................................................................................................. 42 3.10. Vertybės „Pinigai ir materialinė gerovė“ raiška komandoje................................. 43 4. APIBENDRINIMAS....................................................................................................... 45 IŠVADOS............................................................................................................................ 48 LITERATŪRA.................................................................................................................... SUMMARY.......................................................................................................................... PRIEDAS............................................................................................................................. 49 52 53 ĮVADAS Tyrimų problema ir aktualumas. Ugdytinių vertybinės orientacijos yra nemažiau reikšmingas ugdymo rezultatas negu jų žinios, praktinės ir protinės veiklos gebėjimai. Šiuolaikinėmis sąlygomis vis aiškiau suvokiama, kad vertybinės orientacijos yra žmogaus gyvenimo kelrodis, jos suteikia prasmę visuomenės narių veiklai. Žmogus gali egzistuoti neįsisavinęs šiuolaikinių mokslo žinių, tačiau be vertybinių orientacijų jo gyvenimas neįmanomas; socialiai žalingų vertybinių orientacijų funkcionavimas, jų prevencija ir įveikimas yra bene didžiausias visuomenės rūpestis. Todėl šiuolaikinio ugdymo teorija ir praktika vertybinių orientacijų ugdymui skiria vis didesnę reikšmę (Bitinas, 2002). Sportinėje veikloje neišvengiamai pasireiškia bendrumo, bendravimo, bendradarbiavimo, draugystės, bičiulystės ir kitos panašios vertybės. Sportas yra vienas iš nedaugelio visuomenėje vykstančių reiškinių, sudarantis sąlygas tarpusavyje kaip lygus su lygiu varžytis įvairių tautybių, rasių, socialinių sluoksnių žmonėms (Šukys, 2005). Anot V. Stoliarovo ir V. Samusenkovos (1996), tai lemia socialinio nuotolio tarp žmonių mažėjimą. Vargu ar sportą galėtume vertinti kaip kultūros reiškinį, jeigu jis neatliktų ugdomojo vaidmens. Be to, sportinė veikla žmogui dažnai sudaro ekstremalias situacijas, kai reikia įtempti visas fizines ir dvasines jėgas, valią, intelektą, kūrybiškumą, moralumą. Pergalė sportinėje kovoje - tai ne tik džiaugsmas nugalėjus varžovą. Pirmiausia tai pergalė prieš save. Apskritai sportinė veikla tai ne tik fizinių galimybių, bet ir kitų visuomeniškai reikšmingų psichinių, moralinių, estetinių, bendravimo gebėjimų tobulinimas (Šukys, 2005). D. Fairchildo (1987) teigimu, „siekdami kūno tobulumo sportinėje veikloje, išreiškiame svarbiausias savo vertybes - tai galimybė pajausti tikrąją žmogaus būtį neaiškios būties akivaizdoje. Sportas suteikia galimybę atsiriboti nuo per daug sunkios išorinės civilizacijos. Jis suteikia aiškumo, tvarkingumo jausmą, todėl jame mes galime paveikti ne tik savo veiksmus, bet taip pat savo gyvenimą kaip visumą. Toks perėjimas suteikia galimybę rasti gyvenimo prasmę sportinėje veikloje“. Anot S. Šukio (2002), vertybių klausimas yra itin aktualus vertinant sportinės veiklos įtaką sportininkų asmenybės formavimuisi, jų elgesiui bei ugdymo vyksmui. Vertybių problematika yra labai plati, nes bet kuri iš žmogaus gyvenimo sferų (nuo pačių asmeniškiausių iki bendriausių, globalių, socialinių) gali būti tiriama per vertybių prizmę (Kublickienė ir Rapoportas, 1999). Psichologijos žodynuose vertybinė orientacija aiškinama kaip individo dorovinių, socialinių, politinių, estetinių nuostatų sistema, programuojanti visą žmogaus veiklą, nulemianti svarbiausią elgesio kryptį (Psichologijos žodynas, 1993). Šiuolaikinėje diskusijoje apie vertybinių orientacijų prigimtį ir pobūdį išskiriamos dvi kryptys: 1) vertybė traktuojama kaip nuoroda į tikslą ir ji iškyla prieš žmogų kaip tai, kas turi būti, o ne tai, kas yra; 2) vertybė suprantama kaip realiai funkcionuojanti, t.y. kaip socialinio elgesio reguliatorius, kuris rodo ketinimą veikti kurioje nors asmenybės socialinio aktyvumo srityje. Pasak Z. Žukovskos ir R. Žukovskio (1998), dorovinės vertybės sporte apibrėžia asmenybės ugdymo pedagogiškumą. Sporto vertybės apibūdina ir integruoja žmonių nuostatas priklausomai nuo sportinės veiklos - išreiškia tas vertybes, kurias (ar dalyvavimą jose) visuomenė labiausiai vertina. Sporto vertybių sistema rodo asmenybės pažintinę struktūrą, jų supratimas gali daryti įtaką asmenybės emocinei būsenai, sporto ir artimiausios aplinkos (šeimos, mokyklos) išraiškai. Kai žmogus ir jo artimieji suvokia, kokios yra sporto vertybės, susidaro palankios sąlygos motyvacijai pradėti sportuoti, tas suvokimas tiesiogiai veikia jauno žmogaus savivertę, savirealizaciją ir savo vaidmens sporte nustatymą. Dėl to trenerio vertybinė orientacija tartum programuoja visą sportuojančiojo veiklą, lemia poelgius ar atskirus veiksmus. Būtent sporto praktikoje ryškiau negu natūraliame gyvenime atsiskleidžia sportininko, jo trenerio ar sporto teisėjo asmenybė, charakteris, kultūringumas, etinis elgesys (Miškinis, 2002). Šiandieninė mokykla turi ugdyti laisvą, kūrybingą, orų ir dvasiškai brandų žmogų. Dorinio auklėjimo svarba akivaizdi tiek bendrojo lavinimo, tiek ir specialiojoje mokykloje. Jaunas žmogus, baigęs mokyklą, turi būti įgijęs ne tik tam tikrą išsimokslinimą. Jis turi sugebėti integruotis į visuomenę: tinkamai elgtis, priimti sprendimus, bendrauti su aplinkiniais, puoselėti įgytas vertybes ir pan. (Ozolaitė, 1996). Sutrikusio intelekto mokinių bendravimą su žmonėmis, aplinkiniu pasauliu ypač apsunkina pažintinės veiklos sutrikimai. Nepakankamai sąmoningai suvokdamas tikrovės faktus ir reiškinius, ugdytinis nesupranta ir santykių tarp žmogaus bei visuomeninio gyvenimo reiškinių. Mokinys negali savarankiškai palyginti savo elgesio su kitų asmenų elgesiu, numatyti elgesio pasekmes, tinkamai įvertinti moralines paskatas, todėl ugdytiniai dažnai pažeidžia dorines normas. Mokymo procese, įgydamas vis daugiau žinių, mokinys tobulėja, nes tobulėja ir jo pažintinės veiklos procesai, interesai (Ozolaitė, 1996). Dėl to, pasak S. Stonkaus (1998), krepšinio žaidimas labai svarbus mokiniams kaip asmenybės formavimosi ir socialinių įgūdžių lavinimo komponentas, būdas, gerinantis ugdytinių sveikatą, užtikrinantis prasmingą laisvalaikio praleidimą, skatinantis vertybių raišką bei jaunuolio dvasinį ir fizinį tobulėjimą. Tyrimo objektas – 16-17 metų mokinių vertybių raiška . Tyrimo hipotezė: krepšininkų, turinčių nežymią protinę negalią, vertybių raiškos suvokimas komandoje skiriasi nuo krepšininkų, lankančių bendrojo lavinimo mokyklą. Tyrimo tikslas: atlikti lyginamąją vertybių raiškos analizę „Alantos“ ir „Sakalo“ krepšinio komandose. Tyrimo uždaviniai: 1. Ištirti „Alantos“ jaunųjų krepšininkų vertybių raišką komandoje. 2. Nustatyti „Sakalo“ krepšininkų, turinčių nežymų protinį sutrikimą, vertybių raišką komandoje. 3. Atlikti vertybių raiškos lyginamąją analizę „Alantos“ ir „Sakalo“ krepšinio komandose. Tyrimo organizavimo etapai ir metodai Metodai: 1. Mokslinės literatūros analizė . 2. Anketinė apklausa. 3. Matematinė statistika. Mokslinės literatūros analizės metodu buvo analizuojami literatūros šaltiniai nagrinėjamos temos klausimais. Anketinės apklausos būdu buvo nustatyta 16 - 17 metų krepšininkų vertybių raiška komandose. Matematinės statistikos metodu gautus tyrimo duomenis pateikiu procentine išraiška. Tyrimo organizavimo etapai. Pirmasis etapas (2005 m. rugsėjis – 2005 m. lapkritis). Organizuojant pirmąjį tyrimo etapą, buvo suformuluota tyrimo problema, hipotezė, sukonkretinti tyrimo uždaviniai, analizuojama mokslinė literatūra, modifikuota anketa. Antrasis etapas (2005 m. lapkritis – 2005 m. gruodis). Vykdoma anketinė apklausa Kartenos vidurinės mokyklos 16-17 metų krepšininkų komandoje „Alanta“ bei Salantų specialiosios mokyklos krepšininkų komandoje „Sakalas“. Trečiasis etapas (2006 m. sausis – 2006 m. balandis). Analizuojama gauta informacija, sudaromos lentelės, piešiami grafikai, daromos išvados. Tyrimo imtis. Anketinėje apklausoje dalyvavo Kartenos vidurinės mokyklos „Alantos“ komandos krepšininkai (n=11) bei Salantų miesto specialiosios mokyklos „Sakalo“ komandos krepšininkai (n=14). Tyrimo metodologija. Tyrimas grįstas šiomis metodologinėmis nuostatomis: 1. Humanistinės psichologijos ir filosofijos nuostata apie žmogaus visybiškumą, nedalomumą. Jei žmogus funkcionuoja kaip nedaloma visybiška būtybė, tai ir visapusiškas jo ugdymas turi apimti ne tik intelektą, bet ir jausmus, vaizduotę, nuostatas, vertybes, kūną. 2. Holistine kūno kultūros ir fizinio aktyvumo samprata, pasireiškiančia fiziniu, dvasiniu ir socialiniu aspektais bei jų darna, o ne atskirų fizinių gebėjimų ugdymu. 3. Sveikatos rizikos veiksnių samprata, teigiančia, jog, sumažinus rizikos veiksnių paplitimą (pavyzdžiui, padidinus fizinį aktyvumą), galima pagerinti asmens sveikatos rodiklius. 4. G. Browno susiliejančio ugdymo idėja, akcentuojančia ugdymo procese afektinės sferos (emocijų, nuostatų, vertybių) integravimąsi su kognityvine sfera (intelektu). Darbo struktūra. Darbą sudaro įvadas, turinys, keturi skyriai, išvados, literatūros sąrašas ir priedas. Literatūros sąrašą sudaro 68 šaltiniai ( iš jų 8 rusų ir 24 anglų kalba ) . Darbo apimtis – 51 puslapiai, 10 paveikslų, 3 lentelės ir 1 schema. 1. NAGRINĖJAMOS PROBLEMOS TEORINIAI ASPEKTAI 1.1. Mokinių, turinčių nežymų protinį atsilikimą, charakteristika Specialiojoje literatūroje intelekto sutrikimas apibūdinamas kaip „protinių sugebėjimų nukrypimas nuo normos, sukeliantis elgesio, emocijų bei socialinio prisitaikymo sutrikimų“ (Bagdonas, 1995). Šiai sutrikimų grupei priskiriamas protinis atsilikimas, intelekto regresija ir kt. intelekto sutrikimai (Elijošienė, 2003). Protinis atsilikimas sudaro didžiausią intelekto sutrikimų grupę. Tai sutrikimas, kuris pasireiškia mokinio negrįžtamos pažintinės veiklos (ypač mąstymo proceso) pažeidimu, valios, emocijų neišsivystymu, dažnomis fizinėmis negalėmis. Šie reiškiniai atsiranda dėl biologinio centrinės nervų sistemos nepakankamumo, ypač susijusio su sudėtingiausiomis ir vėliausiai bręstančiomis smegenų struktūromis. Tokį nepakankamumą gali sukelti centrinės nervų sistemos ligos (meningitas, encefalitas, meningoencefalitas ir kt.), galvos smegenų traumos (gimdymo ir buitinės), paveldėjimas, kiti žalingi egzogeniniai ir endogeniniai veiksniai. Protinio atsilikimo sampratoje akcentuojami trys požymiai: 1) organinis ar funkcinis centrinės nervų sistemos pažeidimas; 2) pažintinės veiklos sutrikimas; 3) negrįžtamas (pastovus) pažintinės veiklos sutrikimo pobūdis. Tik esant 3 išvardytiems požymiams, galima konstatuoti protinį atsilikimą (Elijošienė, 2003). Protinį mokinio vystymąsi sąlygoja ne tik nurodytos sutrikimo priežastys, bet ir centrinės nervų sistemos pažeidimo laikas, patologinio proceso išplitimas, gilumas. Žalingi faktoriai gali paveikti vaisių jau intrauteriniu periodu, pirmaisiais kūdikio gyvenimo metais arba vėliau - ikimokykliniame ar jaunesniajame mokykliniame amžiuje. Kuo anksčiau pažeidžiama mokinio centrinė nervų sistema, tuo šis pažeidimas palieka ryškesnius pėdsakus jo vystymuisi (Elijošienė, 2003). 1.2. Nežymaus protinio atsilikimo paplitimas ir priežastys Protinio atsilikimo problema yra labai aktuali visame pasaulyje. V. Daulenskienė (2003) teigia, jog P. Nikolas nurodo, kad protinio atsilikimo paplitimas populiacijoje sudaro 2-3%, H. Remšmidto nuomone - apie 10%. Šie skaičiai skirtingi atskirose amžiaus grupėse. Anot V. Daulenskienės (2003), protinio atsilikimo priežastys labai įvairios ir, pasak jos, autorius H. Remšmidtas nurodo, kad tik apie 30% jų pavyksta nustatyti. Anot V. Daulenskienės (2003), pagal neigiamo agento, iškreipusio normalią raidą, poveikio laiką visas priežastis galima suskirstyti į tris grupes: 1) prenatalinės (paveldima ir chromosominė patologija, embriopatijos ir fetopatijos); 2) perinatalinės (gimdymo patologija); 3) postnatalinės (traumos, infekcijos, intoksikacijos, socialinės-psichologinės problemos). Dėl chromosominės patologijos kylančios PA( protinis atsilikimas) formos sudaro apytikriai 10 - 15%. Aprašyta apie 200 įvairių paveldimų PA formų. Embriopatijų (dėl ankstyvojo embriono pažeidimo kylančių pokyčių) priežastis gali būti per motinos organizmą į embrioną patenkantis virusas, toksinės medžiagos, ypač alkoholis, kitos cheminės medžiagos, fiziniai veiksniai ir pan. Fetopatijų (t.y. po 3-iojo raidos įsčiose mėnesio kylančių sutrikimų) priežastys gali būti: infekcinės ligos, stiprios toksikozės, kylančios dėl nėštumo, motinos alkoholizmo ar narkomanijos, parazitinės ligos. Šiuo periodu vaisių veikia ne tik per motinos organizmą patenkantys minėti neigiami (kenksmingi) veiksniai, bet ir psichinės bei fizinės motinos traumos. Perinatalinė vaisiaus patologija - tai vaisiaus pažeidimas gimdymo metu. Taip gali įvykti dėl labai įvairių priežasčių. Dažnai nepalankiai vyksta gimdymas, kai vaisius gimdymo momentu yra nevisiškai subrendęs, kai netaisyklinga vaisiaus padėtis motinos įsčiose, vaisiaus galvutės ir kaulinio motinos dubens disproporcija, yra placentos anomalijų ir t.t. Postnatalinės priežastys, galinčios turėti įtakos protinio atsilikimo apraiškoms, labai įvairios. Tai ir galvos smegenų traumos, ir neuroinfekcijos, ir dideli mitybos sutrikimai, sunkios kūdikių infekcinės ir somatinės ligos. Tačiau šiuo laikotarpiu visavertei vaiko raidai labai reikšminga socialinė-kultūrinė aplinka, šeima, visų pirma motina (Daulenskienė, 2003). V. Daulenskienės teigimu, daugelis kitų autorių nurodo, jog socialiniu - psichologiniu požiūriu būtent pilnavertės aplinkos stilius gali būti vienintelė atsilikimo priežastis. Svarbu pažymėti, kad pilnavertė socialinė aplinka garantuoja gausų aferentacijų (signalų) srautą į vaiko smegenis. Tai yra kognityvinių procesų stimulas ir kartu medžiaga pažinti. Šia prasme ypač svarbios teigiamos emocijos nuo pat pirmųjų kūdikio gyvenimo dienų. Kalbant apie protinio atsilikimo priežastis, reikėtų pabrėžti, kad genetinėms ar chromosominėms PA formoms dažniausiai užtenka vienos priežasties. Bręstant protiškai atsiliekančiam vaikui, kai tokių ryškių priežasčių pastebėti negalime, kai šeimoje yra ne vienas, o keletas (ar keliolika) protinio atsilikimo požymių turinčių narių, kalbame apie šeimynines protinio atsilikimo formas. Tokiais atvejais labai dažnai galime matyti ne vieną protinio atsilikimo priežastį, o ištisą jų etiopatogenezinę grandinę. Tai vadinamosios nediferencijuotos PA formos. Galima manyti, kad tam tikrą vaidmenį šioms PA formoms atsirasti turi patologinis paveldimumas, tačiau reikšmingiausias yra aplinkos socialinis-psichologinis veiksnys, o J. L. Hario teigimu (1998), - daugiafaktoriniai sutrikimai. Pastarojo autoriaus vartojamas terminas daugiafaktorinis paveldimumas suprantamas kaip genetinių ir negenetinių faktorių sąveika, kai genetinis komponentas lyg ir neturi ryškių apraiškų. Dažnai tokių vaikų raida nuo pat naujos gyvybės užuomazgos „apipinta“ nepalankiomis būsimam žmogui situacijomis. Pasak V. Daulenskienės (2003), protinio atsilikimo laipsnis gali būti įvairus. Minėtos šeimyninės PA formos atvejais būdingas nežymus (IQ 50 - 69) sutrikimo laipsnis ( IQ 35-49 –vidutinis protinis atsilikimas, IQ 20-34 –žymus protinis atsilikimas, IQ 20 ir

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!