Diplominiai darbai

35 kV kabelių linijos Eiguliai – Centras parametrų beavariniam darbui užtikrinti

9.8   (3 atsiliepimai)
35 kV kabelių linijos Eiguliai – Centras parametrų beavariniam darbui užtikrinti 1 puslapis
35 kV kabelių linijos Eiguliai – Centras parametrų beavariniam darbui užtikrinti 2 puslapis
35 kV kabelių linijos Eiguliai – Centras parametrų beavariniam darbui užtikrinti 3 puslapis
35 kV kabelių linijos Eiguliai – Centras parametrų beavariniam darbui užtikrinti 4 puslapis
35 kV kabelių linijos Eiguliai – Centras parametrų beavariniam darbui užtikrinti 5 puslapis
35 kV kabelių linijos Eiguliai – Centras parametrų beavariniam darbui užtikrinti 6 puslapis
35 kV kabelių linijos Eiguliai – Centras parametrų beavariniam darbui užtikrinti 7 puslapis
35 kV kabelių linijos Eiguliai – Centras parametrų beavariniam darbui užtikrinti 8 puslapis
35 kV kabelių linijos Eiguliai – Centras parametrų beavariniam darbui užtikrinti 9 puslapis
35 kV kabelių linijos Eiguliai – Centras parametrų beavariniam darbui užtikrinti 10 puslapis
35 kV kabelių linijos Eiguliai – Centras parametrų beavariniam darbui užtikrinti 11 puslapis
35 kV kabelių linijos Eiguliai – Centras parametrų beavariniam darbui užtikrinti 12 puslapis
35 kV kabelių linijos Eiguliai – Centras parametrų beavariniam darbui užtikrinti 13 puslapis
35 kV kabelių linijos Eiguliai – Centras parametrų beavariniam darbui užtikrinti 14 puslapis
35 kV kabelių linijos Eiguliai – Centras parametrų beavariniam darbui užtikrinti 15 puslapis
35 kV kabelių linijos Eiguliai – Centras parametrų beavariniam darbui užtikrinti 16 puslapis
35 kV kabelių linijos Eiguliai – Centras parametrų beavariniam darbui užtikrinti 17 puslapis
35 kV kabelių linijos Eiguliai – Centras parametrų beavariniam darbui užtikrinti 18 puslapis
35 kV kabelių linijos Eiguliai – Centras parametrų beavariniam darbui užtikrinti 19 puslapis
35 kV kabelių linijos Eiguliai – Centras parametrų beavariniam darbui užtikrinti 20 puslapis
www.nemoku.lt
www.nemoku.lt
Aukščiau pateiktos peržiūros nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visą darbą, spustelkite peržiūrėti darbą.
Ištrauka

KAUNO TECHNIKOS KOLEGIJA ELEKTROMECHANIKOS FAKULTETAS ENERGETIKOS IR ELEKTRONIKOS KATEDRA SUDERINTA: Katedros vedėjas ...........................lekt. G. Daukšys 2005 .......... ....... 35 kV kabelių linijos Eiguliai – Centras parametrų beavariniam darbui užtikrinti Baigiamasis projektas Recenzentas Vadovas ........................... lekt. A. Drabatiukas ......................... lekt. G. Daukšys 2005.. ........ ....... 2005.... ........ ....... Ekonominės dalies konsultantė Diplomantas EE-2 gr. stud. ........................... E. Jankauskienė 2005.. ........ ....... ......................... A.Šmorgun 2005 ........ ....... KAUNAS, 2005 KAUNO TECHNIKOS KOLEGIJA Elektromechanikos fakultetas TVIRTINU: Energetikos ir elektronikos katedros vedėjas ..…………………lekt. G. Daukšys 2005 m. ................. mėn. .... d. SPECIALYBĖ: Elektros energetika B A I G I A M O J O p r o j e k t o U Ž D U O T I S užduotis IŠduota 2005 m. ............. mėn. ...d. Studentui: Aleksandras šmorgun EE-2 GR. TEMA: 35 kV kabelių linijos Eiguliai – Centras parametrų beavariniam darbui užtikrinti Projektas baigtas 2005m. .................. mėn. ......d. DUOMENYS PROJEKTAVIMUI: ............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................ • AIŠKINAMASIS RAŠTAS I Analitinė dalis. 35 kV kabelių linijų bendroji charakteristika, sandara. Objekto charakteristika, temos analizė. EĮĮT reikalavimai kabelių linijai. II Skaičiuojamoji dalis. Kabelio elektrinių parametrų skaičiavimas. Kabelio parametrų atitikties nustatymas. Tarnavimo laiko nustatymas normaliųjų ir poavarinių režimų parametrams. III Specialioji dalis. Kabelių linijos techninė priežiūra. Charakteringi kabelių linijos gedimai ir pažeidimai. Kabelio klojimas žiemos sąlygomis. IV Ekonominė dalis. Kabelių linijos techniniai ekonominiai rodikliai. Movos įrengimo sąmata. Specifikacija. • BRĖŽINIAI, MAKETAI, MODELIAI IR KT. ............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................ PROJEKTO VADOVAS ............................. .................................................... (parašas) ( vardas, pavardė) STUDENTAS ............................. .................................................... (parašas) ( vardas, pavardė) KONSULTANTAI .............................. ..................................................... (parašas) ( vardas, pavardė) Baigiamojo darbo santrauka lietuvių kalba KAUNO TECHNIKOS KOLEGIJA ELEKTROMECHANIKOS FAKULTETAS ENERGETIKOS IR ELEKTRONIKOS KATEDRA Elektros energetikos studijų programa Baigiamasis projektas TEMA: 35kV kabelių linijos Eiguliai – Centras parametrų tyrimas beavariniam darbui užtikrinti. Aleksandras Šmorgun Vadovas: lekt. G.Daukšys. 45 psl. 3 brėžiniai, ... paveikslų, lentelių Dažnai pasaulyje pasitaiko atvejų, kai dėl elektros sistemų avarijų, be energijos lieka labai didelis žmonių kiekis. Šie gedimai primena, apie tai kad reikia nuolat rūpintis elektros energijos tiekimo patikimumu. Mano nagrinėjamas darbo objektas – 35kV kabelių linija Eiguliai / Centras. Darbo tikslas, apskaičiuoti ir ištirti linijos parametrus beavariniam darbui užtikrinti. Darbo uždaviniai, apskaičiuoti linijos elektrinius parametrus ir pagal gautus rezultatus parinkti optimaliausius sprendimus, kabelių linijos darbui užtikrinti. Darbui naudojami matematinio skaičiavimo metodai. Darbo eiga ir gauti rezultatai pateikiami skaičiuojamojoje dalyje. Pagal gautus rezultatus, galima teigti, kad nagrinėjamos kabelių linijos darbo patikimumas pakankamai geras, todėl griežtų papildomų priemonių imtis nebūtina. Atliktas darbas suteikia naudingos informacijos apie galimus kabelių linijos gedimus ir jų pašalinimą. Reikšminiai žodžiai: Elektros energijos tiekėjas - fizinis ar juridinis asmuo, tiekiantis elektros energija vartotojui pagal sudaryta elektros energijos tiekimo - vartojimo sutarti; elektros imtuvas - aparatas, mechanizmas arba prietaisas, kuriame elektra keičiama kitos rūšies energija; elektros linija – kabelių, laidų, izoliatorių ir laikančiųjų konstrukcijų įranga elektrai perduoti; kabelių linija - įrenginys, skirtas elektrai arba silpnųjų sroviu signalams perduoti oro arba požeminiais kabeliais. Linija sudaro vienas arba keli lygiagretus kabeliai su jungiamosiomis, užtveriamosiomis ir galinėmis movomis; elektros perdavimo tinklas - elektros energetikos sistemos dalis, kuria elektros srautai parduodami iš elektriniu ir pastočių i atskirus regionus; elektros tiekimas - vartotoju aprūpinimas elektra ir/arba jos perdavimas; kabelis - izoliuotas laidininkas arba laidininkai, apsaugoti nuo išorinio poveikio apvalkalu. Baigiamojo darbo santrauka užsienio kalba TECHNICAL COLLEGE OF KAUNAS FACULTAT OF ELECTRICAL ........................................................LEHRSTUHL Abschluβprojekt THEMA Aleksandras Šmorgun Executive: lect. Gediminas Daukšys ... S., ... Zeichnungen, ... T u r i n y s Įvadas...............................................................................................................................................7 1. Analitinė dalys .....................................................................................................................8 1.1. 35 kV kabelių linijų bendroji charakteristika, sandara .....................................................8 1.2. Objekto charakteristika, temos analizė............................................................................11 1.2.1. Movų techninių charakteristikų palyginimai....................................................17 1.2.1. Kabelių techninių charakteristikų palyginimai.................................................20 1.3. EĮĮT reikalavimai kabelių linijai.....................................................................................23 1.4. Darbo modelis.................................................................................................................26 1.4. Literatūros apžvalga........................................................................................................27 2.Skaičiojamoji- techninė dalis .......................................................................................28 2.1. Kabelio elektrinių parametrų skaičiavimas.....................................................................28 2.2. Kabelio parametrų atitikties nustatymas.........................................................................33 2.3. Tarnavimo laiko nustatymas normaliųjų ir poavarinių režimų parametrams.................33 2.4. Kabelių linijos techninė priežiūra...................................................................................34 2.5. Charakteringi kabelių linijos gedimai ir pažeidimai.......................................................36 2.6. Kabelio klojimas žiemos sąlygomis................................................................................38 4.Ekonominė dalis....................................................................................................................39 3.1. Kabelių linijos techniniai ekonominiai rodikliai.............................................................39 3.2. Movos įrengimo sąmata..................................................................................................39 3.3. Specifikacija....................................................................................................................39 PROJEKTO REZULTATŲ APTARIMAS......................................................................................39 Išvados ir rekomendacijos................................................................................................40 Literatūra...................................................................................................................................41 DIPLOMINIO PROJEKTO Vadovo atsiliepimas................................................................42 Recenzija......................................................................................................................................43 Brėžiniai........................................................................................................................................44 Elektros energetikos specialybe Profesinės veiklos sritys, profesinės kompetencijos Veiklos sritys Profesinės kompetencijos Elektros įrenginių ir medžiagų parinkimas bei komplektavimas. 1. Mokėti įvertinti elektros energijos gamybos, perdavimo ir skirstymo procesų technologinę schemą; 2. Mokėti įvertinti elektros įrenginių ir elektros įtaisų veiklos principus, konstrukcijas, panaudojimo sritis; Elektros tinklų elementų projektavimas 3. Išmanyti elektros tinklų elementų elektrines schemas, komponuotę nusakančius brėžinius; 4. Gebėti nustatyti elektros tinklų elementų režimą, parametrus ir parinkti elektrinę įrangą; 5. Gebėti nustatyti šiuolaikiškus projektavimo metodus; 6. Mokėti naudoti normatyvinius dokumentus; 7. Gebėti vertinti elektros tinklo elementų techninius ir ekonominius rodiklius; 8. Mokėti naudotis elektroenergetikos teisės aktais; Elektros energijos gamybos elektros įrenginių eksploatavimas. 9. Mokėti įvertinti esamą elektrinės elektros įrenginių būklę; 10. Gebėti organizuoti elektros įrenginių eksploatavimą; Elektros tinklų aptarnavimas ir valdymas. 11. Mokėti įvertinti elektros tinklų schemų patikimumą, elektros energijos kokybės rodiklius; 12. Mokėti analizuoti normalius ir poavarinius režimus ir priimti sprendimus; 13. Mokėti planuoti darbų ir aplinkos saugą. Į v a d a s 2003 metais didelės elektros sistemų avarijos Šiaurės Amerikoje, Italijoje bei Danijoje – Švedijoje milijonams žmonių akivaizdžiai priminė apie elektros svarbą jų gyvenime ir atkreipė dėmesį į būtinumą nuolat rūpintis elektros sistemų darbo patikimumu. Avarijos Šiaurės Amerikoje ir Italijoje, kur 50 milijonų gyventojų beveik parai liko be elektros, parodė, kokias pasekmes gali sukelti liberalus požiūris į elektros sistemų patikimumo darbo standartus. Pasaulio energetikų taryba skelbia, kad bet kurioje šalyje būtina užtikrinti aprūpinimo energija patikimumą. Kabelių linijos darbo patikimumas priklauso nuo paklojimo būdo, sujungimų skaičiaus, izoliacijos storio, eksploatacijos kultūros. Diplominiame darbe nagrinėjama linija yra svarbus elektros tiekimo sistemos elementas, užtikrinantis elektros tiekimą Kauno miesto Centro vartotojams. Uždaviniai: • Apskaičiuoti kabelių linijos Eiguliai – Centras elektrinius parametrus • Charakterizuoti galimus gedimus ir pažeidimus • Parengti rekomendacijas dėl avaringumo kablelių linijoje Eiguliai – Centras mažinimų. Tikslas – ištirti 35 kV kabelių linijos Eiguliai – Centras parametrus užtikrinančius beavarinį darbą. Objektas – 35 kV kabelių linijos Eiguliai – Centras gedimas. Metodai: • Panaudotos literatūros šaltinių analizė. • Matematinės analizės metodas. Teorinė nauda: išanalizuoti ir susisteminti 35 kV kabelių linijos parametrai, gedimai ir pažeidimai. Parengtos rekomendacijos eksploatavimo resurso užtikrinimui. Praktinė reikšmė: parengtos rekonstrukcijos 35 kV kabelių linijos eksploatavimo darbų patikimumui užtikrinti. 1. ANALITINĖ DALIS Šioje dalyje aptariamos 35kV kabelių linijos, jų bendroji charakteristika, sandara ir keliami Elektros įrenginių įrengimo taisyklių (EĮĮT) reikalavimai kabelių linijoms. 1.1. 35 kV kabelių linijų bendroji charakteristika, sandara Miestuose daugiausia naudojamos oro ir kabelinės elektros perdavimo linijos. Kabelinės linijos naudojamos daugiaaukščių namų mikrorajonuose, oro linijos - individualių namų mikrorajonuose ir smulkiuose gyvenvietėse. Tačiau oro linijos draudžiamos mokyklų, stadionų ir pan.teritorijose. Kabeline linija vadinamas įrenginys, skirtas elektros energijai perduoti. Jis sudarytas iš vieno ar kelių lygiagrečiai nutiestų kabelių su jungiamosiomis movomis ir užlituotaisiais galais. 1.1.1 pav. Elektros kabelis; a – trijų gyslų; b – keturių gyslų. Kabelių konstrukcija priklauso nuo paskirties, tiesimo sąlygų ir įtampos. Nuo mechaninio sužalojimo kabeliai apsaugomi plienine juosta ir vadinami šarvuotaisiais kabeliais. Miesto tinkluose taip pat naudojami kabeliai su ištisine polietileno apsaugine danga. Jei kabelio trasa eina neužstatyta teritorija arba ne mažesniu kaip l m atstumu nuo požeminių įrenginių, tai kabeliui kloti tranšėją galima kasti ekskavatoriumi. Populiarūs vienkaušiai ekskavatoriai mažai našūs, užtat geriau pasitelkti daugiakaušius grandininius ekskavatorius, kurie reikiamo pločio tranšėją iškasa 500 m/h greičiu. Kietame grunte vienam kabeliui iškasama siaurutė tranšėja, — tai naudinga dėl įvairių priežasčių. Užstatytoje teritorijoje tranšėjas reikia kasti rankomis, o pasiekus 0,4 m gylį, nebeleidžiama naudoti kaplių ir laužtuvų, kad nebūtų pažeistos pože­minės komunikacijos. Nuvyniotas nuo būgno kabelis įvedamas į tranšėją (1.1.2 pav.) ir traukiamas kabelių klojimo mašina arba rankomis. Kabelis tranšėjoje klo­jamas ant ne plonesnio kaip 10 cm storio smėlio sluoksnio ir padengiamas tokio pat storio smėlio sluoksniu (1.1.3 pav.), o paskui vietiniu gruntu. Šitaip užtikrinamas kabelio aušinimas ir garantuojama, kad kabelio nespaus ašt­riabriauniai akmenys. Nebūtina atvežti smėlio iš kitur, jei vietinis gruntas smėlingas ir be akmenų. 1.1.2 pav. Kabelio klojimas tranšėjoje – Jacom Thaler KG, Vokietija.1 – kabelių tempimo mašina, 2 – pagalbinis lynas kabeliui traukti, 3 – įtaisas kabelio susisukimui atpalaiduoti, 4 – kabelio kojinė, 5 – paklotas kabelis, 6 – kabelio būgnas, 7 – atrama kabeliui, 8 – tarpinis ritinėlis, 9 – vedantysis ritinėlis, 10 – kampinis ritinėlis, 11 – aplenkimo ritinėlis (padedantis aplenkti anksčiau paklotą kabelį arba vamzdyną). Virš kabelio arba lygiagrečiai su paklotais kabeliais išilgai visos trasos seniau dėdavo (1.1.3 pav.) plytas, betonines arba keramines plokštes, ku­rioms būdavo skiriami du uždaviniai: apsaugoti kabelius nuo atsitiktinių mechaninių pažeidimų ir nurodyti jų trasą netoli dirbantiems žemės dar­bus. Dabar šiam tikslui naudojama plastikinė folija ir plastikiniai tinkleliai. Folija ir tinklelis tiekiami rulonais, ku­rių plotis pritaikytas uždengti vienam arba keletui lygiagrečiai paklotų kabelių. Žemosios įtampos kabeliai uždengiami žydros spalvos, o aukštosios įtampos — raudonos spalvos folija. 1.1.3 pav. Žemėje pakloti kabeliai: a) apdengti plytomis, b) apdengti plokštėmis; c) apdengti plastikiniu tinklu. 1 – Smėlis, 2 – vietinis gruntas, t – reikalaujamas kabelio klojimo gylis, s – reikalaujamas atstumas tarp lygiagrečiai paklotų kabelių (matmenys milimetrais). Ilgose trasose naudojami vikšriniai kabelių klojimo kombainai. Kom­bainas su dideliu kabelių būgnu ir pagalbiniais būgnais su apsauginiais tinkleliais juda kelių šimtų metrų per valandą greičiu. Kasa reikiamo gylio siaurą tranšėją, kloja kabelį, apdengia jį juosta ir užkasa tranšėją, sutram­buodamas žemę. Kompensuojant galimą grunto sėdimą, kabelis tranšėjoje klojamas vin­giuota linija su l—3 % ilgio atsarga. Todėl 200 m ilgio tranšėjoje klojamas 202—206 m kabelis. Iš abiejų movos pusių — prie galūnės ir prie kabelio įvedimo į kanalą arba tunelį — paliekama l—5 m ilgio kabelio atsarga (1.1.4 pav.). Jei būtų pažeista mova arba galūnė, tai pažeistą kabelio vietą būtų galima išpjauti ir vėl sumontuoti movą arba galūnę, atkasus ir patraukus paliktą atsargą. Jei jos nebūtų, tai pažeistą ir išpjautą kabelio gabalą reikėtų pakeisti naujo kabelio intarpu ir sumontuoti papildomą movą, o tai, kaip žinoma, labai nepageidautina. 1.1.4 pav. Pažeistos movos pakeitimas: a) su kabelio atsarga; b) be kabelio atsargos. 1 – papildomai įdedama kabelio atkarpa, 2 – papildoma mova, r – kabelio išlenkimo spindulys. Ten, kur kabeliai priartėja ar susikerta su kitais kabeliais, vamzdynais bei kitais požeminiais įrenginiais, su automobilių keliais ir geležinkeliais, įparei­gojama laikytis norminių atstumų. Šiuos atstumus leidžiama sumažinti, jei tuose ruožuose kabelis apsaugotas vamzdžiu arba dengiančia užtvara. Kabelio trasos turi kirsti kelius, geležinkelius ir kitus objektus kampu, artimu 90°. Pačiame sankirtos ruože ir po 0,5 m abipus jo kabelis klojamas vamzdyje arba blokuose (1.1.5 pav.). Į blokų angas įdedami piltuvėliai, kad aštrūs angos kraštai sėdant gruntui nepažeistų kabelio. 1.1.5 pav. Kabelio sankirta su automobilių keliu.1 – paviršinių kelio sluoksnis, 2 – nešantysis kelio sluoksnis, 3 – vamzdis kabeliui. (matmenys milimetrais) Iki 15 m ilgio plieniniam vamzdžiui nutiesti nereikia perkasti važiuoja­mosios kelio dalies arba geležinkelio. Pakanka žemės grąžto arba hidraulinio įrenginio, prastumiančio vamzdį, pagaliau „kurmio" — pneumatinio įrenginio angoms grunte prakalti. 75—125 mm skersmens vamzdį vidutiniame grunte hidraulinis įrenginys stumia apie 0,5 m/min. grei­čiu. Pirmiausia per vamzdį prakišama kieta juosta su prie jos pritvirtintu troseliu ir kojine kabeliui tempti. Jei juostos prakišti nepavyksta, tai su­spaustu oru stumiamas specialus kamštis, be prošvaisos telpantis į vamzdį. 1.2. Objekto charakteristika, temos analizė Kaip ir laidai, taip ir kabeliai žymimi raidiniais simboliais, apibūdinan­čiais jų sandarą. Žymima raidė K (kabelis) ir kiti simboliai, surašyti tokia eile. Gali atskirų simbolių ir trūkti numatytose vietose. Tokiu būdu kabelis, paprasčiausiai pažymėtas raide K, yra tokios sandaros; tai kabelis, turintis vari­nes gyslas, šerdinę įmirkyto alyvoje popieriaus izoliaciją, švininį apvalkalą. Panašią sandarą seniau turėjo dauguma kabelių, todėl senesniuose ka­belių tinkluose vis dar vyrauja kabeliai su popierine alyvine izoliacija ir švininiu apvalkalu. Aliumininės arba varinės gyslos daug kartų apvyniotos kabelinio popieriaus juosta, įsodrinta sutirštinta mineraline kabeline alyva (1.2.1 pav., 1.2.2 pav.). Izoliuotos kabelio gyslos visos kartu dar papildomai apvyniotos popierine juosta, o paskui apdengtos hermetišku švininiu ap­valkalu. Priklausomai nuo paklojimo sąlygų tokie kabeliai turi šarvą iš plieninių juostų arba vielų, o ant jo — antikorozinį apvalkalą iš asfaltinio džiuto. Žemosios įtampos kabeliams su aliumininiu apvalkalu A1AKA ir AlAKy šis apvalkalas papildomai atlikdavo šarvo vaidmenį ir apsauginės neutraliosios PEN gyslos vaidmenį. Paprastai kabelinė alyva yra mažai klampi, todėl nuteka iš aukščiau paklotų ruožų, pablogindama izoliacijos kokybę. Būdavo naudojami kabe­liai su nenutekančia alyva, jei lygių skirtumas tarp dviejų kaimyninių mo­vų didesnis kaip 10 m. Dabar žemosios ir vidutiniosios įtampos kabeliai gaminami su izolia­cija ir apvalkalu iš plastikų (1.2.1 pav., 1.2.2 pav.). Kabeliai gali būti daugiagysliai su polivinitu izoliuotomis gyslomis. Tai kabeliai su šerdine izo­liacija, kuriuose neįmanoma pataisyti labai nereguliaraus elektrinio lauko pasiskirstymo izoliacijoje (1.2.3 pav., a). Didesnio skerspjūvio daugiagysliai kabeliai gali turėti sektorines gyslas, kitaip sakant, gyslas, kurių skerspjūvis panašus į skritulio išpjovą (1.2.1 pav.). Tai leidžia sumažinti kabelio skers­pjūvį ir panaudoti mažiau medžiagų apsauginiams apvalkalams. 1.2.1 pav. Kabelių, kurių vardinė įtampa 0,6/1 kV, sandara: a) AKFtA; b) A1AKA; c) YAKY. 1 — aliumininė gysla, 2 — popierinė alyvinė gyslos izoliacija, 3 — polivinitinė gyslos izo­liacija, 4 — užpildas, 5 — šerdinė izoliacija, 6 — švininis apvalkalas, 7 — aliumininis apvalkalas, 8 — polivinitinis apvalkalas, 9 — vidinis pluoštinis apvalkalas, 10 — polivinitinių juostų apvalkalas, 11 — plieninių juostų šarvas, 12 — išorinis pluoštinis apvalkalas 1.2.2 pav. Kabelių, kurių vardinė įtampa 8,7/15 kV, sandara: a) HAKFtA; b) 3HAKFtA; c) XnHAKXS. 1 — aliumininė gysla, 2 — popierinė alyvinė izoliacija, 3 — laidaus popieriaus ekranas, 4 — užpildas, 5 — medvilninė juosta su vielelėmis, 6 — švininis apvalkalas, 7 — vidinis pluoštinis apvalkalas, 8 — plieninių juostų šarvas, 9 — išorinis pluoštinis apvalkalas,, 10 — asfaltinis popierius, 11 — laidaus polietileno ekranas, 12 — tinklinio polietileno izoliacija, 13 — grįžtamoji varinių vielų gysla, 14 — varinė juosta, 15 — tinklinio polietileno apvalkalas. Tuo tarpu aukštesnės įtampos kabeliai dažniausiai bū­na viengysliai su tinkliniu polietilenu arba etilenine propilenine guma izoliuo­tomis gyslomis. Tai kabeliai su spinduliniu lauku, t. y. su taisyklingu, spindu­liniu elektrinio lauko pasiskirstymu izoliacijoje (1.2.3 pav., b). Gyslos apvalios; jei daugiavielės, tai suspaustos prieš uždedant izoliaciją — jų skerspjūvis artimas apskritimui. Prie išduobto ritinio pavidalo izoliacijos sluoksnio iš abiejų pusių prigludę taisyklingo ritinio pavidalo laidūs sluoksniai. Tai reikia žinoti montuojant kabelio movas ir galūnes, kai suardo­ma įprastinė kabelio sandara. Dabar šalyje gaminamuose HKXS šeimos polietileniniuose kabeliuose ant apvalios daugiavielės darbinės gyslos iš minkšto aliuminio arba minkšto vario yra paeiliui už­dėta (1.2.2 pav.): 1) ekranas iš laidaus tinklinio polietileno; svarbu, kad gyslos paviršius būtų lygus, ritinio pavidalo, nes tai padeda spinduliškai pasiskirstyti elektriniam laukui; 2) izoliacija iš polietileno, kuriame tinklas sudaromas chemiškai, kai šaldoma sausu azotu ir dėl to nepasilieka mikroskopinių vandens intarpų, kurie ilgainiui pablogintų izoliacijos būklę; 3) ekranas iš laidaus tinklinio polietileno; abu ekranai ir izoliacija užspau­džiami ant gyslų trišakėje formoje per vieną technologinę operaciją; 4) laidžios juostos vienasluoksnė apvija; 5) grįžtamoji gysla iš minkštų va­rinių vielų, uždėtų spirališkai kartu su jas prilaikančia varine juosta, apvyniota priešinga kryptimi; grįžtamoji gysla reikalinga praleisti įžemėjimo srovei; 6) poliesterio juostos vienasluoksnė apvija; 7) nepalaikantis degimo raudonas apvalkalas iš polivinito ar iš tinklinio polietileno arba juodas apvalkalas iš degaus termoplastinio polietileno. Polivinitinis apvalkalas yra minkštas ir lengvai pažeidžiamas; geresni kabeliai su polietileniniu apvalkalu. Termoplastinio polietileninio apvalkalo pakanka, jei kabelis užkasamas. Pastatuose, tuneliuose, kanaluose, blokuose, estakadose kabeliai turi turėti apvalkalą iš tinklinio polietileno. Prireikus kabelis gali būti hermetizuotas nuo drėgmės prasiskverbimo išilgai ir spinduliškai nuo apvalkalo iki izoliacijos. Tai svarbu klojant kabelį pakilimuose, užliejamose teritorijose arba vandenyje. Išilginį hermetizavi­mą suteikia patalpinta tarp ant izoliacijos esančio ekrano ir apvalkalo apvija iš juostų, išbrinkstančių nuo drėgmės. Be to, laisvą erdvę gysloje galima užpildyti išbrinkstančiais milteliais. Spindulinį hermetizavimą užtikrina sujungta su vidiniu apvalkalo paviršiumi plona, suklijuota klos­tėmis aliumininė juosta. 1.2.3 pav. Elektrinio lauko pasiskirstymas kabelio izoliacijoje: a) kabelyje su šerdine izolia­cija; b) kabelyje su spinduliniu lauku l — gysla, 2 — gyslos izoliacija, 3 — įžemintas apvalkalas, 4 — įžeminta grįžtamoji gysla. Vanduo gali patekti į kabelio vidų per kabelio galus, ilgai laikomus atvirus montavimo metu arba per apvalkalo mikroįtrūkimus, atsiradusius nemokšiškai klojant kabelį ir pan. Be pagrindinių gyslų, kabeliai gali turėti papildomas mažo skerspjūvio gyslas, pvz., gatvių apšvietimo laidus, valdymo gyslas ir pan. Gali turėti įmontuotus šviesolaidžius perduoti informacijai, taip pat ir kon­troliuoti paties kabelio būklę. Kabelinės linijos galuose (1.2.4 pav.) kabelio gyslos jungiamos su kitais laidais arba įrenginiais. Kabelį reikia užbaigti ir išvesti gyslas išlaikant ka­belio hermetiškumą ir nepriekaištingą galinio ruožo izoliacijos būklę. Tai leidžia padaryti kabelio galūnės. Kabelinės linijos trasoje kabelių ga­lams sujungti (1.2.4 pav.) reikia jungiamų­jų movų. Jų reikia jau klojant ilgesnes kabelines linijas, kurių negalima nutiesti panaudojant vieną fabrikinę kabelio at­karpą, tel­pančią ant vieno kabelių būgno. Eksplo­atavimo metu movų skaičius didėja kartais nerimą keliančiais tempais. Kiek­vieno pažeidimo vietoje daroma mova, o kartais ir dvi, — jei reikia įdėti naują ka­belio gabalą. Žemosios įtampos linijose naudojamos ir atsakinės kabelių movos (1.2.4 pav.), kurios leidžia linijoms atsišakoti. Jos naudojamos retai, nes dėl jų daug sunkiau rasti kabelio gedimo vietą. 1.2.4 pav. Kabelinės linijos sujungimai: 1 – kabelio galūnė. 2 – tarpinė kabėlio mova. 3 – atšakinė kabelio mova. Kabelinė Unija turi du galus, todėl galūnių negalima išvengti. Tačiau ją reikia taip nutiesti ir taip eksploatuoti, kad galūnių būtų kuo mažiausiai. Kiek­viena mova ir galūnė — tai silpnoji kabelinės linijos vieta; gedimai atsiranda dažniausiai jose arba arti jų. Žemosios ir vidutiniosios įtampos kabelių movų ir galūnių esama daug konstrukcinių atmainų. Kabeliams su popierine alyvine izoliacija galima ir toliau taikyti tradicinį, daug rūpesčių keliantį paruošimą — ketaus movas ir galūnes su alyvos arba bitumo užpildu, gyslas izoliuojant popierine juos­ta. Lygiagrečiai taikomi ir kiti, ne tokie imlūs darbui būdai, naudojant žemiau išvardytas technologijas arba jų kombinacijas. Kabeliams su polivinitine arba polietilenine izoliacija naudojamos: • Juostos l—30 kV įtampos kabeliams. Juostinė mova ir galūnė pada­romos vyniojant paeiliui ant gyslų atitinkamas lipnias juostas. Izoliacinių lipnių juostų reikia atgaminti gyslų izoliacijai, kitų juostų — gauti tinkamą elektrinio lauko pasiskirstymą, panašiai kaip laidžiosios juostos, kuriomis padengiami nelygaus paviršiaus metaliniai elementai. • Silikoninė guma l—30 kV įtampos kabeliams. Su ja susijusi mažiau­siai darbo reikalaujanti movų ir galūnių gaminimo technologija. Ant pa­ruošto kabelio galo užmaunamas ankštas guminis apvalkalas, iš vidaus pa­teptas silikoniniu tepalu. • Karštai susitraukiantys vamzdžiai ir jų fasoninės dalys l—30 kV įtampos kabeliams. Tai vamzdžiai ir jų fasoninės dalys iš tinklinio polieti­leno ir kitų medžiagų, smarkiai susitraukiančių pašildžius technologinio proceso metu. Gamykloje karštai suspaustos, montuo­jant vėl pakaitintos degikliu jos susitraukia net iki 1/3 pirminio skersmens. Problemas kelia perėjimo movos, kuriomis galima sujungti seną popie­rine alyvine izoliacija izoliuotą kabelį su nauju kabeliu, turinčiu plastikinę izoliaciją. Tačiau tokių sujungimų paprastai vengiama. Galūnės arba movos montavimas — tai sunkiausias ir atsakingiausias kabelių tinklo elektromonterio darbas. Čia rei­kia didelio įgudimo, kruopštumo ir beveik vaistinės švaros; lauke mova montuojama pasidarius palapinę. Šio darbo negalima atlikti dalimis, kad nesudrėktų izoliacija. Net ir daug valandų trunkantį pradėtą montavimą reikia užbaigti nedarant ilgesnių pertraukų. Prie galūnės arba movos pri­tvirtinama lentelė, kurioje nurodyta montavimo data ir ją montavusio elek­tromonterio pavardė. Aliuminines gyslas vieną su kita arba su ka­belio antgaliais galima sujungti suvirinant arba presuo­jant. Žemųjų ir vidutiniųjų įtampų kabelių gysloms sujungti naudojami ir srieginiai gnybtai. Siūloma nepamiršti ir to, kad aliuminis greitai oksiduo­jasi ir linksta „tekėti". Dujinis suvirinimas — tai seniausias aliumininių gyslų sujungimo me­todas. Parenkamas degiklis pagal dydį ir priklausomai nuo jungiamų gyslų skerspjūvio. Norint išvengti gyslų oksidavimosi, į suvirinimo liepsną reikia paduoti daugiau degiųjų dujų ir sumažinti deguonies, o suvirinimo vietą padengti fliusu. Geresni rezultatai gaunami naudojant elektrinį suvirini­mą apsaugant argonu. Prieš suvirinant kabelio gyslas su popierine alyvine izoliacija, reikia nuvalyti nuo jų alyvą teptuku, sudrėkintu benzine. Daugiavielis gyslos ga­las valomas išpintas. Saugant izoliaciją nuo perkaitimo, ant gyslų užmaunami skardiniai skrituliai, susidedantys iš dviejų dalių. Tai apsauginiai sky­deliai (1.2.5. pav.). Jungiant daugiavie­lės gyslas, pirmiausia reikia suvirinti vieną su kita vielas prie gyslos galo. Po to jungiamas gyslas galima įdėti į formą, kuri neleidžia ištekėti skys­tam aliuminiui, suteikia jungčiai rei­kiamą pavidalą ir trukdo staigiai ataušti. Pašildžius gyslų galus ir for­mą, vienas su kitu gyslų galai suvirinami pridedant aliuminio iš suvirinimo elektrodo. Suvirinus gyslas, užde­damos gyslų aušinimo žiaunos ir svarbiausia — izoliacija. Gyslų jungimas suvirinant kelia rūpesčių, nes reikia degiklio ir dujinių balionų. Kyla pavojus perkaitinti ir užteršti kabelį, tai ypač kenkia polie­tileninei izoliacijai, be to, jau suvirinimo metu gysla aušinama vandeniu arba apvyniojama šlapia virve. Po suvirinimo daugiavielės gyslos pasidaro nepralaidžios, todėl išilgai kabelio nebegalima praleisti polietileninę izo­liaciją regeneruojančių medžiagų. Tad šis gyslų jungimo būdas naudojamas vis rečiau, o kai kurie gamintojai tiesiog draudžia suvirinti aukštosios įtam­pos polietileninių kabelių gyslas. 1.2.5 pav. Aliumininių gyslų suvirinimas formoje: a)vielų suvirinimas; b) gyslų ir formos pašildymas; c) gyslų suvirini­mas; d) gyslų aušinimas. l — aliumininė viela, 2 — dujinis de­giklis, 5 — apsauginis skydelis, 4 — plieninė forma, 5 — formos sandarini­mas, 6 — gyslos izoliacija, 7 — aušini­mo žiauna, 8 — užbaigtas suvirinimas. Presavimas atliekamas taip: apvali aliumininė gysla pirmiausia įdeda­ma į antgalį arba į įvorės pavidalo gnybtą , paskui į pre­savimo replių žiaunas ir stipriai suspaudžiama. Apvali įvorė įgauna šešia­kampę formą su giliai įspausta medžiaga po kaiščiu. Toje vietoje ir sujungiamos elementų medžiagos. Jungiant aliuminines gyslas reikia mažiausiai dviejų įspaudimų iš priešingų pusių. Prieš jungiant privalu nuo kabelio gyslų pašalinti riebalus ir plieniniu še­pečiu nuvalyti oksidų sluoksnį, o sektorines gyslas — performuoti į apva­lias presavimo replėmis, turinčiomis atitinkamas žiaunas. Kabelio antgalio arba gnybto vidinis paviršius turi būti pateptas kontaktiniu tepalu. Srieginiai gnybtai naudojami žemųjų ir vidutiniųjų įtampų kabelių gys­loms sujungti . Kiekviena gysla suspaudžiama vienu. Tinkamą momentą juos prisukti iki galo galima nustatyti ir be dinamometrinio rak­to, — baigiant prisukti nukerpama šešiakampio sraigto galvutė prie pat gnybto paviršiaus. Vis dėlto atsukti varžtą įmanoma įdedant vidinį šešia­kampį raktą į likusį varžte lizdą. Varžtai yra alavuoti, variniai; gnybto kor­pusas — iš mechaniškai atsparaus aliumininio lydinio; gali būti ir alavuotas. Varines gyslas sujungti paprasčiau negu aliuminines. Netrukdo nei greitas paviršiaus oksidavimasis, nei medžiagos „tekėjimas". Presuojamieji sujungimai daromi vienu įspaudu, nesuteikiant antgaliui arba gnybtui še­šiakampio pavidalo. Kabelių linijoje naudojami įvairus kabelių bei movų tipai, žemiau pateikiami keli jų pavyzdžiai ir charakteristikų palyginimai. 1.2.1. Movų techninių charakteristikų palyginimai Trumpai išnagrinėsiu ir paliginsiu dviejų skirtingų įmonių movas pagal techniniais charakteristikas. 1.2.1.1 pav. „Raychem“ Galinė mova lauko sąlygomis skirta 35kV ekranuotiems viengysliams kabeliams su plastiko izoliacija. 1.2.1.1 lentelė „Raychem“ galinių movų lauko sąlygomis 35kV ekranuotiems viengysliams kabeliams su plastiko izoliacija, tipai ir charakteristika (be antgalių). Vardinė įtampa U0/U (kV) Gyslos skerspjūvis (mm2) Žymėjimas Išmatavimai Sijonėlių skaičius L D 20/35 70-120 POLT-42D/1XO 560 95 3 x 4 20/35 150-300 POLT-42E/1XO 560 115 3 x 4 20/35 400-500 POLT-42F/1XO 560 135 3 x 4 35kV ekranuotiems trigysliams kabeliams su plastiko izoliacija. Galinė mova skirta 35kV ekranuotiems trigysliams šarvuotiems ir nešarvuotiems kabeliams su plastiko izoliacija ir varinių juostų ekranu (jei yra). Galinės movos konstrukcija. Kabėlis transformuojamas į 3 viengyslius, o tai leidžia kryžiuoti gyslas net ir ankštuose prijungimo patalpose. Gyslos nuo šaknelės iki pat ekrano galo padengiamos laidžiu vamzdeliu. Ant gyslų ir išorinio apvalkalo galo užsodinama laidi, klijais padengta pirštinė, kuri apsaugo ir hermetizuoja šaknelės sritį. Ant ekrano nupjovimo ribos užvyniojama geltona elektrinio lauko praskleidimo mastika. Tarp laidaus vamzdelio galo ir kabelinio antgalio užsodinamas nuotėkio srovėms atsparus, izoliacinis vamzdelis, kurio vidinis paviršius padengtas elektrinio lauko linijų paskleidimo ir hermetizuojančia mastikomis. Nelituojama įžeminimo armatūra gali būti užsakoma atskirai. 1.2.1.3 lentelė „NKT cables“ galinių movų vidaus sąlygomis 35kV ekranuotiems trigysliams kabeliams su plastiko izoliacija, tipai ir charakteristika (su varžtiniais antgaliais). Vardinė įtampa U0/U (kV) Gyslos skerspjūvis (mm2) Žymėjimas pagal gyslos ilgį. L=1200mm 20/35 150-300 1-SVS 1x150/300 20/35 70-150 1-SVS 1x70/150 1.2.2. Kabelių techninių charakteristikų palyginimai Laidininkas apvalus daugiagyslis supresuotas aliuminio laidininkas, užpildytas išbrinkstančiais milteliais išilginiam vandens prasiskverbimui blokuoti. Laidininko ekranas, ekstruduotas pusiau polietileno su skersiniais ryšiais (XLPE) sluoksnis. Izoliacija, ekstruduotas polietileno su skersiniais ryšiais (XLPE) sluoksnis. Izoliacijos ekranas, ekstruduotas pusiau laidaus polietileno su skersiniais ryšiais (XLPE) sluoksnis, pilnai sulydytas su izoliacija. Normalus izoliacijos storis 8,0mm. Trys sluoksniai – laidininko ekranas, izoliacija ir izoliacijos ekranas yra ant laidininko ekstruduojami vieno etapo trigubas ekstruzijos proceso metu. Vulkanizavimui naudojamos sausos dujos (azotas). Koncentriškas laidininkas (metalinis ekranas) yra padarytas iš apvalių varinių vielų, kurios spirališkai užvyniotos ant laidininko ekrano. Vandens blokavimo elementai: Aliuminio folija yra užklota ant kabelio išilgai ir apvyniota aplink kabelį su persiklojimu, kuris užsandarintas klijais. Aliuminio folija elektriškai sujungia su variniu vielų ekranu. Tarp varinių vielų ekrano ir aliuminio folijos yra užvyniota išbrinkstanti juosta išilginiam vandens prasiskverbimui blokuoti išorinio apvalkalo pažeidimo atveju. Išorinis apvalkalas, linijinės struktūros mažo tankio polietilenas (LLDPE). Spalva paprastai būna juoda. 1.2.2.1 lentelė Kabelių TSLE 36 kV elektrinių parametrų charakteristika. Laidininko skerspjūvio plotas (mm2) Laidininko skersmuo (mm) Skersmuo su izoliacija (mm) Ekrano elektrinis ekvivalentinis skerspjūvis (mm2) Išorinis skersmuo (mm) 100m atkarpos svoris (kg) 1 x 50 8,0 25,4 25 35 112 1 x 95 11,3 28,7 25 38 138 1 x 150 14,1 31,5 35 40 159 1 x 240 18,2 35,6 35 46 212 1 x 400 23,6 41,6 35 52 278 1 x 630 30,4 48,8 50 58 372 1 x 800 34,2 52,6 50 66 472 1 x 1000 38,8 57,3 50 71 548 1 x 1200 41,7 60,2 50 74 609 1 x 1600 51,2 69,7 50 84 782 1 x 2000 57,2 75,7 50 90 924 1.2. EĮĮT reikalavimai kabelių linijai Kabelių klojimo ir montavimo darbai turi būti mechanizuoti ir atliekami pagal sudarytą ir atitinkamai suderintą projektą. Klojant 50mm2 ir didesnio skerspjūvio kabelius, kai linijos ilgis 100m ir daugiau, būtina naudoti kabelio tempimo įrenginius su savirašiais matavimo prietaisais, kurie fiksuoja tempimo jėgą, pakloto kabelio ilgis ir kitus duomenis. Kabelis pernešamas rankomis, kai linija trumpesnė nei 100m. Montavimo organizacijos privalo turėti: • Atestuotus kabelių linijų montuotojus, klojėjus ir specialistus, darbų organizavimo bei techninės priežiūros specialistus ir kvalifikacinį atestatą kabelių linijų tiesimui; • Reikiamus mechanizmus ir įtaisus. Montuojant galines ir sujungimo movas reikia vadovautis jų gamintojų montavimo instrukcijomis. Tranšėjų kasimą, kabelių įvadų įrengimą atlieka statybos-montavimo organizacija, turinti tiems darbams kvalifikacinį atestatą. Kasant tranšėjas reikia griežtai laikytis geodezinio trasos nužymėjimo-vertikalios tranšėjų dugno atžymos, pririšimų prie įvairių orientyrų ir t.t. Klojant kabelius lygiagrečiai kitiems kabeliams ar komutacijoms, jas kertant, arba klojant arti geležinkelių, pastatų bei kitų statinių privaloma laikytis leistinų atstumų numatytu projekte. Prieš klojant kabelius būtina atlikti šiuos darbus: • Pakloti vamzdžius tose tranšėjos vietose, kur yra suartėjimas ir susikirtimas su keliais, komutacijomis, statiniais; • Įrengti perėjimus įvadams į pastatus per pamatus ar sienas, sumontuojant vamzdžius; • Pašalinti iš tranšėjos akmenis ir pašalinius daiktus, bei išlyginti gruntą; • Padaryti 100mm pagalves iš smėlio arba smulkios žemės be akmenų, statybinių atliekų, šlako ir pan., arba išpurenti tranšėjos dugną esant minkštam gruntui, paruošti smėlio arba smulkios žemės (grunto dalelių diametras ne daugiau 1mm) kabelių užpylimui; • Atlikti paskaičiavimus (darbų vykdymo projektas), privalomus klojant 0,4kV ir aukštesnės įtampos kabelius, esant sudėtingoms trasoms. Pradedant žemės darbus, ypač užstatytoje teritorijoje, reikia laikytis duobių kasimo taisyklių ir imtis saugos priemonių, kad žemė neužgriūtų duobės. Taip pat reikia susipažinti su saugaus eismo arti iškasų taisyklėmis ir jų laikytis. Atkasto kabelio su įtampa negalima pernešti arba patraukti į kitą vietą, nes: — lenkimo vietoje gali įvykti trumpasis jungimas ir plyšti kabelis; — šarvas ir/arba metalinis apvalkalas gali būti pažeisti kitoje kabelinės linijos vietoje arba maitinimo pastotėje ir todėl gali būti su įtampa. Kabelis turi didelę talpą ir atjungus tebeturi įtampą. Prisiliesti prie at­jungto aukštosios įtampos kabelio arba su juo sujungto aparato poliaus pa­vojinga! Kaip ir kondensatorių bateriją atjungtą kabelį irgi reikia iškrauti. Tik po to, kai kabelinė linija bus atjungta, iškrauta, patikrinta, ar joje nėra įtampos, ir įžeminta, galima pradėti dirbti linijoje. Jei žemėje pakloti keli kabeliai ir vieną iš jų reikia nupjauti, tai nega­lima būti tikram, kad atkastas ir paruoštas nupjauti kabelis yra kaip tik tas, kurio reikia ir kuris skirstykloje atjungtas bei įžemintas. Norint išvengti apsirikimo ir jo liūdnų pasekmių, būtinai reikia laikytis specialios kabelio pjovimo procedūros. Kol bus įsitikinta, kad yra kitaip, reikia įsivaizduoti, jog ir kabelio gys­los, ir šarvas, ir metalinis apvalkalas bei grįžtamoji gysla yra su įtampa. Paskui elektromonteris pradeda darbą taip, tarsi dirbtų su įtampą turinčio­mis srovinėmis dalimis, t. y. visiško izoliavimosi nuo žemės sąlygomis. Stovėdamas ant izoliacinio tiltelio, užsimovęs dielektrines pirštines, elektro­monteris atidengia metalinį apvalkalą arba grįžtamąją gyslą, uždeda ant jos įžeminimo žiedą ir įžemina. Tolesnius darbus atlieka jau įžeminimo sąly­gomis. Prieš pjaunant patariama kabelį pradurti specialiu įtaisu arba pis­toletu, kad įvyktų trumpasis jungimas, jei kartais kabelis būtų su įtampa. Tada elektromonteris, užsidėjęs apsauginius akinius, perkerpa kabelį kabe­linėmis žirklėmis (1.2.1 pav.), o jei jų neturi, — perpjauna įžemintu pjūk­leliu, pritvirtintu prie izoliacinės lazdos. Kabelių trasa turi būti parodyta projekte. Parenkant trasą, vengiama druskožemių, pelkių, supilto bei užteršto grunto, sankirtų su požeminėmis komunikacijomis. Minimalus horizontalus atstumas tarp lygiagrečiai paklotų aukštesnės kaip 10 kV, bet ne aukštesnės kaip 35 kV - 0,25 m. Tačiau tarp kabelių, kuriuos eksploatuoja ne ta pati organizacija, taip pat tarp jėgos ir ryšio kabelių, minimalus horizontalus atstumas - 0,5 m. Jeigu kabeliai tiesiami vamzdžiuose arba tarp jų įrengiamos nedegios pertvaros, šį atstumą galima sumažinti iki 0,25 m. Sankirtose kabeliai turi būti atskirti ne plonesnių kaip 0,5 m žemės sluoksniu; šis atstumas ne aukštesnės kaip 35 kV įtampos kabeliams gali būti sumažintas iki 0,25 m, jeigu kabeliai į abi puses nuo sankirtos po 1 m yra apsaugomi betoninėmis plokštėmis arba vamzdžiais; šiuo atveju ryšių kabeliai klojami virš jėgos kabelių. Atstumas tarp kabelio ir lygiagrečiai su kabeliu einančios 10 ar 35 kV oro linijos atramos - ne mažesnis kaip 5 m, tarp kabelio ir 110 kV ir aukštesnės įtampos oro linijos kraštinio laido - ne mažesnis kaip 10 m. Horizontalus atstumas tarp ne aukštesnės kaip 35 k V įtampos kabelio ir lygiagrečiai su kabeliu einančio vamzdyno turi būti tokie: • šilumotiekio - 2 m (jei šis atstumas mažesnis, tai šilumotiekis izoliuojamas taip, kad grunto, esančio virš kabelio, įšilimo nuo šilumotiekio temperatūra nebūtų aukštesnė kaip + 10° C; • naftotiekio bei dujotiekio - 1 m; • kitų vamzdynų - 0,5 m. Jei minėtų atstumų išlaikyti negalima, tai kabeliai klojami vamzdžiuose, bet ne arčiau kaip 0,25 m nuo vamzdynų. Sankirtose atstumas tarp kabelio ir bet kokio vamzdyno - ne mažesnis kaip 0,5 m. Kabelis virš šilumotiekio ar po juo tiesiamas vamzdyje ne mažesniu kaip 0,5 m atstumu. Sankirtose su bet kokiu kitu vamzdynu, išskyrus šilumotiekį, leidžiama sumažinti minėtąjį atstumą iki 0,25 m, jei kabelis sankirtoje ir 2 m nuo jos į abi puses tiesiamas vamzdyje. Kertantys geležinkelius ir automobilių kelius kabeliai tiesiami vamzdžiuose, tuneliuose, blokuose ne mažesniame kaip 1m gylyje nuo kelio dangos ir ne mažesniame kaip 0,5 gylyje nuo griovio dugno. Soduose, parkuose atstumas nuo kabelių iki medžių kamienų turi būti ne mažesnis kaip 2m, o jei tokio atstumo išlaikyti negalima, kabelis tiesiamas vamzdyje. Atstumas tarp kabelio, einančio išilgai pastato, ir pamato turi būti ne mažesnis kaip 0,6m. Draudžiama tiesti kabelius po pastatais, rūsiais ir sandeliais. Upelius bei griovius kertantys kabeliai turi būti nutiesti vamzdžiuose. Kabeliai tiesiami tranšėjose 0,7m gylyje nuo išlygintos žemės paviršiaus, o sankirtose su gatvėmis ir aikštėmis – 1m gylyje. Į pastatą kabelis tiesiamas vamzdžiu. Paruošus tranšėjas, statybos-montavimo ir eksploatuojančios organizacijų atstovai surašo tranšėjų ir kabelių statinių prieš kabelių klojimą priėmimo aktus. Klojant vieno statybinio ilgio kabelį, prie sudėtingų trasų priskiriamos: • Trasos, kuriose yra 4 posūkiai 30o kampu arba tiesios trasos su daugiau kaip 4 perėjimai 20 metrų ir ilgesniuose vamzdžiuose; • Trasos su 2 parėjimus 40 metrų ir ilgesniuose vamzdžiuose, arba esant 2 posūkiams ir 2 perėjimams 20 metrų ir ilgesniuose vamzdžiuose; • Trasos, kai reikia kirsti 4 ir daugiau priešgaisrinių pertvarų, neskaitant kabelių įvedimo prie įrenginių. • Prie sudėtingų trasų priskiriamas kabelio statybinio ilgio mechanizmas tiesiamas nehorizontalioje trasoje, kuri 10% ir didesnį nuolydį. Kadangi trasos ne visada būna tiesios, kiekviename posūkyje kabelio tempimo jėga didėja maždaug 1,3 karto. Jėga dar labiau didės, jeigu posūkiuose bus sumažintas ritinėlių kiekis, dėl mažo ritinėlių kiekio ir lenkimo spindulio, posūkiuose bus sumažintas ritinėlių kiekis. Dėl mažo ritinėlių kiekio ir lenkimo spindulio, posūkyje kabelį galima pažeisti dar prieš pasiekiant leistiną tempimo jėgą, tai yra dėl per didelio šoninio spaudimo. Šoninio spaudimo jėga į kampinius ritinėlius 1,4 karto didėja 90o posūkiuose ir 2 kartus 180o posūkiuose. Taigi per mažas ritinėlių kiekis tiesiuose trasos ruožuose bei posūkiuose ryškiai didina kabelių tempimo ir šoninio spaudimo jėgų reikšmes. Jeigu tokių posūkių yra keli, tempimo jėga greitai tampa per didelė. Kartais tai būna reikšminga parenkant kuriame trasos gale (kabelio statybinio ilgio) statyti būgną su kabeliu, o kuriame tempimo mechanizmą. 1.5. Darbo modelis Tirinėjamos kabelių linijos darbo modelis susideda pagrinde iš movų ir kabelių intarpų. Kebelio jungiamosios movos: POLT (Raychem), panaudota T – 1 ir T – 2 linijose, 2vnt, sumontuotos 2004 metais. SLO (Rusija), panaudota T – 1 ir T – 2 linijose, 44vnt, sumontuotos 1978 – 1999 metais. TRAJ (Raychem), panaudota T – 1 ir T – 2 linijose, 2vnt, sumontuotos 2004 metais. PKNEO (Rusija), panaudota T – 1 ir T – 2 linijose, 2vnt, sumontuotos 1980 metais. Kabelio intarpai: NA2XS(T)Y 35 (Telefonika), 3x1x150, panaudota T – 1 ir T – 2 linijose, 2vnt, abejų kabelio intarpų ilgis – 302m., pakloti ir įjungti 2004 metais. OSB – 35 (Rusija), 3x150, panaudota T – 1 ir T – 2 linijose, 46vnt, bendras kebelio intarpų ilgis – 7994m., pakloti ir įjungti 1980 – 1999 metais. Literatūros apžvalga Apzvelgti panaudota literatura panaudota darbe, nurodant nuorodas i knygas ir vieta diplomioniame darbe. 2. SKAIČIOJAMOJI DALIS Skaičiuojamojoje dalyje apskaičiuojami kabelio elektrinių didžių parametrai, kabelio atsparumas gedimams normaliomis ir pavarinėmis sąlygomis žiemos ir vasaros metu. 2.1. Kabelio elektrinių parametrų skaičiavimas Nuolat atliekami 35kV kabelių linijos Eiguliai - Centras movų apkrovų kontroliniai matavimai, iš kurių, naujausi duomenys (žiema) pateikti 2.1. ir 2.2. lentelėse. 2.1 lentelė Kabelio Centras - Eiguliai apkrovos duomenys žiemos metu (Eiguliai) Val. T-1 T-2 U I P Q S U I P Q S kV A MW Mvar MVA kV A MW Mvar MVA 1 36,5 69 4,1 1,5 4,37 36,4 48 2,8 1,1 3,01 2 36,5 69 4,1 1,5 4,37 36,4 48 2,8 1,1 3,01 3 36,8 58 3,5 1,3 3,73 36,7 40 2,4 0,9 2,56 4 36,9 57 3,4 1,3 3,64 36,8 40 2,4 0,9 2,56 5 36,8 58 3,5 1,5 3,81 36,7 41 2,5 1,0 2,69 6 36,4 65 3,8 1,9 4,25 36,4 50 3,0 1,1 3,20 7 36,4 86 5,1 2,5 3,37 36,3 68 4,0 1,5 4,27 8 36,3 113 6,6 2,7 7,13 36,0 94 5,5 2,0 5,85 9 36,6 126 7,4 2,9 7,95 35,9 108 6,3 2,3 6,71 10 35,9 135 7,8 3,0 8,36 36,0 114 6,6 2,5 7,06 11 35,9 141 8,2 3,0 8,73 36,0 116 6,7 2,5 7,15 12 35,9 142 8,2 3,0 8,73 35,9 114 6,6 2,5 7,06 13 35,9 140 8,1 3,1 8,67 35,8 115 6,7 2,5 7,15 14 35,8 144 8,3 3,0 8,83 35,9 115 6,6 2,6 7,09 15 35,8 141 8,1 3,0 8,64 35,9 123 7,1 2,7 7,60 16 35,8 144 8,1 3,1 8,67 35,9 125 7,2 2,6 7,66 17 35,8 144 8,3 2,8 8,76 36,1 121 7,0 2,2 7,34 18 35,4 132 7,6 2,6 8,03 36,3 100 5,8 1,9 5,97 19 35,7 114 7,0 2,3 7,37 36,4 91 5,3 1,8 5,60 20 36,5 107 6,3 2,2 6,67 36,4 86 5,1 1,4 5,29 21 36,5 99 5,8 2,0 6,14 36,5 69 4,1 1,3 4,30 22 35,5 91 5,4 1,6 5,63 36,4 63 3,7 1,2 3,89 23 35,8 79 4,6 1,5 4,83 36,5 54 3,2 1,1 3,38 24 35,9 71 4,1 1,5 4,37 36,6 48 2,4 1,1 2,64 Vidurkis 35,9 101 6,14 2,4 6,28 34,9 83 5,0 1,6 4,84 2.2 lentelė Kabelio Centras - Eiguliai apkrovos duomenys žiemos metu (Centras) Val. T-1 T-2 U I P Q S U I P Q S kV A MW Mvar MVA kV A MW Mvar MVA 1 36,0 68 4,0 1,4 4,23 35,9 47 2,7 1,0 3,88 2 36,0 68 4,0 1,4 4,23 35,9 47 2,7 1,0 3,88 3 36.3 57 3,4 1,2 3,61 36,2 39 2,3 0,8 2,44 4 36.4 56 3,3 1,2 3,19 36,3 39 2,3 0,8 2,44 5 36,3 57 3,4 1,2 3,61 36,2 40 2,4 0,9 2,56 6 35,9 64 3,7 1,4 3,96 35,9 49 2,9 1,0 3,07 7 35,9 85 5,0 1,8 5,31 35,8 67 3,9 1,4 4,14 8 35,8 112 6,5 2,4 6,93 35,6 93 5,4 1,9 5,72 9 38,7 125 7,3 2,6 7,75 35,5 107 6,2 2,2 6,58 10 35,4 134 7,7 2,8 8,19 35,4 113 6,5 2,4 6,93 11 35,4 140 8,1 2,9 8,6 35,5 115 6,6 2,4 7,02 12 35,4 141 8,1 2,9 8,6 35,5 113 6,5 2,4 6,93 13 35,4 139 8,0 2,9 8,51 35,4 114 6,6 2,4 7,02 14 35,3 143 8,2 3,0 8,73 35,3 114 6,5 2,4 6,93 15 35,3 140 8,0 2,9 8,51 35,4 122 7,0 2,5 7,43 16 35,3 140 8,0 2,9 8,51 35,4 124 7,1 2,6 7,56 17 35,3 143 8,2 3,0 8,73 35,5 120 6,9 2,5 7,33 18 35,4 131 7,5 2,7 7,97 35,6 99 5,7 2,1 6,07 19 35,7 118 6,9 2,5 7,34 35,8 90 5,2 1,9 5,54 20 36,0 106 6,2 2,2 6,58 35,9 85 5,0 1,8 5,31 21 36,0 98 5,7 2,1 6,07 35,9 68 4,0 1,4 4,24 22 36,0 90 5,3 1,9 5,63 36,0 62 3,6 1,3 3,83 23 35,3 78 4,5 1,6 4,78 35,9 53 3,1 1,1 3,29 24 35,4 70 4,0 1,5 4,27 36,0 47 2,8 1,0 2,97 Vidurkis 35,7 95,1 6,0 2,18 6,41 35,7 84,5 4,7 1,51 5,13 2.3 lentelė Kabelio Eiguliai – Centras T-1 bandymų gauti duomenys Matavimo data Apkrova, A Įtampa, kV Bandymų išvados 2004 06 19 95 35 Eksploatacijai tinka Kabelio linijos leistinoji apkrova 345A 2.4 lentelė Kabelio Centras - Eiguliai apkrovos duomenys vasaros metu (Eiguliai) Val. T-1 T-2 U I P Q S U I P Q S kV A MW Mvar MVA kV A MW Mvar MVA 1 36,5 69 0,7 0,6 0,92 36,4 48 1,2 1,0 1,56 2 36,5 69 0,7 0,7 0,92 36,4 48 1,2 1,0 1,56 3 36,8 58 0,5 0,5 0,64 36,7 40 1,1 0,8 1,36 4 36,9 57 0,5 0,5 0,64 36,8 40 1,1 0,8 1,41 5 36,8 58 0,6 0,6 0,78 36,7 41 1,0 1,0 1,41 6 36,4 65 0,8 0,8 1,00 36,4 50 1,2 1,1 1,63 7 36,4 86 1,8 1.1 1,97 36,3 68 2,0 1,5 2,50 8 36,3 113 2,1 1,3 2,33 36,0 94 2,6 1,7 3,11 9 36,6 126 2,6 1,5 2,91 35,9 108 3,1 1,9 3,64 10 35,9 135 2,8 1,5 3,18 36,0 114 3,4 2,0 3,94 11 35,9 141 2,9 1,5 3,26 38,0 116 3,6 2,0 4,12 12 35,9 142 2,8 1,5 3,18 35,9 114 3,6 2,0 4,12 13 35,9 140 2,9 1,5 3,26 35,8 115 3,3 2,1 3,91 14 35,9 144 2,8 1,6 3,18 35,9 115 3,2 2,0 4,21 15 35,8 141 3,1 1,7 3,49 35,9 123 3,3 2,0 3,88 16 35,8 141 3,2 1,6 3,62 35,9 125 3,3 2,1 3,91 17 35,8 144 3,0 1,0 3,40 36,1 121 3,7 2,1 4,25 18 35,4 132 1,8 0,9 2,06 36,3 100 3,2 1,8 3,67 19 35,7 114 1,3 0,9 1,58 36,4 91 2,7 1,6 3,14 20 36,5 107 1,1 0,9 1,42 36,4 86 2,0 1,3 2,38 21 36,5 99 1,0 0,8 1,28 36,5 69 1,9 1,2 2,25 22 35,8 91 0,8 0,7 1,06 36,4 63 1,6 1,0 1,89 23 35,8 79 0,5 0,5 0,78 36,5 54 1,4 0,9 1,66 24 35,9 71 0,4 0,4 0,64 36,6 48 1,2 0,8 1,44 Vidurkis 36,2 101 1,71 1,55 1,98 36,34 83 2,4 1,5 2,79 2.5 lentelė Kabelio Centras - Eiguliai apkrovos duomenys vasaros metu (Centras) Val. T-1 T-2 U I P Q S U I P Q S kV A MW Mvar MVA kV A MW Mvar MVA 1 36,0 68 1,1 0,9 1,42 35,9 47 0,6 0,5 0,78 2 36,0 68 1,1 0,9 1,42 35,9 47 0,6 0,5 0,78 3 36,3 57 1,0 0,7 1,22 36,2 39 0,4 0,3 0,50 4 36,4 56 1,0 0,7 1,22 36,3 39 0,4 0,3 0,50 5 36,3 57 0,9 0,7 1,14 36,2 40 0,5 0,4 0,64 6 35,9 64 1,1 0,9 1,42 35,9 49 0,7 0,5 0,86 7 35,9 85 1,9 1,0 2,15 35,8 67 1,7 0,7 1,84 8 35,8 112 2,5 1,4 2,87 35,6 93 2,0 0,9 2,19 9 35,7 125 3,0 1,6 3,40 35,5 107 2,5 1,2 2,77 10 35,4 134 3,3 1,8 3,76 35,4 113 2,7 1,4 3,04 11 35,4 140 3,5 1,9 3,98 35,5 115 2,8 1,4 3,13 12 35,4 141 3,5 1,9 3,98 35,5 113 2,7 1,4 3,04 13 35,4 139 3,2 1,9 3,72 35,4 114 2,8 1,4 3,13 14 35,3 143 3,6 2,0 4,12 35,3 114 2,7 1,4 3,01 15 35,3 140 3,2 1,9 3,72 35,4 122 3,0 1,5 3,35 16 35,3 140 3,2 1,9 3,72 35,4 124 3,1 1,6 3,49 17 35,3 143 3,6 2,0 4,12 35,5 120 2,9 1,5 3,26 18 35,4 131 3,1 1,7 3,54 35,6 99 1,7 0,9 1,92 19 35,7 118 2,6 1,5 3,00 35,8 90 1,2 0,8 1,44 20 36,0 106 1,9 1,2 2,25 35,9 85 1,0 0,8 1,28 21 36,0 98 1,8 1,1 2,11 35,9 68 0,9 0,7 1,14 22 36,0 90 1,5 0,9 1,75 36,0 62 0,7 0,6 0,92 23 35,4 78 1,3 0,8 1,53 35,9 53 0,5 0,4 0,64 24 35,3 70 1,1 0,7 1,30 36,0 47 0,4 0,3 0,50 Vidurkis 35,7 95 2,3 1,33 2,62 35,7 84 1,6 0,9 1,70 2.6 lentelė Kabelio Eiguliai – Centras T-1 bandymų gauti duomenys Matavimo data Apkrova, A Įtampa, kV Bandymų išvados 2004 06 19 95 35 Eksploatacijai tinka Kabelio linijos leistinoji apkrova 345A 2.1 pav. Principinė 35kV kabelinės linijos Eiguliai – Centras schema 2.1.1. Trumpojo jungimo srovių skaičiavimas 2.1 pav. Nagrinėjamos kabelių linijos principinė schema 2.1.1 pav. Sudaryta 35kV kabelinės linijos skaičiuojamoji schema. 2.4 Kabelių linijos techninė priežiūra. Kabelius kloja ir montuoja statybinės – montažinės organizacijos, o techninę priežiūrą vykdo energetinės sistemos eksploatacinis personalas, kuris tikrina kabelį, esantį ant būgno, kabelių movas ir montažines medžiagas, priima paslėptus darbus. Priima kabelį eksploatuoti speciali komisija, kurios nariai tikrina techninę dokumentaciją ir apeina trasą. Tikrinamas priimamo kabelio fasavimas; matuojamos galinių movų įžeminimo varžos; tikrinama apsauga nuo klajojančių srovių; bandoma paaukštinta įtampa izoliacija; išmatuojamos kabelių gyslų aktyvinės varžos ir darbiniai talpiai. Kabelinių linijų pagrindinės apsaugos priemonės yra: kabelių trasų periodiniai apėjimai ir apžiūros, leidimai kasinėti kabelių trasose ir arti jų ir tokių darbų priežiūra, gyventojų ir organizacijų vadovų informavimas apie savavališkų kasinėjimų kabelių trasoje pavojingumą. Be kabelių linijų periodinių apžiūrų organizuojamos inžinerinės – technikinės apžiūros, o potvynių metu ir po liūčių – neeilinės apžiūros. Apžiūrint elektrinių ir pastočių kabelius, esančius tuneliuose, šachtose, kabelių patalpose, tikrinimas: apšvietimas ir ventiliacija; dūmų atsiradimo signalizacija ir priešgaisrinis inventorius; nedegių pertvarų ir durų tarp atskirų kabelių patalpų būklė; patalpų ir kabelių metalinių apvalkalų temperatūra; atraminių konstrukcijų būklė; jungiamųjų movų apsauga; galinių movų ir kabelių metalinių apvalkalų būklė; patalpų ir kabelių metalinių apvalkalų temperatūra; atraminių konstrukcijų būklė; jungiamųjų movų apsauga; galinių movų ir kabelių metalinių apvalkalų būklė; vandens nebuvimas, drenažinių įtaisų ir automatinio vandens išsiurbimo įranginių tvarkingumas; pašalinių daiktų, degių medžiagų, o taip pat džiuto ant kabelių nebuvimas. Eksploatuojant kabelius, sekamos jų elektrinės apkrovos. Iš elektrinių ir pastočių su pastoviai budinčiu personalu išvestų kabelių apkrova kontroliuojama matavimo prietaisais, o ten, kur nėra pastoviai budinčio personalo, kontroliuojama periodiškai (du-tris kartus per metus). Kabelių temperatūra nustatoma, žinant kabelių metalinių apvalkalų temperatūrą, matuojamą termovaržomis arba termoporomis. Paklotų žemėje kabelių metalinius apvalkalus ardo elektrolitinė ir elektrocheminė korozija. Elektrolitinė korozija vyksta dėl klajojančių srovių šaltinis yra bėginis elektrifikuotas transportas. Kabelių apvalkalai ardomi tuose ruožuose (anodinėse zonose), kur srovės nuteka nuo apvalkalų į žemę. Kabeliui jau pavojingas 0,1 – 0,2 V potencialų skirtumas tarp kabelio apvalkalo ir žemės ir 15 mA/m2 srovės tankis. Kabeliai bus apsaugoti nuo elektrolitinės korozijos, jeigu jų apvalkalai neturės teigiamo potencialo arba turės labai mažą. Teigiamas potencialas mažinamas elektriniu drenažu. Panaudojant katodinę poliarizaciją, kabelių apvalkalams suteikiamas neigiamas potencialas nuo pašalinio nuolatinės srovės šaltinio. Kabelių apvalkalai apsaugomi nuo korozijos ne tik elektriniais metodais, bet ir klojant kabelius blokuose, kolektoriuose, panaudojant kabelius su antikorozinėmis dangomis ir plastmasiniais apvalkalais. Prieš pripažįstant naują arba pertvarkytą kabelinę liniją tinkama nau­doti, tikrinama jos būklė. Tikrinamas kabelių paklojimo būdas ir jų sujun­gimai visoje trasoje; kabelių, paklotų žemėje, — prieš juos užkasant. Visoje trasoje kas 10 m žemėje ir kas 20 m kanaluose bei tuneliuose kabeliai turi turėti žymenis. Žymenys taip pat reikalingi trasos posūkiuose, prie movų ir galūnių bei sankirtose. Kabelių, paklotų tiesiog žemėje, trasa turi būti pažymėta žemės paviršiuje: įkasami betoniniai stulpeliai arba pritvirtinamos prie pastatų lentelės, žyminčios trasą ir movų išdėstymą. Vėliau tai itin palengvina techninės priežiūros ir remonto darbus. Žemosios ir vidutiniosios įtampos kabelinės linijos apeinamos ne re­čiau kaip kas 5 metai. Patikrinama galūnių, žymenų, įėjimų į tunelius ir šulinius, apsaugos nuo elektros ir priešgaisrinės saugos elementų būklė. Prieš pripažįstant naują arba po remonto liniją tinkama naudoti, atliekama kabelinės linijos apžiūra. Jos metu patikrinama linijos būklė, pirmiausia išmatuojama izoliacijos varža ir išbandomas izoliacijos elektrinis at­sparumas. Ilgesnė linija gali turėti izoliacijos varžą mažesnę proporcingai ilgiui, o trumpesnė linija — atitinkamai didesnę. Jei linijos izoliacijos varža per maža, tai neaišku, ar yra susilpnėjusi visos linijos izoliacija, ar — esant geriausiai beveik visos linijos izoliacijos būklei — vienoje vietoje pažeista izoliacija. Ilgesnės kabe­linės linijos izoliacijos varžos vertė nesuteikia tokios patikimos informacijos, kaip pavienio imtuvo arba transformatoriaus izoliacijos varžos dydis. Tikslų izoliacijos būklės vaizdą suteikia izoliacijos elektrinio atsparu­mo bandymas. Šis bandymas yra sudėtingas ir dažniausiai atliekamas su aukštosios įtampos kabeliais. 10 minučių duodama paaukštinta įtampa tik­rinant, ar izoliacija ją išlaiko, ir matuojama nuotėkio per izoliaciją srovė. Pavyzdžiui, 8,7/15 kV įtampos kabelio gysla—žemė izoliacija bandoma pa­duodant nuolatinę 47 kV arba kintamąją 18,75 kV įtampą. Kas 2—3 metai linijoms, kurių įtampa žemesnė kaip 60 kV atliekamos matomų kabelinės linijos dalių apžiūros, vadinamos linijų apėjimais. Patikrinama žymenų, tunelių, kanalų ir šulinių, kabelių galūnių, apsauginių sujungimų bei apvalkalų būklė. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į vykdomus arti linijos trasos darbus, kurie galėtų jai kelti pavojų. Tam tikrais laikotarpiais priklausomai nuo vietos sąlygų valomi kabe­lių kanalai, tuneliai ir šuliniai. Šarvuoti kabeliai, nutiesti sienų ir perdangų paviršiumi ir esantys atmosferoje, spartinančioje koroziją, periodiškai da­žomi antikoroziniais dažais. Reikia dažnai patikrinti skysto užpilo lygį alyvi­nėse galūnėse ir, esant reikalui, trūkstamą kiekį papildyti. Pačių kabelių, jų movų ir galūnių pažeidimus reikia skubiai šalinti. Pir­miausia nustatyti gedimo vietą. Tai nėra lengva, ypač jei kabelis yra žemėje. Gedimo vieta pradedama ieškoti nustačius gedimo rūšį, nes nuo to priklauso tolesni veiksmai. Jei įvyksta ne visiškas trumpasis jungimas, tai jo vietai nustatyti pirmiausia „pradeginama" susilpnėjusi izoliacija, prijungiant prie kabelio maitinimo šaltinį, teikiantį didelę įtampą, kad įvyktų pramušimas, o paskui — stiprią srovę, kad toje vietoje būtų visiškai sunaikinta izoliacija. Gedimo vietai nustatyti naudojami įvairūs tiltelių metodai. Daugelio metodų esmę sudaro elektromagnetines bangos pasiuntimas į liniją, kuri tarsi aidas atsimuša į gedimo vietą ir grįžta į matavimo vietą. Žinant bangos sklidimo į abu galus trukmę ir greitį, galima nustatyti / atstumą iki gedimo vietos. Visi šie metodai nustato atstumą iki gedimo vietos matuojant išilgai kabelio. Nustatant gedimo vietą pačioje vietovėje, reikia atsižvelgti į palik­tą trasoje kabelio atsargą (1.7.4. pav.). Gedimo vietai rasti naudojami ir specialūs ieškikliai, kurių veikimo principas toks pat kaip ir prietaiso. Prie kabelio prijun­giamas didelio dažnio įtampos generatorius arba įtampos impulsų genera­torius ir ieškiklio antena vedžiojama palei žemės paviršių. Šitaip galima labai tiksliai nustatyti kabelio trasą, net movų vietas, nes jose atstumai tarp gyslų didesni negu pačiame kabelyje. Taip pat galima nurodyti gedimo vietą, nes prie jos pasikeičia priimamo signalo pobūdis. Sunkvežimis su įvairiais įtaisais kabelių bandymui ir gedimo vietai nu­statyti gali pasiekti reikiamą vietą ir bet kuriuo atveju parinkti tinkamiau­sią kabelio gedimo vietos radimo metodą. Kartais kabelio pažeidimo vietos radimas nesukelia jokių sunkumų. Taip būna, kai nutiesto pastate arba tunelyje kabelio pažeidimas yra aiškiai matomas arba kai kabelis pažeidžiamas neatsargiai atliekant žemės dar­bus. Apie darbus kabelių trasoje turi būti iš anksto pranešta kabelių eks­ploatuotojui, kuris turi atsiųsti darbuotoją darbams prižiūrėti. Jeigu traso­je kasama gili duobė, tai atkastus kabelius reikia pakabinti po vamzdžiais arba kartimis taip, kad nebūtų pakeista jų padėtis ir kad jie neišlinktų. 2.5 Charakteringi kabelių linijos gedimai ir pažeidimai. Atrodo, kad kabelis turi tokią masyvią ir monolitinę konstrukciją, jog klojant nėra reikalo su juo atsargiai elgtis. Tai netiesa; dėl per didelių įtempimų kabelyje, atsirandančių nerūpestingai jį lenkiant arba tempiant, gali susilpnėti ir net nepastebimai įtrūkti jo apvalkalai, gali būti pažeista izoliacijos struktūra. Dėl šitokių pažeidimų greitai genda kabelis. Tiesiant ir eksploatuojant kabelines linijas, reikia laikytis šių taisyklių: • Klojamas kabelis neturi būti per šaltas, kad medžiagos, iš kurių jis pagamintas, nebūtų per trapios. Kabelio su popierine alyvine izoliacija tem­peratūra turi būti ne mažesnė kaip +4 °C, kabelio su polivinitine izoliacija ir apvalkalu — ne mažesnė kaip O °C, kabelio su polietilenine izoliacija ir apvalkalu — ne Žemesnė kaip -20 °C. • Klojamą kabelį galima lenkti tik būtinais atvejais, o lenkimo spindulys turi būti pakankamai didelis. • Kabelio movas ir galūnes reikia montuoti tokioje padėtyje, kokioje vėliau jos veiks, kad nebereikėtų kabelį nei lenkti, nei perkelti. • Išvyniojant kabelį būgną reikia pastatyti ant stovų, kurių aukštis reguliuojamas taip, kad kabelis būtų vyniojamas nuo viršaus ir kiek galima statmena būgno ašiai kryptimi. • Klojamo kabelio negalima vilkti žeme. Jį turi nešti elektromonteriai arba padėti ant lengvai besisukiojančių ritinėlių, išdėstytų kas 2—3 m. • Klojamą kabelį galima traukti specialia kabelių tempimo mašina su kūginiu griebtuvu, sugriebiančiu visas gyslas, arba naudojant kabelines pirštines, pagaliau griebtuvą, apspaudžiantį kabelį. Tai leidžia kloti frontalinio tempimo metodu ir 5—10 m/min. greičiu net ir didelio skersp­jūvio kabelius. Tempimo mašina turi turėti apsaugą, neleidžiančią viršyti leistinos tempimo jėgos. Kabeliams labai kenkia drėgmė. Sudrėkimas gadina bet kurią izolia­ciją ir tuo labiau, kuo aukštesnė vardinė įtampa. Be to, ilgiau besilaikanti drėgmė skatina elektrocheminę reakciją, kurios metu kabelio gysla iš me­talinio aliuminio Al, besioksiduojančio paviršiuje ir tampančio aliuminio oksidu, pamažu virsta baltais milteliais — aliuminio hidroksido. Todėl nuolat reikia saugoti kabelio vidų nuo drėgmės. Turi būti apsaugoti ir kabelio galai ant būgno, ir tiesiamos kabelinės linijos ruožų galai, kurie turės įeiti į movas ir galūnes. Jei kabelis turi metalinį apvalkalą, tai jį privalu kabelio gale sandariai užlituoti. Kabelio galą, keletą kartų jį apvy­niojus izoliacine juosta, galima palikti ne ilgiau kaip 48 valandoms. Jei kabelis turi izoliaciją ir apvalkalą iš plas­tikinių medžiagų, tai ant jo galo aptempiamas karštai susitraukiantis gobtu­vėlis, iš vidaus padengtas nuo šilumos tirpstančiais klijais ir pašildomas degikliu (1.1.1. pav.) 1.1.1 pav. Karštai susitraukiančio gobtuvėlio, saugančio kabelio galą nuo sudrėkimo, pašildymas degikli – CELLPACK, Šveicarija. Trumpasis jungimas kabelyje gali perplėšti apvalkalą, o lankas prasi­veržti į išorę. Jau vien dėl to kabeliai bendroje trasoje turi būti klojami tam tikru atstumu vienas nuo kito. Tada būna geresnės ir jų aušinimo sąlygos. Kabelių klojimo žemėje gylis priklauso nuo vardinės įtampos, šis gylis turi būti ne mažesnis kaip 1,0 m — kabeliams, kurių įtampa didesnė kaip 15 kV Aukštesnės vardinės įtampos kabeliai klojami giliau, dėl to jie geriau apsaugoti nuo mechaninių pažeidimų ir kelia mažesnį pavojų atliekant že­mės darbus jų trasoje. 2.6 Kabelių tiesimas žiemos sąlygomis. Nepriklausomai nuo vietos ir klojimo būdo, izoliacijos ir įtapos, visus kabelius reikia kloti esant teigiamai aplinkos temperatūrai. Nepašildytus kabelius vežti, pernešti, išvynioti ir kloti galima tik gamintojų nustatytose temperatūrų ribose. Pagal kabelių konstrukciją, jų leistinas žemiausias klojimo temperatūras galima rasti žinynuose, bei kataloguose. Leistinų žemiausių klojimo temperatūrų pavyzdžiai pateikti 3.3.1. lentelėje. Esant oro temperatūrai žemesnei, negu nurodyta 3.3.1. lentelėje, kabelius prieš klojant būtina pašildyti. Pakloti pašildytus kabelius, įskaitant ir transportavimo laiką, būtina kuo skubiau: kai oro temperatūra nuo 0o iki -10oC – per 1 val.: kai oro temperatūra nuo -10o iki -20oC – per 40 min.; kai oro temperatūra žemesnė -20oC – per 30 min. Jei nėra galimybės kabelius pakloti per nurodytą laiko tarpą, būtina organizuoti nuolatinį kabelio šildymą arba kloti etapais su tarpiniais pašildymais. 3.1.1 lentelė Kabelių klojimas esant neigiamoms temperatūroms, minimalios temperatūros Kabelio tipas Temp. oC Alyva užpildyti, vidutinio alyvos slėgio kabeliai -5o Popieriumi izoliuoti šarvuoti ir nešarvuoti kabeliai +5o – 0o Plastmasiniai kabeliai su polietileno izoliacija -10o - -20o Plastmasiniai kabeliai su polivinilchlorido izoliacija -5o - -15o Kabeliai su gumos izoliacija -7o - -20o 3. EKONOMINĖ DALIS 3.1. Kabelių linijos techniniai ekonominiai rodikliai 3.2. Movos įrengimo sąmata 3.3. Specifikacija 3.3.1 lentelė 35kV įtampos kabelių linijos Eigulių TP – Centro TP – 1, kabelio intarpų techninės charakteristikos KL tarp movų Kabelis, intarpas Gruntas Tipas ir įtampa Skerspjūvis (mm)2 Ilgis, m Gamintojas Paklojimo data Įjungimo data M1-M23 NA2XS(T)Y 35 3x1x150 150 Telefonika 2004 2004 priemol M23 - M3 OSB - 35 3x150 140 RUS 1980 1980 priemol M3 – M4 OSB - 35 3x150 279 RUS 1980 1980 priemol M4 – M5 OSB - 35 3x150 439 RUS 1980 1980 priemol M5 – M6 OSB – 35 3x150 280 RUS 1980 1980 priemol M6 – M7 OSB – 35 3x150 140 RUS 1980 1980 priemol M7 – M8 OSB – 35 3x150 260 RUS 1980 1980 priemol M8 – M21 OSB – 35 3x150 11 RUS 1980 1980 priemol M21 – M22 OSB – 35 3x150 3 RUS 1993 1993 priemol M22 – M9 OSB – 35 3x150 291 RUS 1980 1980 priemol M9 – M10 OSB – 35 3x150 288 RUS 1980 1980 priemol M10 - M11 OSB – 35 3x150 289 RUS 1980 1980 priemol M11 – M12 OSB – 35 3x150 290 RUS 1980 1980 priemol M12 – M13 OSB – 35 3x150 249 RUS 1980 1980 priemol M13 – M14 OSB – 35 3x150 90 RUS 1980 1980 priemol M14 – M15 OSB – 35 3x150 274 RUS 1980 1980 priemol M15 – M16 OSB – 35 3x150 95 RUS 1980 1980 priemol M16 – M17 OSB – 35 3x150 50 RUS 1980 1980 priemol M17 – M18 OSB – 35 3x150 75 RUS 1980 1980 priemol M18 – M19 OSB – 35 3x150 85 RUS 1980 1980 priemol M19 – M20 OSB – 35 3x150 284 RUS 1980 1980 priemol M20 – M2 OSB – 35 3x150 58 RUS 1980 1980 priemol 3.3.2 lentelė Eigulių TP – Centro TP – 1 kabelio jungiamosios movos ir galūnės. Eil. Nr. Movos Nr. Montavimo data Movos tipas Movos gamintojas 1 M1 2004 03 01 POLT Raychem 2 M3 1978 10 19 SLO RUS 3 M4 1978 10 12 SLO RUS 4 M5 1978 09 28 SLO RUS 5 M6 1978 10 03 SLO RUS 6 M7 1978 11 09 SLO RUS 7 M8 1978 11 29 SLO RUS 8 M9 1979 06 19 SLO RUS 9 M10 1979 09 13 SLO RUS 10 M11 1979 08 14 SLO RUS 11 M12 1979 08 10 SLO RUS 12 M13 1979 08 03 SLO RUS 13 M14 1979 08 05 SLO RUS 14 M15 1979 09 14 SLO RUS 15 M16 1979 10 18 SLO RUS 16 M17 1979 10 17 SLO RUS 17 M18 1979 10 12 SLO RUS 18 M19 1979 09 28 SLO RUS 19 M20 1979 10 05 SLO RUS 20 M21 1993 03 25 SLO RUS 21 M22 1993 03 25 SLO RUS 22 M23 2004 03 01 TRAJ Raychem 23 M2 1980 02 08 PKNEO RUS 2.1 pav. 35kV elektros kabelio Eiguliai TP– Centras TP - 1 schema. 2.2 pav. 35kV elektros kablio Eiguliai TP– Centras TP-1 linija. 3.3.3 lentelė 35kV įtampos kabelių linijos Eigulių TP – Centro TP – 2, kabelio intarpų techninės charakteristikos KL tarp movų Kabelis, intarpas Gruntas Tipas ir įtampa Skerspjūvis (mm)2 Ilgis, m Gamintojas Paklojimo data Įjungimo data M1-M27 NA2XS(T)Y 35 3x1x150 152 Telefonika 2004 2004 priemol M27 - M3 OSB - 35 3x150 175 RUS 1980 1980 priemol M3 – M4 OSB - 35 3x150 280 RUS 1980 1980 priemol M4 – M5 OSB - 35 3x150 300 RUS 1980 1980 priemol M5 – M6 OSB – 35 3x150 280 RUS 1980 1980 priemol M6 – M7 OSB – 35 3x150 285 RUS 1980 1980 priemol M7 – M25 OSB – 35 3x150 173 RUS 1980 1980 priemol M25 – M26 OSB – 35 3x150 2 RUS 1999 1999 priemol M26 – M8 OSB – 35 3x150 120 RUS 1993 1993 priemol M8 – M9 OSB – 35 3x150 292 RUS 1980 1980 priemol M9 – M21 OSB – 35 3x150 20 RUS 1980 1980 priemol M21 - M22 OSB – 35 3x150 2 RUS 1992 1992 priemol M22 – M10 OSB – 35 3x150 75 RUS 1980 1980 priemol M10 – M23 OSB – 35 3x150 86 RUS 1980 1980 priemol M23 – M24 OSB – 35 3x150 4 RUS 1993 1993 priemol M24 – M11 OSB – 35 3x150 197 RUS 1980 1980 priemol M11 – M12 OSB – 35 3x150 285 RUS 1980 1980 priemol M12 – M13 OSB – 35 3x150 250 RUS 1980 1980 priemol M13 – M14 OSB – 35 3x150 203 RUS 1980 1980 priemol M14 – M15 OSB – 35 3x150 157 RUS 1980 1980 priemol M15 – M16 OSB – 35 3x150 45 RUS 1980 1980 priemol M16 – M17 OSB – 35 3x150 50 RUS 1980 1980 priemol M17 – M18 OSB – 35 3x150 70 RUS 1980 1980 priemol M18 – M19 OSB – 35 3x150 85 RUS 1980 1980 priemol M19 – M20 OSB – 35 3x150 284 RUS 1980 1980 priemol M20 – M2 OSB – 35 3x150 86 RUS 1980 1980 priemol 3.3.4 lentelė Eigulių TP – Centro TP – 2 kabelio jungiamosios movos ir galūnės. Eil. Nr. Movos Nr. Montavimo data Movos tipas Movos gamintojas 1 M1 2004 03 01 POLT Raychem 2 M3 1978 10 18 SLO RUS 3 M4 1978 10 13 SLO RUS 4 M5 1978 09 29 SLO RUS 5 M6 1978 10 04 SLO RUS 6 M7 1978 11 10 SLO RUS 7 M8 1978 12 01 SLO RUS 8 M9 1979 06 20 SLO RUS 9 M10 1979 09 11 SLO RUS 10 M11 1979 08 15 SLO RUS 11 M12 1979 08 16 SLO RUS 12 M13 1979 09 10 SLO RUS 13 M14 1979 09 12 SLO RUS 14 M15 1979 09 17 SLO RUS 15 M16 1979 10 18 SLO RUS 16 M17 1979 10 16 SLO RUS 17 M18 1979 10 15 SLO RUS 18 M19 1979 09 27 SLO RUS 19 M20 1992 09 02 SLO RUS 20 M21 1992 09 02 SLO RUS 21 M22 1993 02 12 SLO RUS 22 M23 1993 03 12 SLO RUS 23 M24 1993 03 12 SLO RUS 24 M25 1999 03 18 SLO RUS 25 M26 1999 03 18 SLO RUS 26 M27 2004 03 01 TRAJ Raychem 27 M2 1980 02 08 PKNEO RUS 2.3 pav. 35kV elektros kabelio Eiguliai TP – Centras TP - 2 schema. 2.4 pav. 35kV elektros kablio Eiguliai TP– Centras TP-2 linija. PROJEKTO REZULTATŲ APTARIMAS IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS Literatūros sąrašas Musial E.Elektros energetiniai įrenginiai ir instaliacija. Kaunas, 2001. 555 p. ISBN 5-430-03255-7 Masiokas S. Elektrotechnika. Kaunas, 1994. 431 p. ISBN 9986-400-00-7 Беркович М. Автоматика энергосистем. / В. Гладышев, В.Семенов. Москва, 1991. 138 p. ISBN 5-283-01004-X Šliogeris J. Elektros tinklai. / J.Šliogeris, V.Kvedara. Vilnius, 2001. 100 p. ISBN 9986-05-459-1 Šatas J. Įmonių elektros įrenginiai ir tinklai. Klaipėda, 2003. Elektros įrenginių įrengimo taisyklės. Vilnius, 2001. 488 p. ISBN 9986-857-06-6 Raychem gaminiai energetikai: kabelių armatūra. Kaunas, 2002. 98 p. Segmentinis katalogas 2004: kabeliai, laidai, priedai. Vilnius, 2004. 32p. GERHARD PETRI VILNIUS elektroninis katalogas. 2004. [žiūrėta 2005-05-20] Prieiga per Internetą:

Daugiau informacijos...

Šį darbą sudaro 9850 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!

★ Klientai rekomenduoja


Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Detali informacija
Darbo tipas
Lygis
Universitetinis
Failo tipas
Word failas (.doc)
Apimtis
49 psl., (9850 ž.)
Darbo duomenys
  • Inžinerijos diplominis darbas
  • 49 psl., (9850 ž.)
  • Word failas 1 MB
  • Lygis: Universitetinis
www.nemoku.lt Atsisiųsti šį diplominį darbą
Privalumai
Pakeitimo garantija Darbo pakeitimo garantija

Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.

Sutaupyk 25% pirkdamas daugiau Gauk 25% nuolaidą

Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.

Greitas aptarnavimas Greitas aptarnavimas

Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!

Atsiliepimai
www.nemoku.lt
Dainius Studentas
Naudojuosi nuo pirmo kurso ir visad randu tai, ko reikia. O ypač smagu, kad įdėjęs darbą gaunu bet kurį nemokamai. Geras puslapis.
www.nemoku.lt
Aurimas Studentas
Puiki svetainė, refleksija pilnai pateisino visus lūkesčius.
www.nemoku.lt
Greta Moksleivė
Pirkau rašto darbą, viskas gerai.
www.nemoku.lt
Skaistė Studentė
Užmačiau šią svetainę kursiokės kompiuteryje. :D Ką galiu pasakyti, iš kitur ir nebesisiunčiu, kai čia yra viskas ko reikia.
Palaukite! Šį darbą galite atsisiųsti visiškai NEMOKAMAI! Įkelkite bet kokį savo turimą mokslo darbą ir už kiekvieną įkeltą darbą būsite apdovanoti - gausite dovanų kodus, skirtus nemokamai parsisiųsti jums reikalingus rašto darbus.
Vilkti dokumentus čia:

.doc, .docx, .pdf, .ppt, .pptx, .odt