Aerofotografija (2)

Darbo ištrauka

Šiandien daugelyje Europos šalių aerofotografijos metodas yra plačiai naudojamas kultūros paveldo objektų nustatymui, jų apsaugai ir monitoringui. Kaip pavyzdį galima pateikti Europos archeologijos paveldo apsaugos konvenciją, kuri 1992 m. buvo priimta Valetoje. Šios konvencijos 3 straipsnyje rašoma: "...užtikrinant, kad archeologiniai kasinėjimai ar paieškos būtų atliekami moksliškai ir pasiekti, kad nedestruktyvūs (neardantieji) tyrimų metodai būtų taikomi visur, kur tai įmanoma…". Vykdant šios konvencijos reikalavimus, daugelyje Vakarų Europos valstybių archeologiniai tyrinėjimai neįsivaizduojami be išankstinės žvalgybos iš oro. Daugelyje Vokietijos žemių fotografavimas iš oro yra įteisintas kaip būtinas dalykas prieš pradedant didelius statybos darbus: statant gyvenamuosius namus, gamyklas, tiesiant vamzdynus, kelius, geležinkelius, pradedant eksploatuoti karjerus ir pan.Profesionalaus ir sistemingo aerofotografavimo archeologijoje pradininku laikomas Anglijos karališkųjų oro pajėgų karininkas O. G. S. Crawford, kuris kultūros paveldo objektus, kurių daugumą sudarė archeologijos paminklai, pradėjo fotografuoti dar Pirmojo pasaulinio karo metu. Tarpukario laikotarpiu fotografavimas iš oro taikiais tikslais plačiai paplito Europoje. Tuomet pirmą kartą buvo atkreiptas dėmesys į aerofotografijos metodo panaudojimo svarbą geografijai, geologijai, meteorologijai, botanikai ir archeologijai.Po Antrojo pasaulinio karo sparčiai tobulėjantys skraidymo aparatai, fotokameros ir fotojuostos žymiai išplėtė aerofotografijos metodo panaudojimo kultūros paveldo reikmėms galimybes. Greta archeologijos objektų buvo pradėti iš oro fotografuoti ir istorinio-kultūrinio kraštovaizdžio elementai. Kaip pavyzdį galimą pateikti Didžiąją Britaniją, kur po karo kai kuriuose universitetuose ir paminklosauginėse institucijose sukurti kultūros vertybių aerofotografijos centrai dabar jau turi sukaupę milijoninius fotonegatyvų fondus. Šiandien visoje Jungtinėje Karalystėje per metus šiam tikslui skiriama ne mažiau kaip 500 skraidymo valandų, nufotografuojama tūkstančiai kultūros paveldo objektų. Savo aerofotonuotraukų archyvus kaupė ir kitos Vakarų Europos šalys, tokios kaip Vokietija, Olandija, Belgija, Švedija, Graikija, Prancūzija. Po 1990 metų ir Rytų Europoje aerofotografijos metodas buvo pradėtas naudoti kultūros vertybių žvalgymo ir dokumentacijos tikslais. Šiuo metu intensyvus kultūros paveldo objektų fotografavimas iš oro vyksta Lenkijoje, Čekijoje, Vengrijoje ir Slovakijoje.Lietuvoje aerofotografijos metodą archeologijoje 1931-1934 metais pirmasis pritaikė tuometinis Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorius generolas V. Nagevičius. Nuotraukose iš oro buvo įamžinti 1931 ir 1934 metų Apuolės ir Impilties piliakalnių kasinėjimai. Po karo sovietinėje Lietuvoje organizuotas archeologijos paminklų fotografavimas iš oro nebuvo vykdomas dėl griežtų skraidymų suvaržymų ir karinės cenzūros. Aerofotografijos buvo naudojamos tik topografiniais tikslais, o galimybės naudotis tiksliais žemėlapiais labai apribotos. ...

Kiti mokslo darbai