Kalbos dalių akcentologija

DAIKTAVARDIS Visi lietuvių kalbos daiktavardžiai pagal kirčiavimo panašumą paradigmoje skirstomi į keturis kirčiavimo tipus, kuriuos priimta vadinti kirčiuotėmis. (A.Laigonaitė, Lietuvių kalbos akcentologija, Vilnius,2002, p.46) Kirčio vieta žodyje dažnai yra nepastovi.Kirtis šokinėja iš vieno skiemens į kitą.[…] Kurios kirčiuotės yra kuris linksniuojamas žodis, galima nustatyti iš dviejų linksnių – iš d a u g i s k a i t o s n au d i n i n k o (ar kilmininko) ir g a l i n i n k o. (Mokomasis lietuvių kalbos rašybos ir kirčiavimo žodynas, Kaunas, 1998, p.88) Pirminiai (paprastieji) daiktavardžiai. Pirmoji kirčiuotė.P a s t o v i a i kirčiuojamų pirminių daiktavardžių […] esti su šiomis g a l ū n ė m i s: -as (dgs. vard. –ai): INDAS; -is (vns. kilm. –ies, dgs. vard. –ys): MOTERIS, -YS (A.Pakerys, Akcentologija I, Vilnius, 1994, p.8) Antroji kirčiuotė.A n t r a j a i kirčiuotei priklauso [...] pirminių daiktavardžių su šiomis g a l ū n ė m i s: -as (dgs. vard. –ai): KINAS, LAIKAS; Ketvirtoji kirčiuotė.K e t v i r t o s i o s kirčiuotės pirminių daiktavardžių yra [...]: -a: VALDŽIA; -is (vns. kilm. –ies): ŠALIS, ŠAKNIS, LYTIS; -us (dgs. vard. –ūs): ŽMOGUS, PIETŪS; (A.Pakerys, Akcentologija I, Vilnius, 1994, p.33-34) Pastaba: A.Pakerys nurodo (Akcentologija I, Vilnius, 1994, p.27), kad ŽMONĖS gali būti ir 3 kirčiuotės. Priesagų vediniai. Pirmoji kirčiuotė.P i r m a j a i kirčiuotei priklauso: -imas.1 k i r č i u o t e i skiriami tie šios priesagos vediniai, kurių darybos pamatų eina veismažodžių būtojjo kartinio laiko p r i e s a g i n ė s formos: KALĖJIMAS (: KALĖJO); (Akcentologija I, Vilnius, 1994, p.41) -ybė.Šios priesagos vediniai bk. Kirčiuotini p a s t o v i a i : LYGYBĖ, VYRIAUSYBĖ, VALSTYBĖ (nors jis ir neturi aiškaus pamatinio žodžio) (Akcentologija I, Vilnius, 1994, p.53) Priešpaskutinio skiemens priegaidė gali būti lengvai surandama pagal kirčiuotes, būtent: pirmosios ir trečiosios kirčiuotės žodžių priešpaskutinis skiemuo yra tvirtapradės priegaidės (P.Bernadišienė, Lietuvių bendrinės kalbos kirčiavimo pagrindai, Vilnius, 1973, p.33) -yba, -ybos.Beveik visi šių priesagų vediniai kirčiuojami vienodai –turi tvirtapradę priesagą: PREKYBA;(Akcentologija I, Vilnius, 1994, p.66) -(i)uomenė.Šios priesagos vedinių trečias nuo galo tvirtapradis skiemuo turi p a s t o v ų kirtį: VISUOMENĖ; (Akcentologija I, Vilnius, 1994, p.79) Antroji kirčiuotė. -elė (dgs. vard. –ės): SALELĖ; (Akcentologija I, Vilnius, 1994, p.111) -ietis, -ė (dgs. vard. –čiai) (Akcentologija I, Vilnius, 1994, p.120) MALAJIETIS. Antrosios kirčiuotės daugiaskiemeniai daiktavardžiai daugumoje linksnių turi kirčiuotą priešpaskutinį skiemenį, kuris tariamas tvirtagale priegaide [...](P.Bernadišienė, Lietuvių bendrinės kalbos kirčiavimo pagrindai, Vilnius, 1973, p.90) -snis (vns. kilm. –io, dgs. vard. –iai), -snė.2 k i r č i u o t e i paprastai skiriami tie šios priesagos vediniai, kurių darybos pamatu eina t r u m p o s a r t v i r t a g a l ė s šaknies žodžiai: -ŽVILGSNIS (: ŽVELGTI); (Akcentologija I, Vilnius, 1994, p.134) Ketvirtoji kirčiuotė. –smas.D v i s k i e m e n i a i šios priesagos vediniai priklauso 4 k i r č i u o t e i; kartais galima abejoti, su kuria priesaga - -smas ar –mas –padaryti kai kurie daiktavardžiai, pvz., TEISMAS (

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!