Akcentologija lietuvių kalboje

Kirtis – tai skiemens išryškinimas žodyje, išryškintasis skiemuo yra kirčiuotas, o neišryškintieji – nekirčiuoti. Verta paminėti, jog žodyje kirčiuotas skiemuo gali būti tik vienas. Kirčiuotieji skiemenys žodžiuose gali būti pavaizduoti ir grafiniu būdu, pvz.: pa-sáu-lis, pã-sa-ka. Kirtis yra labai svarbus ir tuo, kad neretai nuo kirčio vietos ar priegaidės priklauso ir žodžio reikšmė, pvz.: girià (2) dkt. ir gìria vksm., kasà (4) dkt. ir kãsa vksm., ir pan. Kad mokėtume taisyklingai tarti žodžius (be kirčiavimo klaidų), nepakanka vien mokėti nustatyti kirčio vietą, dargi būtina žinoti kokią priegaidę reikia vartoti ir kaip žodžių atskirose formose bei linksniuose tas kirtis šokinėja, kinta priegaidė ar įvyksta kitokia kaita. Taigi, kad nedarytume klaidų turime išmanyti kirčiavimo taisykles, žinoti kas yra priegaidė, mokėti atpažinti ir nustatyti kirčiuotes.
Žodžio kirtis ir priegaidė yra daug kuo panašūs, bet netapatūs reiškiniai. Žodžio kirtis – tai, kaip jau buvo minėta, skiemens pabrėžimas žodyje, o priegaidė – tai vieno garso ar jo dalies pabrėžimas skiemenyje. 1Lietuvių bendrinėje kalboje yra dvejopa priegaidė – tvirtagalė ir tvirtapradė. Tačiau dar yra ir trečiasis kirčio ženklas – kairinis, tai trumpo skiemens žymėjimas (tam tikrais atvejais minima tvirtapradė priegaidė, o žymimas kairinis kirčio ženklas, pvz.: Vìlnius (1)).
éi: éibės, véidas, svéikina; e: eti, svekas, klause; ir pan.
(svetimos kilmės žodžiuose ir balsiais e, o):
a) tvirtapradė priegaidė b) tvirtagalė priegaidė
(kairinis ženklas): (riestinis ženklas):
ùi: ùiti, mùistytis, zùiti; u: mulas, pukūs, pasku
l: ltys, mltai, tltas; i: igis, pivas, šikas;
èu: plèura, terapèutas; eũ: eũras;
òu: klòunas, šòu; – ir pan.
3) dvibalsiai ie, uo arba ilgieji balsiai:
a) tvirtapradė priegaidė b) tvirtagalė priegaidė
(dešininis ženklas): (riestinis ženklas):
e: lepa, penas, venas; iẽ: liẽpia, piẽšia, šiẽnas;
úo: dúoda, púodas, súolas; uõ: juõkas, puõšia, ruõšia;
: žuolas, ksti, sjunga; : mstė, šla, žsys;
á: baltájam, gerájam; ã: ãdata, nãmas, sãko; ir pan.2
Pravartu įvade paminėti ir kirčiuotes. „Linksniuojamieji žodžiai pagal kirčiavimo ypatybes skirstomi į tipus, kurie vadinami kirčiuotėmis. Kirčiuotės žymimos 1, 2, 3,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!