Akcijos ir obligacijos, bei jų rinkos

ĮVADAS Apibrėžti šiuolaikinę vertybinių popierių sąvoka nėra visai lengva. Tą rodo nepakankamai išsamių ir išbaigtų jos apibrėžimų dominavimas ir įvairovė įstatymuose. Apibrėžiant vertybinius popierius, reikia atsargiai naudoti dokumento sąvoką. Vertybinis popierius – visų pirma ne dokumentas, o tam tikra tvarka įforminta turtinė arba kreditoriaus teisė, nors tokia formuluotė, be abejo, nepretenduoja tapti užbaigtu apibrėžimu. Ekonomikoje yra labai daug įvairių vertybinių popierių rūšių - tai ir akcijos ir įvairūs bankų sertifikatai, vekseliai, ir išvestiniai vertybiniai popieriai, tokie kaip opcionai ar fjūčeriai, ir daug kitų. Šiame darbe mes plačiau išnagrinėsim vieną iš vertybinių popierių rūšių – akcijas. Aptarti akcijų rūšis, tarpusavyje jas palyginti. Trumpai aptarti akcijų ir obligacijų panašumus ir trūkumus. Nemažai dėmesio taip pat skirsime investavimui į akcijas, kodėl verta investuoti į šiuos vertybinius popierius, kur slypi investavimo riziką. Mūsų darbo tikslas - išanalizuoti akcijas bei jų rinką. Darbo uždaviniai: • apibūdinti kas tai yra akcija; • išsiaiškinti kokios yra akcijų rūšys, paminėti jų privalumus bei trūkumus; • akcijas palyginti su obligacijomis; • išnagrinėti akcijų rinką Lietuvoje. Savo tikslui pasiekti mes naudosime mokslinę literatūrą ir naujausius duomenis iš interneto. 1. Akcijos samprata Akcijos – tai nuosavybės vertybiniai popieriai, kuriuos įsigijęs asmuo įgyja tam tikrų teisių, pavyzdžiui, teisę dalyvauti bendrovės valdyme, t.y. balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, teisę gauti dividendus, teisę į bendrovės turto dalį, likusią po bendrovės likvidavimo, ir kt. Priklausomai nuo to, kiek akcijų asmuo įsigijo, jis tampa bendrovės bendrasavininku ar vieninteliu savininku. Kiekviena akcija yra maža bendrovės dalelė ir asmuo jų gali įsigyti mažesnį ar didesnį skaičių – priklauso nuo to, kiek jis gali skirti tam pinigų. Gana dažnai žmonės įsivaizduoja, kad akcija – tai materialus daiktas, t.y. tam tikras popieriaus lakštas su vandens ženklais ir atitinkamais įrašais jame. Labai svarbu žinoti, kad taip būna ne visais atvejais. Įsigydami akcinės bendrovės akcijų, tokių materialių akcijų akcininkai negauna, nes akcinių bendrovių akcijos gali būti tik nematerialios. Įsigijus akcinės bendrovės akcijų, finansų maklerio įmonėje (t.y. pas sąskaitų tvarkytoją) yra atidaroma asmens vertybinių popierių sąskaita, kurioje fiksuojama, kiek ir kokių akcijų jis turi. Šiek tiek kitaip yra su uždarųjų akcinių bendrovių akcijomis, nes jos gali būti ir nematerialios, t.y. nuosavybė fiksuojama asmens vertybinių popierių sąskaitoje, ir materialios, t.y. popieriaus lakštas su visais reikalingais rekvizitais. Taigi, nupirkęs akciją, jos savininkas tampa daliniu įmonės savininku, o jos išeikvoti pinigai tarnauja pagrindinių ir apyvartinių gamybos lėšų sukūrimui. Įdėjęs pinigus į verslą, akcininkas jų nebegali atsiimti kada tik panorėjęs. Pinigai "dirba" – jie paverčiami darbo įrankiais, gamybos įrengimais, transportu ir t.t. – iš to jų nepaimsi. Todėl akcijos neturi termino, jų negalima pateikti apmokėjimui. Nors galima parduoti trečiam asmeniui, ir tai yra paprasčiausias akcinio kapitalo apdraudimas, tiesiogiai nevaržantis akcijų emitento ir bent iš dalies sumažinantis investicijų į akcijas riziką. 2. Akcijų rūšys Akcijos gali būti materialiosios ir nematerialiosios. Materialiosios akcijos – tai pagal vertybiniams popieriams keliamus reikalavimus atspausdinti dokumentai. Nematerialiosios akcijos pažymimos įrašais vertybinių popierių sąskaitose. Lietuvoje uždarųjų akcinių bendrovių akcijos gali būti materialios arba nematerialios, o akcinių bendrovių – tik nematerialios. Pagal disponavimo būdą akcijos skirstomos į vardines ir pareikštines. Vardinės akcijos gali būti tik uždarosiose akcinėse bendrovėse. Jos neregistruojamos valstybės institucijose ir negali būti pasirašomos. Vardinės akcijos savininkas yra fizinis ar juridinis asmuo, kuris nurodytas akcijoje ir įrašytas į bendrovės akcininkų registracijos knygą. Apie akcijos perleidimą kitam as­meniui turi būti įrašoma akcijoje ir akcininkų registracijos knygoje. Pareikštinės akcijos savininkas yra asmuo, kurio vardu atidaryta vertybinių popierių sąskaita. Šios akcijos parduodamos kitiems asmenims atskirai neregistravus. Įstatai nereglamentuoja jų perdavimo tvarkos, o dividendai išmokami faktiniam akcijų savininkui, nepriklausomai nuo to, kas buvo pradinis jų savininkas. Lietuvoje šiuo metu apyvartoje cirkuliuoja vienos rūšies akcijos – paprastosios vardinės. Akcinėje bendrovėje jas galima pakeisti į pareikštines; tokį sprendimą turi teisę priimti visuotinis akcininkų susirinkimas 2/3 susirinkimo dalyvių akcijų balsų. Pagal akcijų savininkams suteikiamas teises akcijos gali būti paprastosios ir privilegijuotosios. 2.1 PAPRASTOSIOS AKCIJOS Paprastosios akcijos sudaro pagrindinę bendrovės akcijų grupę. Svarbiausia, kad jos suteikia savininkams balsavimo teisę akcininkų susirinkimuose ir leidžia dalyvauti akcinės bendrovės valdyme. Be to, jų savininkai gali gauti dividendus, jei akcinė bendrovė dirba pelningai. Tačiau dividendai jiems nėra garantuoti, taip pat dividendų dydis kasmet gali būti skirtingas, priklausomai nuo gauto pelno ir visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo. Paprastųjų akcijų savininkai dividendus gali gauti tik po to, kai jie išmokami privilegijuotųjų akcijų savininkams, o jiems išmokėjus, dar lieka pelno paprastųjų akcijų savininkų dividendams. Nors dividendai ir nėra garantuoti, bet bendrovės klestėjimo laikotarpiu paprastųjų akcijų savininkai gali gauti didesnius dividendus nei privilegijuotųjų akcijų savininkai, kurių dividendai yra nustatyti bendrovės įstatuose. Bendrovei bankrutavus ar priėmus sprendimą likviduotis, paprastųjų akcijų savininkai yra paskutiniai tarp pretenduojančiųjų į likviduojamos bendrovės turtą. Tai reiškia, kad pirmiau bus tenkinamos kitų, teisę į bendrovės turtą turinčiųjų pretenzijos (valstybės, kreditorių, obligacijų savininkų, privilegijuotųjų akcijų savininkų) ir tik su jais atsiskaičius, jei dar lieka turto, jis proporcingai padalijamas paprastųjų akcijų savininkams. Patraukli paprastųjų akcijų savybė, ta, kad jos suteikia investuotojui teisę į įmonės pelno dalį. Tačiau paprastųjų akcijų savininkai neturi jokių garantijų tą pelną gauti. Sunkiausias uždavinys rasti akcijas, garantuojančias tokį pelną, kokio tikisi investuotojas. Nepaisant to, kad paprastosios akcijos turi bendrą pavadinimą ir formą, jos išsiskiria savo charakteristikomis, turiniu. Tarptautinėje praktikoje tarp daugelio akcijų grupių labiausiai paplitusios: • pirmos rūšies akcijos, • pajamų akcijos, • augimo akcijos, • spekuliacinės akcijos, • ciklinės akcijos, • stabilios akcijos. Pirmos rūšies akcijos – tai aukštos kokybės paprastos akcijos, kurių dividendai nepriekaištingai ilgą laiką mokami. Šias akcijas galima vadinti rinkos „grietinėle“. Jas emituoja stambios, seniai žinomos nepriekaištingos finansinės reputacijos įmonės. Jos užima svarbias, dažnai vadovaujančias savo šakose pozicijas ir apibrėžia standartus, pagal kuriuos vertinamos kitos šios šakos įmonės. Vienos šių akcijų garantuoja aukštus dividendus, tuo tarpu kitos orientuotos į kapitalo prieaugį. Pirmos rūšies akcijos ypač patrauklios investuotojams, kurių tikslas – patikimos gana aukšto einamojo pelningumo ir nedidelio augimo potencialo investicijos. Daugelis šias akcijas naudoja ilgalaikio investavimo tikslais, taip pat dėl gana žemo rizikos lygio kaip priemonę gauti saikingą, bet pastovų pelną iš investuoto kapitalo. Šių akcijų kaina dažnai aukšta, ypač tuomet, kai rinka nestabili ir investuotojai susirūpinę savo investicijos kokybe. Pajamų akcijos. Kai kurios akcijos patrauklios dėl gerų savo einamojo pelningumo rodiklių. Jos priklauso pajamų akcijoms, pasižyminčioms stabiliais ir reguliariais aukštesnių nei vidutiniai dividendų mokėjimais ilgą laikotarpį. Šios akcijos idealiai tinka investuotojams, siekiantiems santykinai saugių, bet ir aukšto lygio einamųjų pajamų iš savo investuoto kapitalo. Didžiausias jų trūkumas tas, kad aukštų dividendų priežastis – žemas augimo potencialas. Tačiau tai nereiškia, kad tokios įmonės nepelningos arba neperspektyvios. Šios rūšies akcijų kilmė sąlygoja žemą verslo ir finansinę riziką, tačiau jos gali būti susijusios su gana didele palūkanų normos rizika. Augimo akcijos yra tos akcijos, kurios yra nepakankamai įvertintos ir jų kaina turi didelį augimo potencialą, t.y. jų pelningumas, lyginant su rizika, yra gerokai didesnis. Beveik bet kuri nepakankamai įvertinta akcija yra potenciali augimo akcija, nes jis žada didesnį už vidutinį rizikai pakoreguotą pelningumą. Tokia akcija gali turėti ilgus ir stabilius pelno akcijai augimo tempus, siekiančius 15 - 18 proc. per laikotarpį, kai paprastai vidutiniai pelno, tenkančio akcijai, augimo tempai – 5 - 8 proc. Augimo akcijos nebūtinai yra augimo įmonių akcijos. Pavyzdžiui, jei augimo firmos akcija yra pervertinta, tai ji yra spekuliatyvi akcija. Augimo įmonės yra įmonės, kurių pavadinimai ir pelnas stipriai auga, greičiau, negu visa ekonomika ir pramonės šakos vidurkis. Tokios įmonės paprastai yra agresyvios, orientuotos į naujus produktus ir jų tyrimus, palengvinti augimui naudoja ir uždirbtą pelną. Dėl šios priežasties tokios firmos moka mažus dividendus arba jų nemoka iš viso. Taigi svarbiausias pelno šaltinis investuotojams yra akcijos kainos prieaugis. Augimo akcijos paprastai patrauklios investuotojams, kuriuos domina aukštas kapitalo prieaugis, o ne dividendai, ir jie nevengia rizikuoti. Daugelis investuojančių į augimo akcijas papildomą riziką traktuoja kaip priimtiną dėl santykinai aukšto potencialaus pelno akcijai prieaugio. Spekuliacinės akcijos. Akcijos, nepasižyminčios stabilia sėkme rinkoje, tačiau turinčios nemažą kainos augimo potencialą, žinomos kaip spekuliacinės akcijos. Investuodami į šias akcijas, investuotojai tiki naujos kvalifikuotos valdymo komandos atėjimu ar naujos produkcijos diegimo galimybe. Kitais atvejais galimybė gauti tam tikrą naują informaciją, galimybės technologijos modernizavimas gali teigiamai paveikti įmonės augimo perspektyvas ir stipriai pakelti jos akcijų kursą. Spekuliacinės akcijos priklauso ypatingai vertybinių popierių grupei, kuri gali patraukti dėmesį tais atvejais, kai rinkoje pastebimos kainos augimo tendencijos. Apskritai šių akcijų emitantų pelnas neapibrėžtas ir visiškai nestabilus, todėl akcijų kaina gali gerokai svyruoti, ir dividendai yra arba labai maži, arba visai nemokami. Norėdamas sėkmingai investuoto kapitalą, investuotojas turi nustatyti sparčiai augančios kainos akcijas anksčiau negu tai bus padaryta vertybinių popierių biržoje, ir iki tol, kol akcijų kaina ims realiai kilti. Spekuliacinės akcijos – ypač rizikingi vertybiniai popieriai, reikalaujantys gausių kapitalo investavimo žinių. Šio tipo akcijas renkasi tie, kurie tikisi naudos iš kapitalo prieaugio. Investuotojai dažnai aktyviai superka ir parduoda šiuos vertybinius popierius priklausomai nuo momentinių aplinkybių Ciklinės akcijos. Ciklines akcijas išleidžia kompanijos, kurių pelnas glaudžiai susijęs su bendru ekonominio aktyvumo lygmeniu. Jos paprastai atspindi bendrą ekonomikos būklę, todėl jų kaina auga ir krenta priklausomai nuo to, kaip ekonomikos ciklas eina per pakilimus ar nuosmukius. Šios akcijos patraukliausios, kai ekonominio augimo perspektyvos palankios, tačiau jų derėtų vengti pablogėjus ekonomikos būklei. Ciklinės akcijos labiau tinka tiems investuotojams, kurie stengiasi supirkti ir parduoti jas priklausomai nuo ekonominių sąlygų. Tipiniai ciklinių akcijų emitentai yra kompanijos, kurios aptarnauja rinką, susijusią su verslininkų išlaidomis kapitalinei įrangai arba vartotojų išlaidomis ilgalaikio vartojimo produkcijai. Kiti autoriai mano, kad tokių akcijų emitentės yra ciklinės įmonės. Tai tokios firmos, kurių pardavimai ir pelnas kinta ir labai priklauso nuo ekonomikos ciklų. Tokios firmos paprastai yra plieno, cemento, technikos priemonių, popieriaus, aviacijos, geležinkelių ir automobilių pramonės šakų firmos. Stabilios akcijos (arba dar vadinamos apsauginėmis akcijomis). Jos yra priešingos ciklinėms akcijoms. Apsauginių akcijų emitentai yra apsauginės įmonės. Tai tokios firmos, kurios dividendų ir pelno požiūriu nuosmukio laikais yra geresnėje padėtyje, negu firmų vidurkis. Artėjant nuosmukiui, tokių firmų akcijos tampa patrauklesnės. Tai paslaugų ir komunalinių patarnavimų pramonės firmos, kurių augimas yra nedidelis, bet išlieka stabilus tiek pakilimo, tiek nuosmukio metais. Tačiau jų akcijos labai jautrios palūkanų normos pokyčiams. Taip pat apsauginių akcijų emitentai yra dujų, elektros ir aukso gavybos pramonės firmos, bei būtinų produktų gamybos firmos. Šias akcijas paprastai superka energingesnieji, investuojantys lėšas laikotarpiui, kol rinka ir (arba) ekonomika išgyvens nuosmukio fazę (kol pagerės investicinis klimatas). 2.2 PRIVILEGIJUOTOS AKCIJOS Privilegijuotos akcijos yra vertybiniai popieriai, garantuojantys investuotojams tam tikrus dividendus, bet paprastai nesuteikiantys balsavimo teisės. Bendrovės, išleidusios privilegijuotąsias akcijas, įstatuose turi būti nustatytas konkretus privilegijuotųjų akcijų dividendo dydis procentais, skaičiuojant nuo akcijos nominalios vertės. Pagrindinis privilegijuotųjų akcijų skirtumas nuo paprastųjų ir yra dividendai bei jų išmokėjimas – privilegijuotosios akcijos suteikia teisę gauti nustatyto procento dividendus ir jie turi būti išmokami pirmiau nei dividendai už paprastąsias akcijas. Privilegijuotosios akcijos gali būti įvairios: su kaupiamuoju ar nekaupiamuoju dividendu, su turinčiais ar neturinčiais balso teisę savininkais. Privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu savininkui yra garantuojama teisė į šiose akcijose nurodyto dydžio dividendą, tačiau jeigu dividendams skirtos pelno dalies neužtenka visam nustatytam dividendui išmokėti, išmokama proporcingai sumažinta suma, o neišmokėta suma perkeliama į kitus finansinius metus. Privilegijuotųjų akcijų su nekaupiamuoju dividendu savininkams neišmokėtas dividendas arba jo dalis negali būti perkeliami į kitus finansinius metus. Tuo atveju išmokamas mažesnio dydžio dividendas. Visos privilegijuotos akcijos su iš anksto nurodytu dividendu turi vienodas pirmumo teises į paskirstomą tarp akcininkų pelną. Jei pelno nepakanka, tai visos privilegijuotos akcijos dalyvauja pelne proporcingai nurodytai jose dividendų normai. Yra priimta, kad visų bendrovės privilegijuotų akcijų nominalinė vertė neturi viršyti 1/3 viso nominalaus akcinio kapitalo. Gali būti ir tokių privilegijuotų akcijų, kurios teikia didesnes valdymo teises ir privilegijas. Jeigu privilegijuotosiose akcijose nurodytam dividendui išmokėti nepakanka pelno, visos privilegijuotosios akcijos su skirtingomis dividendo normomis gauna proporcingai mažesnio dydžio dividendą. Jeigu per paskutinius dvejus finansinius metus bendrovė neskiria privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu savininkams be balso teisės viso nustatyto dividendo, šių akcijų savininkai įgyja balso teisę iki tų finansinių metų, kuriais visiškai yra atsiskaityta su šių akcijų savininkais, pabaigos. Įsigyjant privilegijuotųjų akcijų, jose iš anksto nurodomas dividendų, kurie bus išmokami, dydis (akcijos nominalios kainos atžvilgiu). Privilegijuotųjų akcijų nominalioji vertė negali būti didesnė kaip 1/3 įstatinio kapitalo. Pagal įstatus gana dažnai privilegijuotųjų akcijų savininkai susirinkime neturi balsavimo teisės. Šios akcijos būna dviejų rūšių: • kumuliatyvinės; • konvertuojamosios. Kumuliatyvinės akcijos – privilegijuotosios, su besikaupiančiais garantuotais dividendais. Jos suteikia teisę perkelti dividendus vėlesniam laikui. Be to, tik visiškai atsiskaičius su kumuliatyvinių privilegijuotųjų akcijų savininkais, gali būti skiriami paprastųjų akcijų dividendai. Lietuvoje privilegijuotųjų akcijų savininkų teises gina Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas, kuriame pasakyta: „Jeigu per dvejus ūkinius metus iš eilės bendrovė neišmoka privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu be balsavimo teisės savininkams viso nustatyto dividendo, jie įgyja balsavimo teisę. Šią teisę turi akcininkai iki tų ūkinių metų, kuriais buvo visiškai atsiskaityta su jais, pabaigos". Konvertuojamosios akcijos savininkas turi teisę (remiantis įstatais, nusprendus visuotiniam akcininkų susirinkimui, stebėtojų tarybai ar valdybai) per tam tikrą laikotarpį pakeisti savo akcijas į atitinkamą paprastųjų akcijų kiekį. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą numatyta, kad keisdama konvertuojamąsias akcijas į paprastąsias, bendrovė turi visiškai atsiskaityti su privilegijuotųjų akcijų savininkais. Jeigu nepajėgia atsiskaityti, tai skolą gali perkelti į kitus ūkinius metus. Privilegijuotos akcijos dar yra skirstomos į tokias grupes: • Pelno privilegijuotos akcijos. Jų svarbia ypatybė yra tai, kad be palūkanų mokama ir tam tikra pelno dalis. Šių akcijų dalyvavimo pelne teisės nustatomos kiekvienu konkrečiu emisijos atveju. Tokiu atveju išauga jų balansinė vertė. • Privilegijuotos akcijos su plaukiojančia (reguliuojama) norma vis labiau plinta užsienyje. Jų esmė ta, kad dividendai periodiškai peržiūrimi sekant kitų, iš anksto pasirinktų vertybinių popierių su fiksuotom pajamom, norma. Pakankamai nauja “prisirišimo” sistema yra dividendų koregavimas olandų aukciono metodais, t.y., remiantis anksčiau nustatytais dividendais pagal rinkos kainą, siūlyti šias akcijas pardavimui. • Privilegijuotos konvertuojamos akcijos suteikia savininkams teisę keisti jas į paprastąsias akcijas. Šis pakeitimas negrįžtamas: jį atlikęs, buvęs privilegijuotos akcijos savininkas tampa paprastosios akcijos savininku ir grįžti atgal nebegali. Konversija užtikrina keletą privalumų: pastovių pajamų (fiksuotų palūkanų forma) gavimą bei galimybę pereiti į pelningesnių akcijų kategoriją, jeigu biznis klesti. Užsienyje konvertuojamos privilegijuotos akcijos yra labai paplitusios, ypač tarp gamybinių kompanijų. • Privilegijuotos akcijos su teise pakeisti jas į kitus kompanijos vertybinius popierius. Šios nuo konvertuojamų privilegijuotų akcijų skiriasi tuo, jog suteikia teisę pakeisti akcijas į kitus vertybinius popierius (dažniausiai į obligacijas) pagal jų rinkos kainą. Taigi, galimybės gauti papildomų pajamų čia nebėra. Tačiau savininkai įgyja didesnę pasirinkimo galimybę. Tai turi reikšmės infliacijos pakilimo metu, nes privilegijuotų akcijų dividendai yra fiksuoti, tad infliacija juos gali labai nuvertinti. • Privilegijuotas akcijas su atšaukimo teise emitetas gali išpirkti, kaip tai atsitiko su obligacijomis. Šis bruožas priartina prie obligacijų, tačiau tarp jų yra ir skirtumų. Pirmiausia reikia pabrėžti, kad privilegijuotų akcijų savininkas - tai visuomeninio kapitalo savininkas, o ne kreditorius (kaip obligacijos savininkas). Todėl kompanijų įsipareigojimas mokėti fiksuotus dividendus nėra besąlyginis, ir dividendai negali būti išieškomi teismuose. Tai reiškia, kad nepajėgumas mokėti dividendų neparemtas bankrotu, kai, tuo tarpu, obligacijos savininkas, negavęs palūkanų, gali iškelti kompanijai bankroto bylą. Norėdami gauti kompensaciją už galimą dividendų neišmokėjimą, ypač tais atvejais, kai neišmokama 6 ketvirčius iš eilės, privilegijuotų akcijų savininkai paprastai siunčia savo atstovą į kompanijos direktorių tarybą kaip jos narį. Dažnai dividendų išmokėjimai yra kumuliatyviniai. • Privilegijos gali būti grįžtamosios ir negrįžtamosios. Kompanija dažnai pasilieka sau teisę išpirkti privilegijuotas akcijas. Grįžtamosios naudingos kompanijai, o ne investitoriams, tad šios akcijos paprastai numato nedidelę premiją (5-10% nuo nominalios vertės), kuri yra tam tikra kompensacija už galimą išpirkimą. Paprastai apie išpirkimą pranešama prieš 30 dienų. Tokia pat premija išmokama ir savanoriškos likvidacijos atveju. Negrįžtamosios privilegijuotos akcijos negali būti išpirktos iki tol, kol egzistuoja jas išleidusi kompanija. Kompanijos atžvilgiu tai - trūkumas, nes dalis kapitalo "užšaldoma" visam jos egzistavimo periodui. Todėl negrįžtamumas dabar retai sutinkamas tarp privilegijuotų akcijų sąlygų. Daugelis grįžtamųjų privilegijuotų akcijų išleidžiamos su sąlyga, kad bus sukurtas išperkamasis fondas. Tokiu atveju, kompanija sutinka išpirkinėti tam tikrą akcijų skaičių rinkoje, jei tai galima padaryti mažesne ar lygia iš anksto nustatytai kainai. Bet jei išperkamasis fondas nepakankamai didelis, kad užtikrintų išpirkimą atviroje rinkoje, išpirkimas neįvyksta. Investitorių atžvilgiu išperkamasis fondas - emisijos privalumas. Jis paaiškinamas tuo, kad jeigu akcijų kaina nukris iki ar žemiau kainos, nustatytos emisijoje, tai kompanija padarys viską, kas galima, kad išpirktų tam tikrą jų skaičių. Iš išperkamojo fondo reikia išskirti atidedamąjį fondą. Jo idėja plačiau taikoma išleidžiant obligacijas, nei akcijas. Esmė ta, kad kiekvienais metais kompanija atideda tam tikrą pinigų sumos dalį pastoviam privilegijuotų akcijų emisijos išpirkimui per keletą metų. Kaip ir išperkamasis, šis fondas naudojamas supirkti akcijas kaina, mažesne ar lygia iš anksto nustatytai kainai, bet skirtingai nuo išperkamojo, šis išleidžiamas ir tuo atveju, kai bandymas supirkinėti akcijas atviroje rinkoje nepavyko. Tokiu atveju kompanija prašo akcininkų "atiduoti" tam tikrą akcijų skaičių į atidedamąjį fondą. Jie gauna fiksuotas pajamas už akcijas, dažniausiai bendrinę vertę plius priskaičiuojami, bet neišmokėti dividendai. Investitorių atžvilgiu atidedamasis fondas užtikrina rinkos pagalbą kainų kritimo metu iki ar žemiau lygio, numatyto išleidžiant akciją. Tačiau ši privilegijuotų akcijų ypatybė gali būti ir trūkumu, jeigu jos parduodamos už kainą, aukštesne nei atidedamojo fondo kainos per keletą mėnesių ar metų. Esant nesėkmingam bandymui išpirkti akcijas rinkoje, akcininkai kaip grąžą gauna tik atidedamojo fondo kainą plius priskaičiuoti, bet neišmokėti dividendai. • Privilegijuotos akcijos su aukciono būdu nustatomais dividendais. Ši procedūra dažniausiai atliekama ketvirčiais. Esmė ta, kad norintys pirkti ar parduoti akcijas pateikia savo siūlymus tam tikram akcijų kiekiui su sąlyga, jog dividendai bus nemažesni, nei siūlomi. Remiantis šiais pasiūlymais ir nustatoma tikroji dividendų norma. Neabejotini privalumai, kuriuos suteikia privilegijuotos akcijos, turi ir atvirkštinę pusę: kompanijos prisiima neterminuotus įsipareigojimus mokėti fiksuotas pajamas. Tai privilegijuotas akcijas daro brangesniu investavimo instrumentu, nei paprastosios akcijos. Tuo pačiu apibrėžiamas privilegijuotų akcijų naudojimo kiekis. Šių akcijų emisija racionalu pasinaudoti tuomet, kai nėra kitų finansavimo šaltinių. Tokias akcijas gali leisti ir kompanijos, užtikrintos savo pelno stabilumu (JAV, pavyzdžiui, elektroenergetinės kompanijos). Svarbiausia, kas paskatina kompanijas atiduoti pirmenybę privilegijuotoms akcijoms, o ne obligacijoms yra siekimas priimtinu santykiu palaikyti paskolas ir savo kapitalą. Tarkim, kad šis lygis pasieki ribinį matą ir todėl tolesnis obligacijų išleidimas arba visai neįmanomas, arba susijęs su didesnių palūkanų mokėjimu. Tokioje situacijoje kompanija, išleisdama privilegijuotas akcijas, ne tik išsprendžia esamą papildomų lėšų pritraukimo problemą - dėl kapitalo augimo nurodytas ribinis lygis sumažėja, kas leidžia išleisti dar ir obligacijas. Taigi, palyginę šias dvi akcijų klases, galime apibendrinti, kokie gi yra paprastųjų ir privilegijuotųjų akcijų pranašumai ir trūkumai viena kitos atžvilgiu: Paprastosios akcijos Pranašumai: 1. Balsavimo teisė visuotiniuose akcininkų susirinkimuose; 2. Teisė į dividendus, jeigu bendrovė dirba pelningai; 3. Galimybė bendrovės klestėjimo laikotarpiu gauti didesnius dividendus, negu privilegijuotųjų akcijų savininkai, kurių dividendai yra nustatyti bendrovės įstatuose. Trūkumai: 1. Dividendai nėra garantuoti. Galimybė gauti dividendus atsiranda tik po to, kai jie išmokami privilegijuotųjų akcijų savininkams; 2. Paprastųjų akcijų savininkai yra paskutiniai tarp pretenduojančiųjų į likviduojamos bendrovės turtą. 3. Paprastosios akcijos negali būti konvertuojamos į privilegijuotąsias akcijas. Privilegijuotosios akcijos Pranašumai: 1. Teisė gauti nustatyto dydžio dividendus prieš išmokant juos paprastųjų akcijų savininkams; 2. Pirmenybė prieš paprastųjų akcijų savininkus gauti likviduojamos bendrovės turto dalį. 3. Privilegijuotosios akcijos gali būti konvertuojamos į paprastąsias akcijas. Trūkumai: 1. Nesuteikia balsavimo teisės visuotiniuose akcininkų susirinkimuose; 2. Nėra galimybės gauti didesnio dydžio dividendų, nei nustatyta įstatuose; Bendrovės gali išleisti ir darbuotojų akcijas, jeigu tai nustatyta jų įstatuose. Tai yra paprastosios vardinės akcijos, turinčios darbuotojų akcijų statusą. Šių akcijų įsigyti gali tik jas išleidusios bendrovės darbuotojai. Darbuotojų akcijų galiojimo terminas yra ne ilgesnis kaip 3 metai, o jam pasibaigus darbuotojų akcijos laikomos paprastosiomis akcijomis. Kodėl bendrovės leidžia akcijas Jau žinome, kokių klasių akcijos yra leidžiamos, tačiau kodėl jos apskritai leidžiamos? Bendrovės, išleisdamos akcijas, gauna lėšų (pinigų ar turto), kurios padeda joms plėtoti įmonės veiklą nesiskolinant tų reikiamų lėšų iš kitų šaltinių, pvz.: bankų. Investuotojas, kuris perka akcijas, bendrovei pinigų neskolina, jo investuoti pinigai yra tiesiogiai naudojami tolesniam bendrovės veiklos plėtojimui. 3. Akcijos ir obligacijos: už ir prieš Palyginus akcijų klases, galima tarpusavyje palyginti ir nuosavybės vertybinius popierius – akcijas bei skolos vertybinius popierius – obligacijas. Kaip jau žinoma, bendrovės akcininkas yra tos bendrovės bendrasavininkis, tuo tarpu obligacijų savininkas yra tos bendrovės skolintojas, t.y. išleisdama obligacijas bendrovė skolinasi lėšų iš šalies. Kur investuoti savo pinigus, gali nuspręsti tik pats asmuo. Kad būtų lengviau suprasti investavimo į akcijas bei obligacijas skirtumus, palyginkime jas tarpusavyje: • obligacijos turi nustatytą palūkanų normą, todėl jų savininkas negaus daugiau ir tuo atveju, kai bendrovė klesti ir jos akcininkai gauna žymiai didesnius dividendus; • obligacijų savininkas visada gauna fiksuotas palūkanas – nepriklausomai nuo to, ar bendrovė klesti, ar dirba nuostolingai; • obligacijų savininkai neturi balsavimo teisės ir nėra nei bendrovės savininkai, nei bendrasavininkiai, tuo tarpu akcininkai turi balsavimo teisę visuotiniuose akcininkų susirinkimuose; • bendrovės bankroto atveju obligacijų savininkai turi pirmenybę prieš akcijų savininkus gauti likviduojamos bendrovės turto dalį. Apibendrinkime investavimo į akcijas ir obligacijas pranašumus ir trūkumus: Akcijos Pranašumai: 1. Akcininkai turi balsavimo teisę visuotiniame akcininkų susirinkime, t.y. tiesiogiai dalyvauja bendrovės valdyme; 2. Jeigu bendrovė dirba pelningai, akcininkai gali gauti didesnius dividendus nei obligacijų su nustatyta palūkanų norma savininkai. Trūkumai: 1. Bendrovei dirbant nuostolingai, akcininkams dividendai nemokami, o obligacijų savininkai gauna nustatytą palūkanų normą; 2. Bankroto atveju akcininkų pretenzijos į likviduojamos bendrovės turtą tenkinamos paskiausiai. Obligacijos Pranašumai: 1. Obligacijų savininkas visada gauna nustatytas palūkanas, jos nepriklauso nuo bendrovės veiklos rezultatų; 2. Bendrovės bankroto atveju obligacijų savininkai turi pirmenybę prieš akcininkus gauti likviduojamos bendrovės turto dalį. Trūkumai: 1. Obligacijos nesuteikia jų savininkams balsavimo teisės; 2. Bendrovei dirbant pelningai, obligacijų savininkai negauna daugiau, nei nustatyta obligacijų palūkanų norma. 4. Akcijos pats rizikingiausias investicinis produktas Patraukli paprastųjų akcijų savybė ta, kad jos suteikia investuotojui teisę į įmonės pelno dalį. Tačiau paprastųjų akcijų savininkai neturi jokių garantijų tą pelną gauti. Sunkiausias uždavinys rasti akcijas, garantuojančias tokį pelną, kokio tikisi investuotojas. Akcijų privalumas yra tas, kad investuodami į jas, tuo pačiu investuojate ir į įmonių pelną bei sėkmę. Pirkdami akcijas, perkate nuosavybę; tam tikra prasme tampate verslo dalininku, ir įsigyjate geriausias idėjas įmonėje, daugelio žmonių sunkų darbą ir jų planus uždirbti įmonei pinigų. Tai yra visai kas kita, negu pirktumėte obligacijas ir tokiu būdu finansuotumėte vyriausybę arba įmonę, kurios pinigus gali tiesiog iššvaistyti. Suprantama, akcijų rinka taip pat svyruoja. Viena iš šio svyravimo priežasčių – įmonės akcija kainuoja tiek, kiek, investuotojų nuomone, ji yra verta, įskaitant šios įmonės pelningumą ateityje. Žinoma, investuotojų nuomonę veikia be galo daug veiksnių. Tarkime, laikraštis išspausdina pranešimą, kad ką tik išsiritęs pingvino jauniklis Jūrų muziejuje pavadintas bendrovės vardu. Netgi toks "įvykis", nieko bendra neturintis su bendrovės veiklos rezultatais, gali pagerinti kai kurių investuotojų nuomonę apie bendrovę ir pozityviau nuteikti juos dėl bendrovės veiklos perspektyvų. Trumpalaikiu laikotarpiu investuotojų nuomonę apie bendrovę, taigi ir bendrovės akcijos kainą, galima "koreguoti" nepriklausomai nuo įmonės veiklos rezultatų. Tai reiškia, kad įmonių, kurių pelnas, apyvarta ir kiti rodikliai yra vienodi, akcijų kaina gali gerokai skirtis – ji gali būti tiek per žema, tiek per aukšta. Akcijų rinka yra daugiau lūkesčių, o ne praeities rezultatų rinka. Tai reiškia, kad akcijų kaina atspindi investuotojų nuomonę apie tai, kokia bus šios įmonės akcijos kaina ateityje. Investuotojai perka akcijas tikėdami, kad parduos jas aukštesne kaina. Deja, tai įmanoma tik tuomet, jeigu bendrovės pelnas augs. O jeigu pelnas neaugs, tai net patys geriausi pasaulyje praeities rezultatai nepadės akcijų kainai kilti. Ne veltui visose ataskaitose ir reklamoje prie istorinių veiklos rezultatų privaloma užrašyti, kad praeities rezultatai negarantuoja pelno ateityje. Jokiu būdu negalima pervertinti praeities rezultatų įtakos ateičiai. Nors akcijų rinka ir labai svyruoja, jos ilgalaikius pokyčius įmanoma prognozuoti. Visų pirma, akcijų rinka labai priklauso nuo ekonomikos. Jeigu šalies ekonomika yra gera, tuomet akcijų rinka anksčiau arba vėliau kils. Jeigu ekonomika "šlubuoja", tuomet, veikiausiai anksčiau negu vėliau, akcijų rinka taip pat turės problemų. Kai šalyje yra palankus verslui klimatas, maži mokesčiai, didelė investicijų grąža ir nedaug biurokratinių trukdžių, tuomet šalyje akcijų rinka sparčiai kyla. Jos augimą skatina didėjantis įmonių pelnas, taigi ir gausesni dividendai. Tačiau jeigu įmonių vadovai įvairiais būdais supančioti, ekonomika, o kartu ir akcijų rinka ilgą laiką augs labai lėtai. Taip pat reikia žinoti, kad akcijos skiriasi savo rizika. Pirkdami užsienio šalių akcijas užsienio valiuta paprastai rizikuojame labiau negu pirkdami savo šalies bendrovių akcijas savo šalies valiuta. Aktyviai valdomi akcijų fondai rizikingesni už pasyviai valdomus (indekso) fondus. Visada verta laikytis atokiau nuo spekuliacinių akcijų – tokių, kurių kainos augimas paremtas ne gerais dabartiniais rezultatais, o tik dideliais ateities lūkesčiais. Šansai prarasti pinigus tokiais atvejais yra didesni nei lošiant kazino. Taip pat rizikuojame prarasti pinigus, jeigu investuosime į bendrovių, kurios be galo sparčiai auga, akcijas. Kaip taisyklė, tokios įmonės dėl konkurencijos ir kitų priežasčių sparčių augimo tempų negali išlaikyti ilgą laiką, todėl investuotojai galų gale dažnai lieka nuvilti. Investuoti į akcijas galima individualiai pasirinkę akcijas, pavedę savo finansų makleriui arba asmeniniam bankininkui sudaryti investicijų portfelį, taip pat per akcijų fondus. Investuoti į įmonių akcijas nesudėtinga – tereikia pasirinkti maklerį, per kurį sudarysite sandorius (ir kuris ims už tai komisinius), ir nuspręsti, kurių akcijų norite. Daug sudėtingiau nuspręsti, kurių įmonių akcijos vertos investicijų ir kurios galėtų atnešti jūsų pageidaujamą pelną. Tam paprastai reikia nemažai laiko ir informacijos, kitaip investicijos tampa labai rizikingos – nežinant čia kaip žaidimas loterijoje. Remiantis tyrimų įvairiose šalyse rezultatais galima teigti, kad pagrindinė investuotojų klaida – dažnas investicinių fondų keitimas, siekiant savo lėšas investuoti pagal grąžą pirmaujančiame fonde. Tačiau fondai ilgai viršūnėje neišsilaiko ir investuotojai juos keičia kitais – sėkmingesniais. Rezultatas paradoksalus: nuo 1984 iki 2002 metų "Standard & Poor’s 500" indeksas (sudarytas iš 500 didžiausių JAV bendrovių akcijų) vidutiniškai augo 12,9 proc. per metus, vidutinis akcijų investicinis fondas uždirbo 9,6 proc. per metus, o vidutinis investuotojas – tik 2,7 proc. Dažnas pasirinktos investavimo strategijos kaitaliojimas reikšmingai sumažino smulkiųjų investuotojų investicijų grąžą. Žinant, kad investuoti į akcijas rizikinga, kyla natūralus klausimas - kam iš viso investuoti, žinant kad galima prarasti visus pinigus. Atsakymas būtų toks – istoriškai investavimas į akcijas pelningumu pralenkė visus kitus investavimo būdus. Be to, investicijų į akcijas riziką galima pasirinkti ir įvairiais būdais sumažinti. Vienas iš paprasčiausių ir populiariausių rizikos sumažinimo būdų yra investicijų išskaidymas arba diversifikacija. Investavimas visada susijęs su rizika. Kuo aukštesnė investicijų grąža planuojama, tuo didesnė rizika prarasti lėšas. Kita vertus, riziką galima sumažinti – efektyviausia yra išskaidyti investicijas į kelias kryptis. 5. situacija Lietuvoje Spartus Lietuvos ekonomikos ir gyventojų pajamų augimas leido Lietuvos akcijų rinkai tapti patrauklia vieta investuoti. Obligacijos ir bankų indėliai beveik nesudaro konkurencijos investicijų grąžai, kurią galima gauti iš akcijų. Tik verta atsiminti, kad akcijų rinkai kylant ji vis labiau svyruos, ypač trumpalaikiu laikotarpiu. Akcijų kainos gali labai staigiai kristi ir vėl kilti. Per ilgesnį laiką akcijų rinka atspindės ekonomikos augimą. Besivystančiose rinkose, įskaitant Lietuvą, akcijų rinkos grąža ilgą laiką gali būti po 15 proc. kasmet. Labai tikėtina, kad Lietuvos akcijų rinkos augimas artimiausius metus vidutiniškai sieks apie 15,30 proc. kiekvienais metais. Kita vertus, nereikia pamiršti, kad akcijų rinka labai priklauso nuo ekonomikos. Dėl to visada, kai politikai padidina mokesčius produktyviausiems visuomenės sluoksniams, tai iš karto reikia įvertinti kaip žalą verslui, ekonomikai, akcijų rinkai – ir Jūsų investicijų grąžai investuojant akcijų rinkoje. Ekonomika ir akcijų rinka kentės, jeigu bus padidintas minimalus atlyginimas, pensijos arba socialinio draudimo mokestis, kuris dabar siekia net 33 proc. Toks socialinio draudimo mokestis atrodo gerokai per didelis – tarkime, JAV jis siekia tik 7,6 proc. Taip pat Lietuvoje labai didelis pridėtinės vertės mokestis, nors pasaulyje yra šalių, kurios šio mokesčio apskritai netaiko. Sumažinusi šiuos mokesčius Lietuva taptų ekonomiškai laisva ir labai turtinga šalimi Investuoti į įmonių akcijas nesudėtinga – tereikia pasirinkti maklerį, per kurį sudarysite sandorius (ir kuris ims už tai komisinius), ir nuspręsti, kurių akcijų norite. Daug sudėtingiau nuspręsti, kurių įmonių akcijos vertos investicijų ir kurios galėtų atnešti jūsų pageidaujamą pelną. Tam paprastai reikia nemažai laiko ir informacijos, kitaip investicijos tampa labai rizikingos – nežinant čia kaip žaidimas loterijoje. Dar labai svarbu įvertinti rinkoje esančią bendrą makroekonominę padėtį ir ciklus, taip pat krizių galimybes. Tad lieka rinktis: arba sukaupti tas žinias, arba rinktis patyrusį investicijų konsultantą. Akcijos, daugelio ekspertų nuomone, – pats rizikingiausias investicinis produktas. Lietuvoje yra prieinamas platus investicijų į pasaulio rinkas priemonių pasirinkimas – galima investuoti į indėliu, įvairių tipų obligacijas, įvairius investicinius fondus bei akcijas. Lietuvos žmonės į akcijas yra investavę daugiau kaip 800 mln. Lt, ši suma per 2006 m. padvigubėjo, į obligacijas, susietas su akcijomis, - daugiau kaip 600 mln. Lt, ši suma per 2006 metus išaugo šešis kartus, indėliuose laikoma 18,5 mlrd. Lt, per 2006 metus ši suma išaugo 30% arba 4,3 mlrd. Lt. Tai rodo, kad tik nedidelė dalis taupymui skirtų lėšų yra efektyviai investuojama. IŠVADOS Viena svarbiausių akcijų populiarumo visame pasaulyje priežasčių yra ta, kad jos suteikia investuotojui galimybę pritaikyti savo investicines programas konkretiems poreikiams ir prioritetams. Investuotojai įsigyja akcijų ilgam laikui ne tik kaip dividendų, bet ir kaip stabilaus kapitalo prieaugio gavimo priemonę. Akcijos rinkos kaina paprastai atspindi įmonės pelningumo potencialą, todėl klestint įmonei – klesti ir investuotojai. Įmonės pelno padidėjimas savo ruožtu veikia akcijų kainos augimą (kapitalo prieaugį) ir yra svarbi pelno iš akcijų dalis. Dar viena akcijų populiarumo priežastis – aukštas jų likvidumo lygis. Paprastąsias akcijas lengva pirkti ar parduoti, o operacijų jomis vykdymo išlaidos (transakcinės išlaidos) – mažos. Be to, informacija apie jų kainas ir rinkos būklę lengvai prieinama. Kitas privalumas tas, kad vienos akcijos kaina gana žema, todėl pirkti gali ir individualūs investuotojai. Tačiau esama ir kai kurių investavimo į paprastąsias akcijas trūkumų. Visų pirma, rizikingas jų pobūdis. Akcijos susijusios su daugeliu įvairių rizikos rūšių – veiklos ir finansine rizika, infliacine rizika, rinkos rizika – ir kiekviena iš šių rizikos rūšių gali neigiamai paveikti įmonės pelną ir dividendus, akcijų kainos kitimą ir, žinoma, investuotojo gaunamą pelno normą. Kadangi įmonės pelnas ir akcijų pelningumas gali gana smarkiai svyruoti, sunku jas įvertinti ir atsirinkti turinčias geriausias perspektyvas. Jeigu bendrovė dirba sėkmingai ir uždirba pelno, iš to naudos turi ir akcininkai. Visuotiniame akcininkų susirinkime akcininkai balsuodami patys nusprendžia, kaip paskirstyti uždirbtą pelną – ar jį skirti veiklos plėtrai, ar išmokėti dividendus. Jeigu bendrovės akcininkams pastoviai yra mokami dividendai, akcijų vertė gali kilti. Tačiau jeigu bendrovė dirba nuostolingai ar netgi bankrutuoja, jos akcijų vertė krinta, akcininkams dividendai nebemokami, investuotojas, investavęs į tokią bendrovę, tiesiog praranda savo pinigus. Nereikia pamiršti, kad dėl nenusisekusio bendrovės likimo ne visada reikėtų kaltinti vien tik vadovybę ar nesėkmingai susiklosčiusias tam tikras aplinkybes. Egzistuoja ir tokie rizikos faktoriai kaip bendra vertybinių popierių rinkos būklė ar šalies ekonominė situacija, kuri gali labai stipriai paveikti akcijų kainą. Be to, yra ir tokių bendrovių akcijų, kurias sunku parduoti, nes visiškai nėra paklausos, t.y. tiesiog nėra kam jų parduoti. Dėl to be galo svarbu teisingai pasirinkti, į kurią bendrovę investuoti savo pinigus. Pasirenkant savo investicijų objektą, visada reikėtų atsižvelgti į tokius veiksnius kaip bendrovės vadovybė, finansinė būklė, pardavimai ir pajamos, dividendų mokėjimas, perspektyvos, konkurencingumas ir t.t. Išmintingas investuotojas, prieš priimdamas sprendimą investuoti savo pinigus, visada patikrins minėtus veiksnius ir atsižvelgs į juos arba kreipsis į profesionalius finansų patarėjus, kurie yra savo darbo žinovai ir gali patarti, kur ir kaip investuoti pinigus. Sėkmingo investavimo! LITERATŪRA 1. KANCEREVIČIUS, Gintaras. Finansai ir investicijos. Kaunas, 2007. 864 psl. ISBN 9955-551-93-3 2. NORVAIŠIENĖ, Rasa. Įmonės investicijų valdymas. Kaunas, 2005. 206 p. ISBN 9955-09-587-3 3. JUOZAITIENĖ, Liongina. Įmonės finansai. Analizė ir valdymas. Šiauliai, 2000. 177 p. ISBN 9986-38-198-3 4. OBI, Cyril Pat. Verslo finansų pagrindai. Kaunas, 1998. 299 p. ISBN 9986-13-05-9 5. Blogas.lt. [interaktyvus]. [žiūrėta 2007 m. lapkričio 24 d.]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!