Anatomijos pradmenys

 1. PAGR.SĄVOKOS. FIZIOLOGIJA–gamtos mokslas apie ląstelėse, organuose, audiniuose vykstančių gyvybinių procesų dinamiką. TYRIMO METODAI: VIVICEKSINIS–atliekamos operacijos. KASTRACIJA–org. pašalinimas; TRANSPLANTACIJA–org. persodinimas; DENERVACIJA–nervų sist. tyrimas; ELEKTROKARDIOGRAFIJA–širdies tyrimas; STEBĖJIMO KLINIKINIS–pasyvus stebėjimas, kai registruojami pokyčiai po ligos; LIGATŪRŲ METODAS–kraujagyslių persodinimas; PERFUZIJŲ METODAS–izoliuoto organo tyrimas. FIZIOLOGIJOS RŪŠYS: BENDROJI–kas bendra visiems organizmams; LYGINAMOJI–lygina atskirus žmones, organizmus; AMŽIAUS TARPSNIŲ–lygina atskirus gyvenimo tarpsnius; PATALOGINĖ–sergančio organizmo funkcijos; NORMALIOJI–sveiko vaiko organizmo funkcijos.
ANATOMIJA–mokslas apie žmogaus kūno sandarą. (rūšys tokios pat, kaip ir fiziologijoj).
HIGIENA–medicinos mokslo šaka, kurios tikslas užkirsti kelią ligoms, saugoti ir stiprinti sveikatą.
SVEIKATA–gyvenimo būdas. SVEIKATA dažniausiai apibrėžiama negatyviai ir reiškia ligų nebuvimą arba gerą organizmo būklę. Sveikatai įtakos turi įvairios kilmės susirgimai (infekciniai, genetiniai, vėžiniai ir kt.), dieta, aplinkos sąlygos ir kt.
2. DIRGLUMAS. DIRGIKLIŲ KLASIFIKACIJA.
Ląst.gebėjimas reaguoti, veikiant dirgikliui-dirglumas. Dirgiklis–stiprus, ilgas ir staigus išorės arba vidaus sąlygų pasikeitimas. 1) mechaniniai, 2) cheminiai, 3) terminiai, 4) biologiniai. Dirg.padirgina tiktai pasiekęs ląst.dirglumo slenkstį. Įvyksta staigus ląst.elektrinio potencialo pakitimas–depoliarizacija: susidaro veikimo potencialas ir ląst.sudirginama. Dirgl.fazės. Depoliarizacijos metu ląstelės dirglumas staigiai mažėja ir galiausiai ląst. tampa nedirgli-tai absoliučios refrakterijos fazė-bet kurio stiprumo dirgikliai nepajėgia sudirginti ląst. Po depoliarizacijos prasidėjus repoliarizacijai, ląst. dirglumas palaipsniui didėja. Tai reliatyvios refrakterijos fazė-stiprūs dirgikliai sudirgina ląst. Audinio ląst.dirglumą atspindi funkcinis labilumas. T.y. sugebėjimas atsakyti į didžiausią dirginimų kiekį. Jis priklauso nuo absoliučios refrakterijos fazės trukmės-ilgėjant absoliučiai refrakterijai, labilumas mažėja. Norint sudirginti ląst., reikia atitinkamo dirgiklio intensyvumo. Pagal stiprumą dirgikliai į: priešslenkstinius, slenkstinius, viršslenkstinius. Ląst.sudirginama tada, kai dirgiklis ląstelės ramybės potencialą sumažina iki slenkstinio arba kritinio depoliarizacijos lygio (KDL). Mažiausias dirgiklis, kuriam veikiant ramybės potencialas sumažėja iki KDL ir sukelia ląst. depoliarizaciją, vadinamas slenkstiniu dirg. Silpnesnis dirg-priešslenkstinis. Jis ląst. nesudirgina, tačiau jam veikiant registruojamas vietinis, lokalus potencialas. Priešslenkstiniai gali sumuotis, pasiekti KDL ir sukelti dirginimą. Dirg, kurio intensyvumas didesnis už slenkstinį, vadinamas viršslenkstiniu. Jis ląst. sudirgina stipriausiai. Dirginimo dėsniai. Trukmės-kuo ilgesnis dirginimas, tuo stipresnė atsakomoji reakcija. Stiprumo-kuo stipresnis dirginimas, tuo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!