Aplinka ir žmogus. Teorija

8.Reikia išmatuoti užterštą orą ir nustatyti.
9.Oro valymo metodai:
9.1.sausas
9.2.šlapias
10.Elektrostatiniai filtrai
11.Rankovinis filtras
12.Skruberis
13.Rotoklonai
14.Cheminiai teršalai
14.1.Cheminai teršalu valymo metodai:
14.2Absorbcinis
14.3Adsorbcinis
14.4.Oksidacinis
15.Vandens valymo sistemos
15.1.Vandens klases:
15.2Labai švarus
15.3.Švarus
15.4.Mažai užterstas
15.5.Vidutiniskai uzterstas
15.6.Smarkiai užterstas
15.7. Labai užterstas
16.Eutrofikacija
17.Priemaišos nuotekose:
17.1.mineralinės ir organines
17.2kietos
17.3skystos
18.Nuotekos pagal kilmę skirstomos:
18.1Buitiniai
18.2.Pramoniniai
18.3.Žemės ūkio nuotekos.
19Nuoteku valymo irenginiai:
19.1.mechanis
19.2.fizikinis-cheminis
19.3.biologinis
20.Mechaniniams valymo irenginiams priklauso
20.1.grotos
20.2.smeliagaudiai
20.3.riebalų gaudyklė
20.4.pirminiai siesdintuvai
20.5.Radialiniai siesdintuvai
21.Filtrų dėsningumas
22.Cheminis nuotekų valymas
23.Specifiniai valymo metodai
24.Biologinnis buoteku valymas
24.1.Biologinio valymo stadijos.
25.Aktyvusis dumblas.
26.Aerotankai ir ju tipai:
26.1.aerotankai su mechanine aeracija
26.2aerotankai su pneumatine aeracija
1.Azoto apytakos ciklas: Priklauso prie dujiniu ciklų.Azoto gamtoje pagal mase yra ~76%, pagal tūrį ~80%.Sausumos organizmuose 780 mln tonu. Vandens organizmuose- 900 mln tonu.Azotas svarbus elementas kaip elementas dalyvaujantis augalu augimo procese. O pagal svarba- gyviems organizmams yra toje pat eileje kaip angles, vanduo ir deguonis.Visi gyvieji organizmai iš oro nesugeba pasisavinti azoto, o augalai gauna iš dirvožemio.Azotas gali virsti ivairiomis azoto junginiu formomis:azoto fiksacija-dujinio azoto pavertimas organizmams prieinama forma:amoniaku(NH3),nitritais(NO- 2,NO-3).
1.2Fiksacija-gali
buti fotochemine(žaibas), biologine(kai apytakos cikle dalyvauja mikroorganizmai,t.y.azobakterijos)) ir pramonine, pagrinde vyksta dirvožemyje, taip pat gali vykti ir vandenyje.
1.3.Amonifikacija: (mineralizacija). Organineje medziagoje esancio azoto pavertimas i amoniaką.
1.5.Nitrifikacija: amoniako pavertimas nitritais ir nitratais. Šiame procese dalyvauja mikroorganizmai. Nitrifikacijos procesas intensyviausiai vyksta šiltuoju metu laiku (pavasarį,vasarą).
1.6.Denitrifikacija-tai procesas,kai bakterijos ir grybai amoniaką, nitritus ir nitratus paverčia laisvu azotu. Šis procesas vyksta bedeguonese sąlygose,energija atpalaiduojama.
2.Sieros apytakos ciklas. Sieros daugiausia yra litosferoje,1200-1300km gylyje. Laisva siera aplinkoje nerandama. Daugiausia metalu sulfiduose(Ca2S,Mg2S).Sieros apytakos procese dalyvauja mikroorganizmai kurie sulfidus oksiduoja i sulfatus. Siera įeina i gyvųjų organizmų baltymų sudėtį.
Pats sieros ciklas yra nuosėdinis.Sieros cikle yra didelis kiekis sieros teršalų, pvz SO2.
3.Fosforo apytakos ciklas. Įeina i RNR ir DNR sudėtį,į ląstelių membranų sudėtį. Jei trūksta augalams,šie nekrauna pumpuru, neauga, nes fosforas yra augimą reguliuojantis elementas. Fosforo daugiausia susikaupę dirvožemyje,fosfatų ir fosfitų pavidale. Nemažas kiekis vandenyje, nes vandens organizmai sugeba fiksuoti fosfora. Pagrinde susikaupes fitoplanktone.Fosforas aplinkoje sugeba labai greitai atsinaujinti, vandenyne per 30val,žemej per 200 metų.
4.Atmosferos tarša.
4.1.Taršos šaltiniu klasifikacija
4.2.Pagal kilmę teršalai skirstomi:1.natūralius(dulkės, gaisro metu išsiskyręs sieros sulfitai)2.dirbtiniai(pramonė, transportas)
4.3..Pagal buvi:
1.kieti (dulkes) 2.skysti (organines,neorganines medžiagos,tirpikliai)3.dujiniai (sieros,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!