Įvadas ir teorinė apžvalga. Lapių sąvartyno aplinkos ekologiniai tyrimai. Hidrologiniai tyrimai. Ozono skylė virš Lapių. Atliekų tvarkymo pasiekimai. Atliekų tvarkymas 1995-1996 metais. Nauji valymo įrenginiai. Komunalinių atliekų tvarkymas. Kiti Lapių sąvartyno aplinkos taršos stabdymo metodai. Aplinkos tarša, tvarkant panaudotus produktus. Ekonominiai aplinkos taršos reguliavimo metodai. Ekonominiai instrumentai. Išvados.
|
Gamybos bei vartojimo procesuose susidaro daug įvairiausių žaliavų ir medžiagų atliekų. Didžiuma jų gali būti utilizuota – surinkta, regeneruota ir grąžinta pakartotinai naudoti. Antriniam naudojimui tinkančios gamybos bei vartojimo atliekos sudaro antrinių žaliavų išteklius. Dar daug gamybos vartojimo atliekų išmetama, išvežama į sąvartynus, teršia vandenį, orą. Tokių atliekų utilizavimo perspektyva iškelia daugybę problemų. Tai papildomas rezervas žaliavų ištekliams ir gamybos ekonominiam efektyvumui didinti.Ryšys tarp visuomenės sveikatos ir netinkamų atliekų šalinimo, kaupimo ir panaikinimo būdų yra ganėtinai aiškus. Visuomenės sveikatos darbuotojai nustatė, kad žiurkės, musės ir kiti ligų nešiotojai veisiasi atviruose sąvartynuose bei kitur.Toks ekologinis reiškinys kaip vandens ir oro užterštumas, taip pat paaštrėja dėl netinkamo atliekų tvarkymo. Pvz., blogai suprojektuotų sąvartynų bei atliekų saugojimo aikštelių filtratas užteršia paviršiaus ir gruntinius vandenis. Atliekų sąvartynų filtrate gali būti toksinių elementų tokių kaip: varis, arsenas, cinkas, arba fitratas gali užteršti vandenis nepageidaujamomis kalcio ir magnio druskomis. Nors gamta gali išsklaidyti, atskiesti ar kitaip sumažinti nepageidaujamą atliekų poveikį atmosferai, vandeniui ar dirvožemiui, ekologinis disbalansas būtinai įvyks ten, kur užterštumas peržengs tam tikras ribas.Nepaisant visų technologinių laimėjimų, vis labiau ryškėja ir atliekų tvarkymo problemos. Norint geriau suprasti šių problemų pagrindą ir mastą, būtina išanalizuoti medžiagų srautą ir įvertinti tiesioginį technologijų poveikį atliekų tvarkymo priemonėms.Kaip ir iš kur atsiranda atliekos geriausiai įliustruoja A. Spruogio ir B. Jaskelevičiaus knygoje Atliekos ir jų tvarkymas nubraižyta supaprasta medžiagų cirkuliacijos diagrama.Atliekos atsiranda jau proceso pradžioje su neperdirbamomis žaliavomis ir vėliau susidaro kiekvienoje pakopoje, kol neperdirbta žaliava nevirsta vartojimo prekėmis.Iš pavyzdžio matyti, kad vienas iš geriausių būdų sumažinti atliekų, kurios turi būti pašalintos, kiekį yra riboti neperdirbtų žaliavų vartojimą ir didinti atliekų medžiagų perdirbimą, atnaujinimą bei jų antrinį panaudojimą. Nors koncepsija ir paprasta, tačiau šios tendencijos įgyvendinimas šiuolaikinėje technologinėje visuomenėje sukelia labai daug sunkumų. Visuomenė yra priversta gerinti atliekų tvarkymą ir ieškoti naujų nuolatinių vietų atliekoms šalinti. ...
Literatūros šaltiniai | 13 |
---|---|
Darbo lygis | Universitetinis |
Kursas | 2 kursas |
Darbo tipas | Referatai |
Failas | Aplinkos tarsa Kauno rajone.doc (30.88 KB) |
Įvadas. Tikslai ir uždaviniai. Ekologijos sąvoka. Žmogaus įtaka ekologijai. Oro tarša. Žemės (dirvožemio)tarša....
Kaunas. Kauno miesto oro kokybė. Mobilieji taršos židiniai. Pagrindiniai atmosferos teršalai. Sieros dioksidas. Anglie...
Įvadas. Gimtojo miesto bendra charakteristika. Gimtojo miesto aplinka. Oro kokybė. Hidrosfera, jos trąša ir apsauga. D...
Įvadas. Šiaulių apskrities viršininko administracijos charakteristika. Šiaulių apskrities viršininko ad...
Įvadas. Literatūros apžvalga. Baigiamojo darbo tyrimų rezultatų aptarimas ir analizė. Pagrindinės sąvokos. Aplinko...