Archyvai Naujausiais laikais

3.1. Archyvai XIX a. Archyvų funkcijos Vakarų Europos šalyse kito. Archyvai nebelaikyti tik dokumentų saugojimo vieta. Pripažinta būtinybė suteikti archyvams įgaliojimus ne tik saugoti, bet ir reguliariai kaupti tuomet veikusių valstybinių įstaigų dokumentus. Nors tokios praktikos jau laikėsi archyvai, kurie buvo susiję ar priklausė dokumentus sudarančiai įstaigai (pvz., Rusijoje), tačiau kai kuriose Vakarų Europos šalyse tokia praktika buvo nauja. Prancūzijos (1808 m.) įstaigoms teisės aktais nustatyta privalomybė dokumentus reguliariai perduoti archyvams, įsteigtiems tokioms funkcijoms vykdyti. Panašūs procesai vyko ir kitose šalyse (pvz., Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje).
Vakarų Europos šalyse pradėti steigti archyvai valstybinių įstaigų dokumentams kaupti ir saugoti (pvz., Austrijoje). Šiuo laikotarpiu archyvai steigiami ir Šiaurės Amerikos šalyse, pvz., Kanadoje toks archyvas įsteigtas 1872 m. Tuomet valstybinėse įstaigose sudarytų dokumentų kiekis buvo toks didelis, kad archyvai susidūrė su jų vertinimo, tvarkymo ir aprašymo bei prieinamumo istoriniams tyrimams, problemomis. Nauja tai, kad istoriniai archyvai pradėti vertinti kaip viešosios mokslo institucijos.
Aptariamu laikotarpiu greta valdymo institucijų (cenrinės ir vietos valdžios) veikė nemenkas skaičius kitų kategorijų archyvų: bažnyčių, universitetų ir mokslinių draugijų, politinių partijų, daug privačių archyvų (priklausiusių tiek privatiems asmenims, tiek privačioms organizacijoms).
Svarbiausios šio laikotarpio tendencijos archyvų srityje – archyvų centralizavimas, teorinių ir metodinių archyvų – dokumentų tvarkymo principų formulavimas, archyvarų specialių žinių (išsilavinimo) poreikis. Tokie pokyčiai sietini iš dalies su technikos raida (išaugo techninio pobūdžio dokumentų kiekis, buvo steigti projektavimo organizacijų ir stambių gamybos įmonių techninių dokumentų archyvai; archyvuose saugoti ne tik ranka rašyti dokumentai, bet ir spausdinti rašomąja mašinėle ar sudaryti telegrafo blankuose, atsirado tokios dokumentų rūšys kaip telefonogramos ir radiogramos; atsirado ir nuotraukos, kino filmai ir garso įrašai – naujo tipo dokumentai). Pokyčiai sietini ir su sudėtingesniais gamybos procesais ir monopolijų steigimu (ekonominiai ryšiai tapo sudėtingesni, gamybai vystyti reikėjo informacijos apie ankstesnę organizacijos veiklą, todėl didelės organizacijos steigė savo archyvus (Symens archyvas Berlyne). Steigti archyvai, kurie saugojo kelių organizacijų dokumentus (1906 m....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!