Aristotelio „Politika“. Pirma knyga (ištrauka 63 – 75 psl.)

ARISTOTELIS „POLITIKA“ Pirma knyga (ištrauka 63 – 75 psl.) Aristotelis – vienas žinomiausių Antikos laikų filosofų ir yra laikomas vienu įtakingiausių mąstytojų Vakarų filosofijos istorijoje. Aristotelio filosofijai ir jo mąstymui nemenką įtaką padarė Platono mokykla. Šią judviejų sąsają liudija beveik kiekvienas jo vėlesnių filosofinių raštų puslapis. Taigi Platono įtaka pastebima ir didžiajame Atistotelio politiniame traktate „Politika“. Pirmoji Aristotelio „Politikos“ knyga, mano nuomone, nėra tiesiog šio traktato įvadas, tačiau apibendrina visą knygą, jos esmę. Bandoma rasti atsakymus į klausimus : Kas yra valstybė? Iš kokių dalių ji sudaryta? Ar valstybė yra dirbtinai sugalvota, ar natūrali, žmogui būdinga bendrija? Knyga pradedama valstybės apibrėžimu : „kiekviena valstybė, kaip matome, yra tam tikra bendrija, o kiekviena bendrija yra susikūrusi dėl kokio nors gėrio, tad akivaizdu, kad visos jos siekia kokio nors gėrio, o labiausiai ir aukščiausiojo gėrio siekia ta bendrija, kuri yra visų svarbiausioji ir apima visas kitas; ši bendrija ir vadinama valstybe, arba pilietine bendrija.“ Taigi šis apibrėžimas tarsi atsakymas, jog valstybė pati savaime turi moralinę vertę ir nėra kieno nors savavališkai primesta. Norėdamas tai įrodyti, Aristotelis imasi klasifikuoti ir analizuoti valstybę sudarančią bendruomenę.“Kaip kitur, taip ir čia tas, kas nuo pat pradžių stebėtų patį dalykų susidarymą, būtent tokiu būdu pamatytų viską aiškiausiai“ teigia jis. Pirmiausia smulkiausios dalys, tai vyriškasis ir moteriškasis pradai giminei pratęsti, taip pat valdantysis ir valdomasis, nes vieno pradas skirtas vadovauti, o kito iš prigimties vergauti, todėl tai yra naudinga tiek šeimininkui, tiek vergui. Taigi iš šios žmonių būvio formos kilo ir ūkis,o jau ne kasdieniniams poreikiams tenkinti iš kelių ūkių susidariusi bendrija yra kaimas, na o iš kelių kaimų susidariusi baigtinė bendrija yra valstybė. Kaip valstybė yra prigimties nulemtas dalykas, taip ir žmogus iš prigimties yra pilietinis gyvūnas, nes „žmogaus kalba yra skirta reikšti tam, kas naudinga ir kas žalinga, taigi ir tam, kas teisinga ir kas neteisinga, tik žmogus gali suvokti kas yra gera ir bloga, teisinga ir neteisinga“ aiškina filosofas. Tad šių dalykų bendrumo pagrindu ir yra kuriamas ūkis bei valstybė. Šeima, pasak Aristotelio, pirmesnė laike, tačiau valstybė pirmesnė prigimtimi, t.y. labiau išsivysčiusi ir todėl geriau atskleidžianti tai, kas iš tiesų yra bendruomenė. Dėl tos pačios priežasties gyvenimas valstybėje parodo, kokia yra tikroji žmogaus prigimtis. Toliau aptariamas ūkio valdymas. Kaip kiekviena valstybė susideda iš ūkių, taip tobulas ūkis susideda iš vergų bei laisvųjų .Ūkyje yra trys santykių rūšys : vergvaldystės (šeimininko ir vergo), santuokiniai (vyro ir žmonos) ir, trečia, tėvystės santykiai (tėvų ir vaikų). Aptardamas šeimininką ir vergą Aristotelis tarsi pateisina vergiją.Vergas laikomas gyvu šeimininko įrankiu, kurį reikia naudoti šeimininko labui. Ir ištraukoje vis pakartoja savo mintį jog : „ valdyti ir būti valdomam yra ne tik neišvengiama, bet ir naudinga, ir kai kurie dalykai skiriasi tiesiog nuo gimimo – vieni linksta valdyti, kiti- būti valdomi. Vergai netgi sutapatinami su gyvuliais naudos prasme :“Mažai skiriasi ir jų teikiama nauda : ir vergai, ir naminiai gyvuliai savo kūno galiomis padeda patenkinti būtinuosius poreikius.Tad prigimtis siekia laisviesiems ir vergams suteikti ir skirtingus kūnus, vergams – stiprius būtiniesiems poreikiams tenkinti, o laisviesiems – tiesius ir nenaudingus tokiems darbams, tačiau tinkamus pilietiniam gyvenimui”.Yra išskiriamos valdančiųjų bei valdomųjų rūšys, nes visuomet geresnių valdinių valdymas yra geresnis, kad tai pagrįstų mąstytojas palygina žmogaus ir žvėries valdymą, todėl lengva suprasti, kad žvėris niekada nevaldys geriau už žmogų, nes žmogus yra geresnis.Naminiai gyvuliai yra geresnės prigimties už laukinius, ir visiems jiems yra geriau būti valdomiems žmogaus, nes taip jie užsitikrina saugumą. Tikriausiai Aristotelis mintį apie prigimtį būti valdomam ir valdyti perėmė iš Platono, nes čia iš dalies atsispindi ir Aristotelio mokytojo požiūris, kad kai kurie iš prigimties tinka tik dirbti, o ne valdyti. Tęsdamas šią valdančiojo ir valdomojo temą, Aristotelis teigia, jog gyvūnas pirmiausia susideda iš sielos ir kūno ir tirtinas yra toks žmogus, kurio ir kūnas ir siela yra geriausios būklės, kuriame „siela kūną valdo šeimininkui būdinga valdžia, o protas troškimus - pilietine bei karaliaus valdžia

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!