Astronomijos mokslas

Astronomija – mokslas, tiriantis dangaus kunų ir jų sistemų kilmę, sandarą, judėjimą ir evoliuciją.
● Astrometrija – astronomijos šaka, tirianti tiek regimąją, tiek tikrąją dangaus kūnų padėtį ir jos kitimą dangaus skliaute, Žemės sukimąsi apie ašį, tikslinanti astronomines konstantas.
● Dangaus mechanika – astronomijos šaka, tirianti gravitacijos jėgų veikiamų kosminių kūnų ir erdvėlaivių judėjimą. Dangaus mechanika kuria metodus kosminio kūno trajektorijai apskaičiuoti įvairiais momentais, žinant keletą jo padėčių dangaus sferoje, tų kūnų padečiai nustatyti pagal trjektoriją.
● Astrofizika – astronomijos šaka, nagrinėjanti fizikinius ir cheminius procesus, vykstančius saulės sistemos kūnuose, žvaigždėse, tarpžvaigždinėje medžiagoje. Aastrofizikai taip pat rūpi Saulės sistemos kūn kilmė, sandara, raida, cheminė sudėtis.
Kosmologija – Astrofizikos dalis, tirianti visos visatos prigimtį sandarą, kilmę ir raidą.
Saulės sistemą sudaro: Saulė, devynios planetos, jų palydovai, asteroidai ir meteoroidai.Planetos pagal jų atsumą iki Saulės išsidėsčiusios taip: Merkurijus, Venera, Žemė, Marsas, Jupiteris, Saturnas, Uranas, Neptūnas, Plutonas. Saulės sistemos planetos skirstomos į dvi grupes:
● Žemės grupės planetos (Merkurijus, Venera, Žemė, Marsas) – sudarytos daugiausiai iš silikatų ir metalų ir turinčios nedaug palydovų. Šios grupės planetų paviršius kietas, o tankis didelis. Palyginti su kitomis planetomis, jos lėčiau sukasi apie savo ašis, jas gaubia retesnės atmosferos
● Didžiosios planetos (Jupiteris, Saturnas, Uranas, Neptūnas) – sudarytos iš lengvųjų dujų (vandenilio, helio) ir šiektiek tankesnių medžiagų. Didžiosios planetos greičiau negu Žemės grupės planetos sukasi apie svo ašis, jas gaubia tankesnės atmosferos. Šios planetos turi daug palydovų, riba tarp jų paviršiaus ir atmosferos nėra ryški.
● Plutonas – nepriklauso nei vienai šių grupių.
☼ Žemė
Žemė – didžiausia Saulės sistemos Žemės grupės planeta
Žemės vidinė sandara:
Pluta – kietas viršutinis Žemės sluoksnis. Ją sudaro sustingusios lavos produktai (granitai, bazaltai). Plutos storis: po vandeniu 5-10km; žemynuose 35-70km.
Mantija – ji dar skirstoma į apatinę ir viršutinę. Apatinė mantijos riba 2900km gylyje. Mantija susideda išmagnio ir geležies silikatų.
Išorinis branduolys – po Žemės mantija esantis 2200km storio skystas sluoksnis.
Vidinis branduolys – išorinio branduolio...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!