Atmosferos apsaugos egzamino klausimai

Klausimai: 1.Lokalinė ir globalinė atmosferos tarša, jos analizė. 2.Dulkių ir aerozolių savybės, jų klasifikavimas ir nustatymas. 2.1.Dispersiškumas 2.2.Autohezija 2.3.Adhezija 2.4.Abrazyvumas 3.Dulkių bei aerozolių konc. nustatymas ir klasifikavimas. 3.1.Klasifikacija 3.2.Svorinis 3.3.Optinis 3.4.Radioizotopinis 3.5.Indukcinis 3.6.Talpuminis 3.7.Pjezoelektrinis 3.8.Akustinis 4.Dujų nuo mechaninių teršalų valyti metodai, jų klasifikavimas. 4.1.Klasifikacija 4.2.Nusodinimo kameros 4.3.Ciklonai. Ciklono aerodinaminis pasipriešinimas 4.4.Rankoviniai filtrai 4.5.Grūdėtieji filtrai 4.6.Elektrostatiniai filtrai. 4.7.Šlapi oro valymo metodai. Tuščiavidūriai skrūberiai. 4.8.Putų sluoksnio valymo įrenginiai 4.9.Ventūrio skrūberiai. 1.Lokalinė ir globalinė atmosferos tarša, jos analizė. Labai svarbu švarus oras. Ten kur užterštas oras vystosi pavojingi susirgimai. Atmosfera skirstoma į dalis: troposfera – apatinė dalis, po to startosfera, jonosfera, egsosfera, kuri pereina į tarplanetinę erdvę. Gyvibinga yra troposfera, kur yra temperatūra ir slėgis gyvybei egzistuoti. Atmosferos traša yra natūrali ir dirbtina: -natūrali – smėlis, žemė, spygliai, žiedadulkės, veikiant vėjui, veikiant vulkaniniam įsiveržimams, žemės drebėjimų metu. -dirbtina – žmogaus veiklos tarša. Ji papildo naturalią. Svarbu, kad žmogus kuo mažiau terštų. Atmosferos tarša taip pat yra lokalinė ir globalinė: Lokalinė tarša tai atskirų individualių objektų tarša (katilinės, gamyklos, miestai, Lietuva kitų regionų atžvilgiu, Europa, Amerika, viso pasaulio atžvilgiu). Lokalinė tarša įvairiose vietose dėl oro masių maišymosi virsta globaline. Ji veikia šimtmečius ir išugdo tam tikras pasekmes. Globalinės pasekmės: šiltnamio efektas, jį sukelia CO2 išsiskyrimas labai dideliais kiekiais. Tik augalai įkvepia CO2. Lietuvoje vidurkis vienam gyventojui 3,6 t/m CO2. Prognozuojama, kad bus didelis atšilimas, pradės tirpti ledynai, kyla vandens lygis, valstybės esančios žemai gali atsidurti po vandeniu, miškai plėsis į šiaurė, Europa taps sausringa, dažnės lietūs virš Saharos, trauksis dykumos. Aerozoliai, dulkės atšaldo žemės paviršių. Kaip taršos poveikio pasekmė yra rūgštūs lietūs. Taršos poveikis taip pat pasireiškia ozono sluoksniu. Jis saugo augaliją bei gyvūniją nuo kosminių spindulių. Dėl žemės sukimosi teršalai migruoja į ašigalį, todėl rūgštūs lietūs keliauja į Angliją, Skandinavijos šalis. 2.Dulkių ir aerozolių savybės, jų klasifikavimas ir nustatymas. Projektuojant oro valymo įrenginius reikia pradėti nuo to, kokios yra dulkės, kokios jų fizinės, cheminės, mechaninės savybės. Dulkės gali būti organinės ir neorganinės (mineralinės) kilmės. Nuo dulkių savybių priklauso pasirinkto prietaiso tipas orui valyti. Fizinės dulkių savybės: Tankis, optinis tankis, birumas, higroskopiškumas, drėgnumas, lyginamasis paviršius. Mechaninės savybės: Abrazyvumas, adheziškumas, autoheziškumas, dispersiškumas, forma ir matmenys. Elektrinės savybės: Sąlyginė varža, elektrinė įkrova, laidumas elektrai, dielektiškumas. Cheminės savybės: Degumas, užsidegamumas, rišamumas, sprogstamumas. Fizinės – mechaninės savybės: Optinis tankis priklauso nuo to kokia dalelių spalva. Taikomas nustatyti dulkių koncentracijai. Higroskopiškumas vienos sugeria daug drėgmės, kitos ne. Tai dalelių savybė sugerti tam tikrą kiekį drėgmės. Drėgnumas – higroskopiškumo pasekmė. Birumas – apie jį sprendžiama pagal kampą. Abrazyvumas – dalelių savybė mechaniškai veikti paviršių. Autoheziškumas – sąveika tarp atskirų dalelių ar jų sluoksnių. Dispersiškumas – dalelių dydžiai. Lyginamasis paviršius – tai to paties svorio ir tūrio dalelės formos atmaina. Adheziškumas – dalelių sąveika su paviršiumi (priklauso nuo paviršiaus glotnumo). Dielektiškumas – dalelių savybė išlaikyti krūvį. 2.1.Dispersiškumas Dispersiškumas – tai viena iš svarbiausių dulkių ir aerozolių charakteristikų. Tai reiškia dulkių dalelių dydį. Pagal dydį dulkės skirstomos: labai stambios (>40μm), stambios, vidutinės, smulkios ir labai smulkios (iki 5μm). Pakibusios ore smulkios dulkės vadinamos aerozoliais, o tos kurios nusėda – aerogeliais. Pagal kenksmingumą dulkės taip pat yra klasifikuojamos: Kenksmingiausios yra labai smulkios dalelės patekusios į plaučius, juose kaupiasi ir užpildo labai didelę dalį alveolių. Dalelių dydžiui nustatyti naudojami šie pagrindiniai metodai: -Gravitacinis (nelipniom dulkėm) Xmax=2U0h/Vc(1-h²/3R²) Kai h=R, tai Xmax=(4R/3Vc) U0 Xmax - atsumas kuriame nusėda dulkės. Vc – dalelių plėvenimo greitis. U0 – srauto greitis h – atstumas R – spindulys. -Išcentrinis S=2τgt/1,3 ; τ = m/3πηd S – atstumas η – oro klampumo dinaminis koeficientas. τ – relaksacijos laikas m – dalelių masė d – dalelių skersmuo g – laisvojo kritimo pagreitis t - laikas 2.2.Autohezija Sąveika tarp dalelių (autohezinės jėgos) arba dalelių sluoksnių. Autohezinėms jėgoms nustatyti naudojami 2 būdai: 1.Išcentrinis 2. Andrijanovo Andrijanovo metode autohezinę jėgą nustatome pagal jėgą F, kurios reikia norint atplėšti du cilindrus vieną nuo kito. Cilindrai yra sukibę, nes abu užpildyti tiriamomis dulkėmis. Išcentrinis metodas. Autohezinė jėga apskaičiuojama: F=(π³ρd³R/54∙10²)∙n² ρ – dalelių tankis d – dalelių skersmuo R – disko, kuris sukasi spindulys n – apsisukimų skaičius per minutę. 2.3.Adhezija Adhezija – tai dalelių sukibimas su paviršiumi. Jis priklauso nuo dalelių cheminių, mechaninių ir fizikinių savybių. Svarbi yra dalelių forma, bei paviršiaus glotnumas ir švarumas. Nustatymui naudojamas išcentrinis metodas. Kai dalelės sąveikauja su paviršiumi, pasireiškia elektrinės jėgos η² Fe=2π Sk η – krūvių tankis kontakto zonoje Sk – dalelės su paviršiumi kontakto tankis. Kuloninės jėgos: Fk=(1/4πεoε)∙Q²/4r² Q – dalelių krūvis r – dalelės spindulys εo,ε – dielektrinės pastoviosios dalelės (εo) ir paviršiaus (ε). Kapiliarinės jėgos: Fkap=4πσr σ – vandens paviršiaus įtempimo koeficientas. r – spindulys. Skaičiuojant adhezinę jėgą, šios visos jėgos susumuojamos. F=Fe+Fk+Fkap 2.4.Abrazyvumas Abrazyvumas – tai dulkių mechaninė savybė, kuri nustato dalelių sąveiką su paviršiumi. Pavyzdžiui, kietos metalo dalelės mechaniškai veikia ortakių sieneles, jie gali prakiurti. Abrazyvumui nustatyti naudojami prietaisai, įranga. Procesas vyksta uždaru ciklu. Elementas, kurį veikia dalelės pagamintos iš spalvotų (minkštesnių) metalų. Prieš ir po bandymo elementas pasveriamas ir pagal formulę nustatomas dalelių poveikis: h=(ε∙c∙v³∙τ∙Ka)/g h – ortakių susidevėjimo gylis (sienelių). ε – dalelių patekimo ant tiriamo paviršiaus galimybės c – dulkių koncentracija v – dulkėto srauto judėjimo greitis τ – veikimo į paviršių laikas Ka – abrazyvumo koeficientas Dulkių abrazyvumo nustatymo prietaisas apskaičiuojamas: Ka=A∙∆m A – prietaiso pataisos konstanta ∆m – plokštelės masės sumažėjimas. 3.Dulkių bei aerozolių konc. nustatymas ir klasifikavimas. 3.1.Klasifikacija Jei koncentracija veikia ne mg/m³, o g/l, gali būti, kad reikės 2 pakopų valymo. Kad nustatyti koncentraciją yra daug metodų ir prietaisų. Oro dulkėtumo matavimo metodai visi skirstomi į 2gr ir jie priklauso nuo išmetamų dulkių koncentracijos, gamybinių patalpų ir atmosferinio oro dulkėtumo kontrolės ir ortakių. Tada dar skirstomi į 2gr.: -dulkės ant paviršiaus -dulkių esančių lakioje būsenoje matavimai. Metodai: Svorinis – naudojamas labai seniai. Tiesiogiai pertraukiamas per filtrą oras. Sveriama prieš ir po pagal priešsvorį sužinoma. Pjezoelektrinis – matuoja labai mažas koncentracijas. Radioizotopinis – naudojami radioaktyvūs spinduliai α, β, γ. Kontaktinis – elektrinis metodas, dalelei suteikiamas krūvis. Pagal atiduotą krūvį sužinoma kiek dalelių buvo. Optinis – lazerio spindulys praeidamas pro švarią aplinką sklaidosi vienaip, o pro dulkėta – kitaip. Akustinis – leidžiant garsus ir priklausantis nuo taršos garsas pereina didesnį atstumą ar mažesnį, su atitinkamu slėgiu. Indukcinis – krūvis matuojamas dalelėm judant. Tūrinis (talpuminis) – naudojamos dvi plokštelės sujungtos į kontūrą. Mechaninės vibracijos – ant plokštelių nusodinamos dulkės ir nustatomos pagal virpesių slopinimą. 3.2.Svorinis Svorinis dulkių koncentracijos metodas šiuo metu yra labiausiai taikomas, tačiau reikia labai daug laiko, kad išmatuoti vieną tašką ir be to jis nelabai tikslus. Patikimumas 30%. Kad su juo dirbti reikalingas labai kvalifikuotas personalas. Dirbant šiuo metodu turi būti išlaikomos pastovios sąlygos: drėgmė ir temperatūra. Matavimas: oro kiekis filtruojamas pro žinomos masės filtrą. Filtre nusėda dulkės. Jis džiovinamas ir pasveriamas. Skaičiuojama pagal formulę: C=(q2 – q1/v∙τ)∙1000, mg/m³ q2 ir q1 – filtro svoris su dulkėmis ir be dulkių. v – greitis, kuriuo traukiamos dulkės. τ – laikas. Reikia įvertinti meteorologines sąlygas, todėl skaičiuojamas nefiltruoto oro kiekis normaliomis sąlygomis. pn.s.=101,3 kPa; t=0°C vf=v∙τ perskaičiuojame normaliomis sąlygomis: vn=vf∙273∙Pf/Pn∙(273+t) Pf – aplinkos slėgis t – aplinkos temperatūra Pn – slėgis normaliomis sąlygomis. Dulkių koncentracija normaliomis sąlygomis: Cn=(q2 – q1/vn)∙1000, mg/m³ 3.3.Optinis Optinis metodas paremtas šviesos srauto intensyvumo matavimu. Optinių metodų yra daug ir įvairių, tai fotometrinis, absorbcinis metodai ir kt. Fotometrinio metodo pagrindu yra nustatomas optinis tankis. Koncentracija kinta priklausomai nuo to ar optinis tankis mažėja ar didėja. Šis metodas yra analogiškas masės metodui. I=Ioexp(-εcl) c – dulkių koncentracija l – dulkių sluoksnio storis ε – šviesos srauto sugerimo koeficientas, dulkių koncentracijos vienetui. Absorbcinis metodas paremtas tuom, kad absorbuotos šviesos srautas tiesiog proporcingas dulkių koncentracijai. IA/∆c= -εlIoexp(-εcl) ε – šviesos srauto sugerimo koeficientas c – dulkių koncentracija l – dulkių sluoksnio storis. 3.4.Radioizotopinis Radioizotopinio metodo prietaisų yra daug modifikacijų. Jie pavojingi, nes naudojama jonizuojanti spinduliuotė ir dalelės nusėda prisijungusios radoaktyviuosius izotopus. Šių prietaisų jautrumas mažesnis, gaunasi skirtingi parodymai. Radioaktyvaus spinduliavimo intensyvumas radioizotopinio matavimo metu: Irad=Iorad∙exp(-μm∙m) Iorad – švaraus daviklio intensyvumas (prieš matavimus) μm – radioaktyvaus spinduliavimo absorbavimo koeficientas m – nusėdusių dalelių masė. -b μm =a∙ E max a ir b – konstantos a=0,017 – 0,022 b=1,14 – 1,5 E max – radioaktyvaus spinduliavimo maksimali energija. 3.5.Indukcinis Indukcinis dulkių koncentracijos nustatymo metodas yra nesudėtingas ir vienas iš perspektyviausių. Dulkės įelektrinamos ir šleidžiamos į kamerą. Matuojamos šsielektrinusios kameros sienelės (nuo įelektrintų dulkių). Kuo didesnė dulkių koncentracija, tuo didesnis sukauptas krūvis. Indukcinio metodo dulkių koncentracija apskaičiuojama pagal dulkių krūvį: Q=HS (ε1 – ε2) Q – sumarinis dulkių krūvis H – konstanta priklausanti nuo plokštelės paviršiaus storio S – plokštelės plotas ε1 ir ε2 – dalelių ir plokštelės medžiagos dielektinės konstantos. 3.6.Talpuminis Talpuminis (tūrinis) metodas. Fizikoje žinomi prietaisai, kai paimamos dvi metalinės plokštelės ir įrengiamos į tinklą. Tarp jų susidaro laukas, tai plokštelinis kondensatorius. Talpumas priklauso nuo plokštelės ploto, atstumo tarp plokštelių ir terpės tarp plokštelių. Davikliai gali būti ne tik plokštelės, bet ir cilindro formos. Cilindrinio yra didesnis efektyvumas. Įrenginių konstrukcija paprasta, jie naudojami didelėms dulkių koncentracijoms nustatyti. Kai ρ=0 (dulkės laidžios), tai: ∆C=Сo∙∆V/V kai 1/ρ=0 (dulkės nelaidžios), izoliatorinis metodas: ∆C=Сo∙∆V/V(1 – 1/ε) dulkių pokytis priklauso nuo pradinės koncentracijos Сo. ∆C – dulkių koncentracijos pokytis ∆V – dulkių dalelių tūris tarp plokštelių V – tūris tarp plokštelių ε – dielekinė pastovioji. 3.7.Pjezoelektrinis Pjezoelektrinį daviklį galima sėkmingai pritaikyti dulkių koncentracijos nustatymui. Pagamintas iš pjezoplokštelių. Plokštekės iš įvairių metalų ir įvairių pjūvių. Jas įjungus į tinklą ima virpėti tam tikru dažniu (5MHz). Kai ant plokštelių nusėda dulkės, jų dažnis mažėja. Plokštelės skersmuo d=1cm, tai ant jų nusėdus 1mg dulkių virpėjimo dažnis sumažėja ~200Hz. Pagal tai sprendžiama apie nusėdusių dalelių kiekį. Yra pajungiama aukšta įtampa (5 – 6 kV), dulkės nusėda elektrostatinio lauko pagalba. Skaičiavimas: Dažnio pokytis ∆f – proporcingas dulkių koncentracijai ∆f= - 2,27 f² ∆m/S f – dažnis ∆m – nusėdusių dulkių masė S – plokštelės plotas Minusas šioje formulėje todėl, kad yra dažnio mažėjimas. Pjezometrinis daviklis taikomas mažų koncentracijų nustatymui. Taikomas mkroninių dydžių dalelėms. 3.8.Akustinis Akustinio metodo matavimo rezultatai priklauso nuo dulkėto srauto greičio, temperatūros, drėgmės ir dulkių dispersijos. Tačiau trūkumai, kad prietaiso jautrumas nėra ypatingai didelis ir be to sudėtinga matavimo aparatūra. Skaičiavimo formulė: H=H2 – H1=[ln(Po/P2) – ln(Po/P1)]/l H2 ir H1 – akustinių bangų slopinimo koeficientas H2 – užterštame ore H1 – kai oras sąlyginai švarus Po – akustino slėgio amplitudė (akustinio šaltinio slėgio aplitudė šaltinyje) P2 ir P1 – akustinio slėgio amplitudė užteršto ir neužteršto oro. Akustiniu metodu galima išmatuoti, kokia apytiksliai yra tarša. 4.Dujų nuo mechaninių teršalų valyti metodai, jų klasifikavimas. 4.1.Klasifikacija Orao valymo įrenginiai nuo dulkių ir aerozolių. Dalelės kurių dydis 0,001 – 5 mk vadinamos aerozoliais, o dalelės, kurių dydis 5 – 100 mk – dulkės. Aerozoliai skirstomi į dūmus ir tt. Tai atsižvelgus į dulkių fizines ir chemines savybes, koncentracijas ore ir kilmę, galima pasirnkti kas labiau tinka. Yra dviejų rūšių oro valymo įrenginiai. 1.Vieni valo orą paduodamą į patalpas. 2.Kituose išvalomas oras vėliau išleidžiamas į aplinką. Pagal išvalymo laipsnį skirstomi į pirminio ir švariojo laipsnio įrenginius, o pagal valymo metodą į sausuosius ir šlapiuosius. Žemo arba pirminio valymo aparatai yra labai reikalingi. Sausi oro valymo įrenginiai yra tokie, kuriems nereikalingas vanduo. Šlapiems naudojamas vanduo kur dar papildomai dulkėtas oras pereina per skystį, per rūko zoną. Taikant išcentrinę jėgą yra lengviau pašalinti dulkes. Lietuvoje 80 – 90% taikomas sausas oro valymas. Jis taikomas dėl to, kad gamyklose, kur eksploatuojami šie įrenginiai naudojamas orinis šildytuvas. Orinis geriasnis tuo kad turi mažesnę inerciją. Valant orą šlapiu metodu yra gaunamos atliekos. Atsiranda papildomos išlaidos. Šlapias oro valymas yra taikomas tokioje gamyboje, kuri vyksta vasaros metu, pavyzdžiui, asfaltbetonio gamyboje. Pagrindiniai oro valymo įrenginiai yra: gravitaciniai ciklonai, žaliuziniai dulkių gaudytuvai, skrūberiai, barbotažai ir kt. Gravitacinis, kuomet dulkės iš oro pašalinamos naudojant garvitacinę jėgą. Žaliuziniuose dulkių gaudytuvuose pritaikytas inercinis metodas. Skrūberiai tai tokie įrenginiai, kurie užpildyti skysčiu. Barbotažinis, kai pereina per vandens sluoksnį ir susidaro burbuliukai. Aukšto (švariojo) valymo aparatai: grūdėtieji filtrai, kai pereina per birios medžiagos sluoksnį; elektrostatiniai filtrai; pluoštiniai, gali būti ir sausi ir šlapi; alyviniai – dulkėtas srautas praleidžiamas per alyvą. Ventūri tūta yra geri, efektyvūs aparatai, reikia daug energijos. 4.2.Nusodinimo kameros Dulkių nusodinimo kamerose nusodinamos stambios dulkės. Jų veikimo principas pagrįstas tuo, kad dalelės nusodinamos svorio jėga. Kameros gali būti horizontalios ir vertikalios. Dulkių nusodinimo kamerų konstrukcijos: paprastoji, kamera su pertvaromis, kamera labirintas, kamera su lentynomis. Skaičiavimo formulės: 1. η=1 – exp((-K1)K2 jG 2. η=Gd‘ – Gd“/Gd‘=Vo‘C‘ – Vo“C“/ Vo‘C‘= =1 – Vo“C“/ Vo‘C‘= Gd“‘/ Vo‘C‘ – ši formulė taikoma, kai reikia perskaičiuoti oro valymo efektyvumą. η – efektyvumas, oro valymo efektyvumo bendroji išraiška. K1- koeficientas nustatantis dulkių aerozolių savybes. K2 – koeficientas nustatantis oro valymo įrenginių konctrukcines savybes. j – specifinis įrenginio našumas. G – įrenginio tūris. Gd‘ – dulkių kiekis įeinantis į valymo įrenginį. Gd“ – dulkių kiekis iįeinantis iš valymo įrenginio. Vo‘ – oro kiekis įeinantis į įrenginį. Vo“ – oro kiekis išeinantis iš įrenginio. C‘ – dulkių koncentracija prieš filtrą. Gd“‘ – sugautų dalelių kiekis. η=1 – Kp Vo“C“/ Vo‘C‘ Kp – koeficientas 5vertinantis nesandarumus. Greitis kamerose nukrinta nuo 1 – 2 m/s. Kameros veikia efektyviai, kai dalelių skersmuo 40 – 50 mkm. Tuomet efektyvumas gali siekti 30 – 40%. Jei yra didesnių dalelių tuomet η=5 – 15 % 4.3.Ciklonai. Ciklonai yra taikomi, kaip žemo išvalymo aparatai. Praktikoje įgavo labai platų pritaikymą dėl efektyvumo, paprastos konstrukcijos, jį galima eksploatuoti įvairiomis meteorologinėmis sąlygomis. Čia taikomos išcentrinis oro valymo metodas, nėra jėgų, kurios sudarytų išcentrinę jėgą. Srautas įvedamas tangentiniu keliu. Sūkūrys atsimuša į bunkerį. Išvalytas srautas kyla aukštyn ir pro ortakį išeina lauk. Procesas vyksta gana aiškiai ir efektyviai. Ciklonai veikia efektyviai jei skersmuo yra iki 0,5m. Gali būti naudojami grupiniai ar multi ciklonai. Kai naudojami keli, ateina į bendrą bunkerį, vyksta apsisukimai. Tuo atveju naudojamas ir metalas. Ciklonai yra efektyvūs jei dalelių dydis >20μm. Oro valymo įrenginiai turi būti sumontuoti prieš ventiliatorius. Kadangi nėra judančių dalių, tai aerodinaminis pasipriešinimas labai nedidelis ~10MPa. Pagrindinis parametras pagal kurį galima skaičiuoti , visų pirmiausiai yra diametras. Jo pagalba viskas randama žinynuose. Galima paskaičiuoti nestandartinį oro valymo įrenginį, jei atsiranda dinaminis pasipriešinimas reikalingas vožtuvas. Tam, kad paskaičiuoti cikloną reikalingi pradiniai duomenys: 1.Oro valymo kiekis – Q, m³/s 2.Tankis - ρ 3.Dinaminis klampumas 4.Dulkių dispersijos sudėtis – dm. 5.Dulkių koncentracija (100 – 400 g/m³- didelė) 6.Oro tankis - ρo 7. Valymo efektyvumas – η (75 – 90%) Ciklonų skaičiavimas vykdomas nuoseklaus priartėjim metodu. Žiūrint, koks ciklonas projektuojamas, užsiduodamas optimalus greitis. Tai priklauso nuo to, kokia dulkių koncentracija ir dispersija. Cilindrinės dalies ploto skaičiavimas: F=Q/Wopt Q – užtešto oro tankis. Wopt – optinis greitis. Ciklono diametras: D=√(F/0,785∙N) N – ciklonų ir cikloniukų skaičius. Pakoregavus, skaičiuojamas tikrasis greitis ciklone: W=Q/0,785∙N∙D² W neturi viršyti 15%. Ciklono aerodinaminis pasipriešinimas Tam, kad paskaičiuoti ciklono aerodinaminį pasipriešinimą reikia žinoti, koks aerodinaminio pasipriešinimo koeficientas: ζ=k1 ∙ k2 ∙ ζC500 + k3 k1 – pataisos koeficientas įvertinantis pataisos diametrą. k2 – pataisos koeficientas įvertinantis dulkiš koncentraciją C500 – pavienio ciklono hidraulinio pasipriešinimo koeficientas. k3 – koeficientas įvertinantis papildomus slėgio nuostolius. Aerodinaminis pasipriešinimas: ∆p=ζ∙ (ρ∙w²/2) ρ – dulkės w – greitis Skaičiuojant pagal metodiką randame dalelių nusodinimą su 50% tikimybe: d50=d²50√[(D/DL)∙(ρDL/ρD)∙(μ/μL)∙(WL/W)] d²50 – dalelių nusodinimas su 50% tikimybe palyginamąjame ciklone. D – ciklono diametras. DL – palyginamasis ciklono diametras. ρDL – dalelių tankis palyginamajame variante ρD – dalelių tankis skaičiuojamajame variante. μ – dinaminė klampa skaičiuojamajame variante μL – dinaminė klampa palyginamajame variante WL – vidutinis greitis paliginamajame variante W – tikrasis dujų greitis skaičiuojamajame variante. 4.4.Rankoviniai filtrai Rakoviniai filtrai pagal schemą priklauso didelio išvalymo įrenginiams. Jie gali išvalyti nuo mikroninio dydžio dulkių. Ciklonai efektyviai dirba, kai dulkių dydis yra 20 μm, o rankoviniai filtrai – 1 - 2μm. Rankovinių filtrų veikimo principas – dulkėtas oras košiamas per medžiagą. Filtruojančios medžiagos gali būti įvairios: austos, megztos, veltos. O medžiagos pagamintos iš medvilnės, tekstilės, sintetikos, stiklo vatos, stiklo audinio, popieriaus gali būti taikomos. Tokia medžiagų įvairovė reikalinga tam, kad jas galima būtų naudoti oro valymui nuo įvairaus dydžio dalelių. Rankovės reikalingos tam, kad padidintų filtravimo plotą. Yra du pagrindiniai regeneravimo būdai: 1.Dulkės nukratomos ir kaupiasi bunkeryje. 2.Prapūtimas, suslėgto oro pagalba, priklauso nuo dulkių koncentracijos, meteorologinių sąlygų. Rankovinių filtrų efektyvumas siekia 95 – 99%. Rankoviniuose filtruose filtravimas skirstomas į du procesus: pirminis – stacionarus, tai filtravimas per medžiagą, antrinis – nestacionarus, dulkėto oro filtravimas per dulkių sluoksnį. Jei pirmame etape aerodinaminis pasipriešinimas nesikeičia, tai nesikeičia ir efektyvumas. Priklauso nuo filtravimo medžiagos savybių ir dulkėto srauto parametrų. Antrajame etape pastoviai keičiasi ir aerodinaminis pasipriešinimas ir valymo efektyvumas. Dulkių dalelių susidurimo tikimybė su pluošteliu, cilindru, įvertinama inerciniu nusodinimo parametru, kuris charakterizuojamas Stokso kriterijumi: S=wd²d ∙ ρd ∙ c/18μdc Efektyvumas didėja didėjant skersmeniui ir mažėjant cilindro skerspjūviui. ηi=S³/(S³+0,77S²+0,22) Efektyvumas didesnis jei dulkėto oro greitis yra mažas (Re

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!