Įvadas. Saulės energija. Perspektyvos. Politinis ekonominis vertinimas. Vėjo energija. Perspektyvos. Politinis ekonominis vertinimas. Hidro energija. Perspektyvos. Politinis ekonominis vertinimas. Biomasė. Perspektyvos. Politinis ekonominis vertinimas. Bendra politinė/ekonominė AIE apžvalga. Išvados.
|
Pastaraisiais metais ypač suaktyvėjo domėjimasis "žaliųjų technologijų" teikiamais privalumais. Vis daugiau dėmesio skiriama subalansuotai gamybai, integruotai atliekų vadybai, atsinaujinančiai energijai. Pastaroji sritis susilaukia ypač daug dėmesio tiek iš privataus, tiek iš valstybinio sektorių.Lietuvoje atsinaujinančios energijos sąvoka nėra nauja, tačiau praktinis jos naudojimas dar tik pradeda savo kelią lyginant su kitomis ES šalimis narėmis. Pagal ES direktyvas, Lietuva įsipareigojo, kad AIE dalis bendrame galutiniame energijos suvartojime 2020 metais sudarytų 23%, taip pat toliau didinti šį procentą panaudojant naujausias AIE naudojimo technologijas.Taigi AEI svarbus ne vien eko-ekonominiu aspektu. Labai didelė dalis AEI sėkmės priklauso nuo politinių sprendimų skatinančių atsinaujinančios energijos ūkio vystymąsi šalyje.Darbo tikslas: Pateikti atsinaujinančios energijos perspektyvų šalyje politinį vertinimą.Uždaviniai:• Išanalizuoti energijos gavybos iš saulės, vėjo ir vandens ekonominius ir politinius aspektus;• Pateikti energijos gavybos iš biomasės ekonominį ir politinį vertinimą.• Aptarti šalies energetikos ūkio perspektyvas. Politinis aspektasMetodologija:Mokslinės ir teisinės literatūros apžvalga ir analizė.Šiandieninio pasaulio neisivaizduojame be energijos. Ji supa mus įvairiomis formomis: šviesos, šilumos, elektros energija. Anksčiau pagrindiniais buvę energijos gamybos būdai šiandien įgauna kitokią formą. Po truputį išmokstama efektyviai naudoti vėjo, saulės, hidro energijas, specialūs plotai skiriami biomasės žaliavų auginimui. Šie energijos gavybos būdai reikalauja didelio politinio palaikymo. Reikalinga funkcionali įstatyminė bazė, infarstruktūra. Lietuvos atveju – daug dėmesio turi būti skiriama elektros tinklų renovacijai. Iš esmės politiniai įrankiai turi būti pasitelkiami visos AEI sistemos ir žaliosios energijos rinkos sukūrimui. Staigus Lietuvos ekonomikos nuosmukio rezultatas 2009 m. per 10mlj. litų skola. Ignalinos atominės elektrinės uždarymas padidino mūsų priklausomybę nuo gyvybiškai svarbių importinių energetinių resursų. Dėl to gyvenimo lygis staiga pablogėjo, ypač bedarbiams ir pensininkams. Taigi reikia ieškoti būdų, padėsiančių išeiti iš susidariusios padėties. Šiek tiek padidėjo produkcijos gamyba ir pardavimo eksportas. Mūsų produkcija tiek savo turiniu, tiek gamybos technologija nėra priešakinė Pasaulyje. Todėl mums būtina racionaliau naudoti savo turimus gamtos resursus importui mažinti. Vystydami atsinaujinančių energijos resursų gamybinę bazę, mažinsime ne tik importą, bet ir bedarbystę.[1]Šiuo metu Lietuvos AIE dalis bendrame galutiniame energijos suvartojime siekia apie 15 procentų ir šiek tiek atsilieka nuo bendrojo plano. ...
Literatūros šaltiniai | 17 (šaltiniai yra cituojami) |
---|---|
Darbo lygis | Mokyklinis |
Klasė | 6 klasė |
Darbo tipas | Referatai |
Failas | Atsinaujinancios energijos perspektyvos Lietuvoje. Politinis situacijos vertinimas.doc (406.3 KB) |
Įvadas. Tikslai ir uždaviniai. Ekologijos sąvoka. Žmogaus įtaka ekologijai. Oro tarša. Žemės (dirvožemio)tarša....
Kaunas. Kauno miesto oro kokybė. Mobilieji taršos židiniai. Pagrindiniai atmosferos teršalai. Sieros dioksidas. Anglie...
Įvadas. Gimtojo miesto bendra charakteristika. Gimtojo miesto aplinka. Oro kokybė. Hidrosfera, jos trąša ir apsauga. D...
Įvadas. Šiaulių apskrities viršininko administracijos charakteristika. Šiaulių apskrities viršininko ad...
Įvadas. Literatūros apžvalga. Baigiamojo darbo tyrimų rezultatų aptarimas ir analizė. Pagrindinės sąvokos. Aplinko...