Atvejo analizė: paauglio problemos

2003 metais, pagal viešųjų darbų programą dirbau vaiko krizių centro, laikinosios paramos grupėje. Labai džiaugiausi gavusi šį darbą. Man patinka darbas su vaikais, turiu pedagoginį ir dailės mokytojos išsilavinimą, maniau galėsiu pilnai save realizuoti. Tačiau teko susidurti su kiek kitokia realybe.
Į laikinos paramos grupę vaikai patenka labai skirtingomis aplinkybėmis. Vienus atveda, giminės, kaimynai, net tėvai, kitus atveža policijos pareigūnai. Buvo atvejų, kai vaikai ateidavo patys prašytis pagalbos. Laikotarpis praleistas šioje įstaigoje, kaip tarpinėje stotelėje, belaukiant eilės į globos namus ar gražinimo namo, pas tėvus, turėtų padėti jiems atsigauti, patikėti žmonėmis, pajusti globos, saugumo jausmą. Vaikų likimai labai skirtingi, kiekvienas jų turi savo istoriją, kuri verta dėmesio. Gyvenimas nelepino ir mažos jų sielos, nuplaktos skaudžiais gyvenimo kirčiais.
Pradėjus darbą svarbiausia buvo rasti bendrą kalbą su vaikais. Kaip ir kiekvieną naują darbuotoją jie pasitinka nepatikliai, pasiruošę jam nepaklusti, priešintis, atsitvėrę uždarumo siena. Natūralu, kad suruošia keletą provokacijų, siekdami patikrinti kiek ir kokių nuolaidų gali tikėtis ar galės laužyti nusistovėjusias taisykles. Tam buvau pasiruošusi, susipažinusi su grupės vidaus taisyklėmis, rėžimu, pasikalbėjau su kita socialine darbuotoja, kuri suteikė minimalią informaciją apie kiekvieną iš vaikų. Namuose pasirašiau užimtumo planą, kuo galėčiau sudominti juos laisvalaikiu, numačiau pokalbių temas. Gal atrodys pagyrūniška, bet išbandymą išlaikiau. Santykiai su vaikais ėmė šiltėti, atsirado pasitikėjimas, supratimas. Vakarais skirdavom laiko pokalbiams juos dominančiomis temomis. Pavykdavo atviriau pabendrauti padedant ruošti pamokas, bendrų užsiėmimų metu. Žaisdavom bendrus žaidimus, lankėme teatrą, piešėme ir mokėmės vieni kitiems padėti. Vienas svarbiausių dalykų mano praktikos metu buvo laikytis duoto žodžio ir mokyti vaikus jo laikytis. Tai pavyko ne iš kart ir ne tobulai, bet rezultatai teikė vilčių.
Dabar norėčiau pristatyti vieną atvejį iš daugelio. Vaikinas, 17 metų, į grupę atėjo savo noru, pasiprašęs pagalbos vaiko krizių centre. Buvo išvargęs, nešvarus ir alkanas. Išsimaudęs, pasikeitęs rūbus ir pavalgęs miegojo ilgai ir su nieko nebendravo. Po keleto dienų, kiek apsipratęs, išeidavo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!