Viskas apie automobilius

1.Rato (padangos) savybės. Rato ir kelio deformacija. Tai pneumatinis ratas, dėl jo elastingumo ir veikiant kintamoms pagal dydį išcentrinėms jėgoms,nelieka pastovus. Skiriami tokie ratų riedėjimo spinduliai: 1)Laisvas arba maksimaliai nejudančio ir neapkrauto rato spindulis,jis priklauso tik nuo slėgio padangoje. 2)Statinis -tai minimalus atstumas nuo rato apkrauta vertikalia jėga ašies iki žemės P rs Šis spindulis priklauso nuo slėgio padangoje ir vertikalios apkrovos. 3)Rato riedėjimo spindulis -riedančio rato apkrauto vertikalia jėga ir traukos jėga spindulis P PT rr 4)Rato dinaminis spindulis -traukos jėga apkraunanti ratą,suspaudžia protektoriaus elementus įeinančius į kontaktą ir todėl kelias nuvažiuotas per vieną apsisukimą bus mažesnis už rato apskritiminį ilgį. P V` rr PT Galime apskaičiuoti kelia nuvažiuotą per vieną apsisukimą: Jei ratas apkrautas stabdymo jėga,tai kelias nuvažiuotas per vieną apsisukimą,bus didesnis: P V` Transmisijos naudingo veiksmo koeficientas η išreiškia galingumo nuostolius. ; η-vertina nuostolius 2.Rato kibumas su keliu. 1)Ratas nejuda,apkrautas vertikalia jėga. 2)Ratas rieda,veikiant horizontaliai stūmimo jėgai. -rėmo stūmimo jėga Tai šio atveju besiderformojančios padangos priekiniai elementai suspaudžiami,o užpakaliniai-išsitempia. Rato su keliu kontakto vietoje atsiranda riedėjimo varža Pr Mr-rato riedėjimo momentas Mr=R·a R-kelio reakcija į kelią a-atstumas nuo simetrijos ašies Rato pusiausvyra simetrijos ašies atžvilgiu išreiškiama tokia formulė: f΄-riedėjimo varžos koeficientas 3)Varančiojo rato riedėjimas Šio atveju ratas apkrautas traukos jėga. Rato ašis nuo kėbulo gauna reakcija ,o rato kontakte su keliu atsiranda traukos jėga Ms G Pr a PT Veikiant sukimo momentui ir besideformuojant ratui kelio reakcija R persistumia į šoną pagal judėjimo kryptį atstumu a. Rato lygsvaros sąlyga: | : Riedėjimo varžos koeficientas f praktiškai yra pastovus iki greičio V=60-70 km/h Didėjant greičiui virš 70 km/h dėl nuostolių padangos smūgiams į kelio paviršių šis koeficientas staigiai auga. -riedėjimo varžos koef. iš žinynų,atitinkantis greitį nuo 60-70 km/h. A-pastovus dydis A≈(4÷5)· v-greitis km/h Viso automobilio riedėjimo varža susideda iš kiekvieno rato judėjimo varžos. Jei automobilis juda į kalną,tai Riedėjimo varžos koeficientas nustatomas bandymo būdu. 3.Rato slydimas. Slydimo koeficientas. Rato skersridė (dreifas). Rato slydimas Kai v = ωr, ratas riedaneslysdamas ir kontakto K akimirkos greitis lygus nuliui. Toks riedėjimas vadinamas grynuoju. Besideformuojančios orinės padangos dalelės kontakto zonoje juda viena kitos atžvilgiu, todėl, ratui riedant, kontakte visada yra mažas slydimas, bet pastebimos įtakos rato centro judėjimui neturi. slydimo koeficientas išreiškiamas greičių, kelių arba sūkių santykiu:σv = vs/v; σs = ss/s; σn = ns/n ss – kelias, kurį nuėjo ratas vien tik slysdamas;ns – sūkių skaičius, atitinkantis slydimo kelią ss; v, s, n – faktinis rato centro greitis, nueitas kelias ir juos atitinkantis sūkių skaičius.Slydimą taip pat galima išreikšti ir procentais:σ = (vs/vt)·100 Rato skersridė (dreifas) Kai rato sukimosi plokštuma statmena kelio paviršiui ir rato neveikia jokia skersinė jėga, jo trajektorija yra tiesė, sutampanti su sukimosi plokštuma arba lygiagretė su ja. Kai ratą per ašį arba per stebulę veikia tokio didumo skersinė jėga, kad elastinga padanga deformuojasi skersine kryptimi, bet ji neslysta, rato trajektorija su sukimosi plokštuma sudaro kampą δ ir ratas be išilginio judėjimo gauna dar ir skersinį. Šis reiškinys vadinamas rato skersride. Panašiai plaukia srovės arba šoninio vėjo nešamas laivas, skrenda lėktuvas. Rato skersridei turi įtakos padangos konstrukcija bei kiti veiksniai. Elastingos padangos svyravimai ir skersridė:1) be skersinės jėgos;2) veikiant skersinei jėgai;3) padangos ir kelio kontakto vieta, esant skersridei. 4.Automobilio judėjimo varžos. Reidėjimo varža. Riedėjimo varžos koeficientas. R.v.-jėgų suma, panaudojama padangom besiformuojant,o t.p. kelio grunto deformacijai nugėlėti, padangų paviršiaus trinčiai į kelio paviršių ir trinčiai ratų guoliuose nugalėti. Visos šios nugalėjimai priklauso nuo kelio kokybės ir slėgio padangoje. Kelyje su kietą lygią dangą riedėjimo Veržą priklauso pagrinde nuo histerezės nuostolių besideformuojant padangai ir besitrinant į kelio paviršių. Kietame kelyje slėgis padangose,varža mažina,gruntiniame kelyje-kelio varža pagrinde atsiranda dėl kelio deformacijos. 5.Automobilio judėjimo varžos. Kalno ir kelio varžos. Pik-įkalnės Esant mažam kampo ,tg galima pakeisti į sin tg=i Pįk=Gsin Pįk=Gsin=G Važiuojant į kalną riedėjimo varžakinta priklausomai nuo įkalnės kampo.Statmenai kelio paviršiui veikia jėga Gv=Gcos Šį jėga mažėja didėjant įkalnėj Pk-bendra kelio riedėjimo varža. 6.Automobilio judėjimo varžos. Oro varža. Judant automobiliui oro varža susideda iš tokių komponentų: 1)sutinkamu oro dalelių slėgio 1)jėgų dėl susudarusio oro praretėjimo 3)oro trintis į automobilio paviršiu jėgos K-oro varžos koeficientas- F-skersinės didžiausias projekcijos plotas v-greitis m/s Pučiant vėjui į automobilio iš priekio ar galo oro varža išreiškiama tokia formulė: + iš priekio pakeliui -iš galo Krovininiam automobiliui K=0,5÷0,7 Lengvajam autom. K=0,15÷0,35 Autobusui K=0,25÷0,4 Lenktyniniui autom. K=0,13÷0,15 7. Automobilio judėjimo varžos. Inercijos, priekabos ir kitos varžos. Judant automobiliui įsibėgėjimo režimu,atsiranda įsibėgėjimo varža. (Pįs) Pįs=Pįs΄+Pįs" Pįs΄-jėga reikalinga,įsibėgėti automobilio masei,judančiai slenkamu judesiu. Pįs"-jėga reikalinga besisukančiu masių kampiniam pagreičiui įsibėgėti. Pįs΄=mj= G-automobilio svoris g-laisvo kritimo pagreitis j-pagreitis z-ratų skaičius reiškinys esantys skliaustuose,įvertina jėgą reikalinga besisukančioms masėms įsibėgėti ir vadinamas besisukančio masių inercija įvertinantis δ Besisukan2ios mas4s veikia automob. dviem būdais: įsibėgėjant ir judant iš inercijos. Įsibėgėjant kampinis greitis ir besisukančių masių kinetinė energija didėja.Judant iš inercijos,tuomet nebeatiduoda energijos ir autom. kinetinė energija gauna nuo slenkančio judesio ir judančios masės ir besisukančių ratų.Koeficientas įvertinantis besisukančių masių įtaką judant iš inercijos 8.Automobilio traukos balansas. Automobilio variklio galia, reikalinga varžoms įveikti. Ratų ir traukos jėgos. Traukos jėga išvystoma ant rato,sunaudojama judėjimo varžų,jėgoms nugalėti. automobilio traukos balanso lygtis→ →Autom. traukos balansą galime išreikšti grafiškai ir tas grafikas vadinasi traukos diagrama 400 Pįs a Po 300 j 0 200 100 Pįk Pr 20 40 Vmax 60 80 Taškas a charakterizuoja perima nuo įsibėgėjančio judėjimo prie nusistovėjusio(j=0).Todėl taškas a nusako maksimalu greitį,esant maksimaliai nuspaustam akseleratoriaus pedalui,ant horizontalaus kelio. 9. Automobilio tiesaus judėjimo energetinė lygtis. Tarkime, kad automobilis tiesiu keliu greitėdamas kyla į kalną ir velka priekabą. Variklis suka visus automobilio ratus. Prie ratų pridėtos variklio jėgos Pvrp ir Pvru, riedėjimo varžos Vrp ir Vru ir statmenos kelio reakcijos Rzp ir Rzu. Statmenų kelio reakcijų vektorius pravedėme per ratų centrus, todėl prie jų reikia pridėti riedėjimo varžos momentusMrp ir Mru. Svorio jėgą G suskaidome į kelio paviršiui statmeną jėgą G·cosα ir į lygiagretę G ·sinα. Automobilį veikia dar šios jėgos – inercijos varža Vi, oro varža Vo, priekabos varža Vp. Jėgos G·sinα, Vi, Vp ir Vo sudaro momentą:(G·sinα +Vi)·h+Vp·hp+Vo·ho,kuris reakciją Rzp mažina, o Rzu c didina. Visas šias jėgas projektuojame į kelio plokštumą. Projekcijas sudedame ir jų sumą prilyginame nuliui: Pvrp+Pvru –Vrp – Vru – Vo – G · sinα – Vi – Vp=0.Jėgos Rxp=Pvrp-Vrp ir Rxu=Pvru-Vru sudaro tangentines kelio reakcijas į ratus Automobilio tiesaus judėjimo energetinė lygtisIšskleidę lygybės narius, rašome:Mvp·utp ·ηtp/ru+Mvu·utu·ηtu/ru – Rzp·fp – Rzu·fu – k·F·v² – G ·sinα – m·δ·v – Vp=0,kur: m – automobilio masė, kg;δ – besisukančių masių inercijos koeficientas;k – oro varžos koeficientas;F – priekinis varžos plotas 10.Automobilio judėjimas posūkyje. y P . x Posūkyje ratą veikia stūmimo jėga P ir šitą jėgą išskaidome į susidedamąsias x ir y tam, kad ratas riedėtų x kryptimi reikia nugalėti riedėjimo varžą . Tam, kad ratas riedėtų jėgos y kryptimi reikia, kad nugalėtų sukibimo jėgą. . Važiuojant geru sausų kelių φ  0,8, o riedėjimo varža f  0,012. Važiuojant blogu kelių ir pasukant ratus tam tikru kampu, automobilis gali tęsti tieselinijinį judėjimą, dėl to, kad sukibimo jėga bus mažesnė už riedėjimo varžą. 11. Statinis ir dinaminis automobilio stovumas. Statinis automobilio stovumas – tai jo savybė neprarasti statinės pusiausvyros, kai kelias pasviręs skersine ar išilgine kryptimi. G – automobilio svorio jėga;Rzk ir Rzd – statmenos kelio reakcijos;Ryk ir Ryd – trinties jėgos;Gz = Gcosβ ir Gy = Gsin β – svorio jėgos dedamosios;φ – padangų kibumo koeficientas;βs – didžiausia kampo reikšmė, kad automobilis neslystų žemyn;βv – didžiausia kampo reikšmė, kad automobilis nevirstų. Didėjant kampui β, automobilis gali slysti žemyn arba, įsirėmus apatiniams ratams į kokią nors kliūtį, pasisukti apie tašką Kk ir apvirstiDidžiausia kampo βs reikšmė, kad automobilis neslystų žemyn, apskaičiuojama: Ryk+Ryd≤Gy, kur Ryk=φk·Rzk;Ryd=φd·Rzd.Tariame, kad φk=φd=φ, todėl Ryk+Ryd=Gz·φ ir Gz·φ>Gy arba tg βs≤ φ Automobilis gali virsti tada, kai normalios kelio reakcijos Rzd reikšmė sumažės iki 0:Rzd=1/b(Gz·b/2 – Gy·hc)=0;Gz·b/2 – Gy·hc=0 arba βv≤ b/2hc.Pageidautina, kad: βsφ. Lengviesiems automobiliams ir nepakrautiems sunkvežimiams leistina ši didžiausia kampo α reikšmėαv≤60º.Pakrautiems sunkvežimiams ir ratiniams traktoriamsαv≤35-40º. Dinaminis automobilio stovumasβ – skersinio posvyrio kampas;r – posūkio spindulys;v – automobilio greitis;C – svorio centras; Piš – išcentrinė jėga;G – svorio jėga;hc – svorio centro aukštis; Teigiamas skersinis kelio posvyris12. Dinaminė automobilio charakteristika. Automob. traukos balansas neįvertina kokybiškai dviejų automobilių,Jeigu turim du automob.,kurie išvysto vienoda traukos jėga.Kad sulyginti automobilio savybės naudojamos dinaminės faktorius(D) Dinaminio faktoriaus priklausomybė nuo greičio kiekvienai pavarai vadinama automobilio dinaminė charakteristika. D I pavara 0,3 0,25 II pavara 0,2 III pavara 0,15 IV pavara 0,1 0,05 i1 V km/h f1 10 20 30 V1 40 Vk 50 60 Vmax Vkr-kritinis greitis -kad nugėlėti įkalnės ir riedėjimo varžą Automobilio greitis atitinkantis maksimalų dinaminį faktorių tiesioginėje pavaroje vad. kritiniu greičiu. Esant greičiui didesniam už kritinį,bet koks atsitiktinis kelio varžos padidėjimas,priverčiantis mažinti greitį tuo pačiu metu didina dinaminį faktorių.Judėjimas tampa nepastovus, o kliūtį galima įveikti perjungiant į žemesnę pavarą.Kuo didesnis kritinis greitis,tuo dažniau naudojamos žemesnės pavaros ir tuo pačiu yra blogesnes autom. dinaminės savybės.Kai kuriais atvejais automobilis dėl ratų prabuksavimo,negali pilnai išnaudoti dinaminių galimybių.Todėl dinaminė charakteristika yra riboto dydžio ir jį ribojama dėl ratų sukibimo su keliu.Maksimali traukos jėga pagal sukibimo sąlyga g.b. perduodama varantiesiems ratams φ-sukibimo koeficientas γ2-svorio pasiskirstymo koeficientas užpakaliniai varančiai ašiai G2-svoris tenkantis užpakaliniams ratams Į šią formulę įstačius atskirų dydžių reikšmės nustatomas kiekvienam greičiui maksimalus dinaminis faktorius,kuris g.b. realizuotas įvairiuose kelio sąlygose. 13.Variklio galios išorinė charakteristika Apie energetines variklio savybes sprendžiama iš jo išorinės greičio charakakteristikos, būtent sukimo momento priklausomybės nuo sukimosi dažnio ir variklio efektyviosios/naudingosios galios priklausomybės nuo variklio sukimosi greičio. Vidaus degimo variklio, kaip energijos šaltinio automobiliui varyti, gali būti šios ypatybės: pradedant važiuoti, variklis turi suktis ne lėčiau kaip nmin; variklį reikia paleisti dar prieš pradedant važiuoti; variklio sukimosi dažnis būna daug didesnis, negu ratų; eksploatacinių sūkių diapazonas nN–nM būna daug siauresnis, negu automobilio maksimalaus ir minimalaus greičio diapazonas vmax–vmin, būtent: vmax /vmin > nN/nM Automobilio techninėje charakteristikoje paprastai pateikiama variklio maksimalios išvystomos galios Nmax ir maksimalaus momento Mmax išorinė greičio charakteristika. Greitį parodo variklio alkūninio veleno sukimosi dažnis. Maksimalią galią atitinka variklio sukimosi dažnis Nmax, o maksimalų išvystomą sukimo momentą – nM. Nominaliai apkrauto variklio sukimosi dažnis būna tarp nM ir nN. Nominaliu arba skaičiuojamuoju automobilio variklio darbo rėžimu vadinamas toks rėžimas, kai variklio galia yra Nmax, sukimosi dažnis nN, o variklio išvystomas sukimo momentas Mn. Variklio darbas sukimosi dažnio diapazone tarp nM ir nN vadinamas reguliuojamuoju darbo rėžimu. Rėžimas sukimosi dažnio diapazone tarp nN ir nmax vadinami perkrovos arba nereguliuojamaisiais. Mažesnis kaip nM apkrauto variklio sukimosi dažnis praktiškai nenaudotinas, nes esant mažesniam dažniui, variklis dirba trūkčiodamas ir jį kiek perkrovus, greitai gęsta, tačiau šiame diapazone yra variklio laisvų apsukų sukimosi dažnis, kai variklis dirba neapkrautas. Elastingoje variklio sūkių srityje tarp didžiausio sukimo momento ir didžiausios galios yra mažiausia lyginamųjų degalų sąnaudų sritis. Šioje sūkių dažnių srityje karbiuratorius tiekia liesą degalų ir oro mišinį. Esant mažiems sūkių dažniams, nors mišinio judėjimo greičiai ir nedideli, karbiuratorius tiekia riebų mišinį. Dėl to gaunamos didesnės lyginamosios degalų sąnaudos. Dalis nesudegusių degalų išmetama. Taip pat ir didelių sūkių dažnių zonoje dėl didėjančio hidraulinio pasipriešinimo karbiuratorius turi tiekti riebų mišinį. Šiuo atveju pripildymas mažėja, lyginamosios degalų sąnaudos didėja. Automobilio variklis ne visada dirba maksimaliai apkrautas. Vairuotojas akseleratoriaus pedalo padėtimi nustato variklio sukuriamą sukimo momentą. Tiekiant mažiau degalų, pavyzdžiui 90%, 80% ir t.t. maksimalaus kiekio, kreivės eis žemiau. Kad būtų galima įvertinti visus darbo rėžimus, stabdymo stendu gaunamos dalinės charakteristikos. Atliekama daug matavimų serijų, esant skirtingiems darbo rėžimams, nubraižomos ir įvertinamos charakteristikos. Automobilių variklių naudingosios galios matavimo tvarka nustatyta standartu DIN 70020. Varikliai turi būti sukomplektuoti serijiniais įrengimais. Prie vidaus degimo variklių serijinių įrengimų priklauso: Prie vidaus degimo variklių serijinių įrengimų priklauso: Įsiurbimo ir išmetimo sistemos. Degalų tiekimo siurblys (Oto varikliui) arba degalų įpurškimo siurblys (dyzeliniam varikliui). Neapkrautas generatorius. Matavimų rezultatai perskaičiuojami Pamb=1,013 bar aplinkos oro slėgiui ir 20ºC temperatūrai. Jeigu reikia gauti išorines charakteristikas, vidaus degimo variklis turi dirbti esant visiškai atidarytai oro sklendei (Oto variklis) arba esant maksimaliam galimam degalų tiekimui (dyzelinis variklis). Esant reikiamam sūkių dažniui variklis stabdžiu apkraunamas didžiausiu galimu sukimo momentu, kuris matavimo metu išlaikomas pastovus. Matavimai dažniausiai pradedami nuo 1000 aps/min sūkių dažnio ir kartojami iki didžiausio sūkių dažnio kas 1000 aps/min. Gautos sukimo momento ir galios vertės pažymimos koordinačių sistemoje virš sūkių dažnio. Sujungus taškus gaunamos sukimo momento arba galios charakteristikos • Degalų sąnaudos apskaičiuojamos pagal formulę: B=V·ρ ·3600/t, kur: B – degalų sąnaudos, g/h; V – degalų tūris, cm³; ρ – degalų tankis, g/cm³; t – laikas, s. • Lyginamosios degalų sąnaudos apskaičiuojamos: be =B/Pe, kur: be – lyginamosios degalų sąnaudos, g/kWh; Pe – efektyvioji galia, kW. 14. Automobilio galios balansas. N-variklio galingumas η-transmisijos naudingo veiksmo koeficientas Nr-galingumas reikalingas riedėjimo varžai nugalėti Nį-galingumas,reikalingas įkalniai nugalėti No-oro varžai nugalėti Nįs-įsibėgėjimo Galingumas sunaudojamas judėjimo varžoms nugalėti,g.b. išreikštas kaip jėgos ir greičio sandauga Galingumas reikalingas įkalnės varžai nugalėti: Nin-inercijos galingumas δ-besisukančių masių inercijos koeficientas Jei kiekvienai greitukinės variklio charakteristikos ordinatė padauginsim iš transmisijos η ir atidėsim ant vertikalios ašies,o variklio alkūninio veleno apsisukimus pakeisim į kiekvienai pavarai atitinkanti greitį,tai gausim ir atidėsim ant horizontalios ašies tai gausim automobilio galingumo balansą grafiką Taškas A nusako maksimalu autom. greitį horizontaliame kelyje i=0. esant v

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!