Bendroji fizika (konspektas)

 1.1. 1.1Atskaitos sistema. Bet kuris judėjimas yra reliatyvus ir todėl jį reikia nagrinėti pasirinktoje atskaitos sistemoje. Atskaitos sistemą sudaro koordinačių sistema, ir laikrodis, vienas kito atžvilgiu laikomi nejudančiais. Materialiojo taško padėtį atskaitos sistemoje laiko momentu t nusakome trimis koordinatėmis x, y, z arba iš koordinačių sistemos pradžios išvestu spinduliu vektoriumi r. Tada spindulį užrašome taip: r=ix+jy+kz. Judančio taško koordinatės kinta priklausomai nuo laiko. Atsižvelgiant į būtiną ir pakankamą koordinačių skaičių, reikalingą judančio materialiojo taško padėčiai nusakyti, skiriami 3 atvejai: Materialusis taškas juda išilgai tiesės, tada pakanka vienos koordinatės, tokį judėjimą vadiname vienmačiu. Būna ir dvimatis ir trimatis judėjimai.
Trajektorija. Trajektorija — taško (ar kūno) judėjimo kreivė.
Kelias. Kelias nurodo kūno nueitą atstumą per tam tikrą laiko tarpą.
Poslinkis. Poslinkis — tai vektorius, kurio pradžia yra kūno pradinės padėties taškas, o smaigalys — kūno galinės padėties taškas. Poslinkio vektorius visada nukreiptas judėjimo kryptimi.
1.2Tiesiaeigio judėjimo vidutinis momentinis greitis ir pagreitis.
Greičio pakitimą per laiko vienetą vadiname judančio kūno greitėjimu, arba pagreičiu. Pagreitis yra tiesiog proporcingas laikui.
Vidutinis pagreitis: , o momentinis O Netolygiai greitėjančio kūno momentinis pagreitis bus išreikštas greičio ir laiko diferencialų santykiu pagreitis: ir .
1.3Kreivaeigio judėjimo momentinis greitis. Normalinis ir tangentinis pagreitis. Brėž. Kreivaeigis judėjimas yra visuomet greitėjantis judėjimas. Momentinio greičio vektoriaus greitis yra nukreiptas liestine trajektorijai (tangencialiai). Lygtis ∆vτ=v1-v=∆v rodo greičio modulio pokyti per laiko tarpa ∆t . Tangentinis pagreitis yra nukreiptas liestinės kryptimi, o normalinis nukreiptas į centrą. Pilnutinis pagreitis yra lygus šių dvejų sumuojamų vektoriškai pagreičių sumai. Tangentinis pagreitis: , o normalinis pagreitis yra lygus greičio kvadrato ir spindulio sandaugai, jis visuomet nukreiptas į centrą: .
1.2. 1.4Sukamojo judėjimo kampinis greitis ir pagreitis. Ašiniai vektoriai.
Kai judančio kūno vienas taškas arba eilė jo taškų pasilieka nejudami, tuomet turime kūno sukamąjį judėjimą. Kūno nejudamas taškas vadinamas jo sukimosi centru, o nejudančių taškų eilė – sukimosi ašimi.
Kampinį greitį išreiškiame kampo ir laiko diferencialų santykiu: ....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!