Biheviorizmas kaip psichologijos kryptis

XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje Europos ir JAV universitetuose kūrėsi psichologijos katedros. Psichologinius eksperimentus iš fiziologų, medikų, fizikų perėmė profesionalūs psichologai. Tačiau nebuvo sukurta psichologijos sistema, kuri būtų grindžiama aiškiai apibrėžta teorija. Psichologija, kaip ir jos pamatas – filosofinės mokyklos – turėjo daug krypčių. Tai struktūralizmas, funkcionalizmas, biheviorizmas, geštaltpsichologija, psichoanalizė, kognityvinė psichologija, humanistinė psichologija.
Dabartinė psichologija – intensyviai besivystantis mokslas. Šiandien psichologijoje vienu metu egzistuoja įvairios kryptys, taigi, ir skirtingi požiūriai į tai, kas yra šis mokslas. “Skirtingų mokyklų atstovai, išryškindami ir sureikšmindami vieną ar kitą psichikos aspektą, giliau jį tyrinėdami, praturtina psichologijos mokslą naujais faktais bei tyrimo metodais” .
Šiame darbe plačiau aptarsim vieną iš psichologijos krypčių – biheviorizmą.
Darbo tikslas: Apibūdinti biheviorizmą kaip psichologijos kryptį.
Darbo objektas: Pagrindiniai biheviorizmo bruožai.
1. Apibrėžti biheviorizmo sąvoką.
2. Aprašyti biheviorizmo atstovo B.F. Skinerio idėjas.
3. Aprašyti biheviorizmo atstovo J.B.Vatsono idėjas.
4. Aprašyti pagrindines bihevioristų teorijas.
5. Pateikti bihevioristinės teorijos vertinimą – išryškinti jos privalumus ir trūkumus.
1. Bihevioristinės krypties apibrėžimas
“Biheviorizmas (angl. k. behaviour – elgimasis, elgsena) – tai materialistinė psichologija, kuri psichologijos objektu laiko žmogaus elgesį arba išorinį pasireiškimą bei refleksus, o ne sąmonę” . Šį psichologijos kryptis neigia paveldėjimą, atmeta visas iki šiol žinomas psichologijos sąvokas (pojūčio, jausmo, protavimo, atminties ir akcentuoja tik išorinę žmogaus elgseną ir aktyvumą įvairiomis aplinkybėmis. Taigi “šios krypties tyrimo objektas – nešališkai registruojamos elgesio apraiškos” Ji susiformavo XX a. pr. JAV. Biheviorizmo atsiradimą lėmė filosofinės abjektyvizmo ir mechanizmo tradicijos, evoliucionizmo laimėjimai, introspekcinės psichologijos krizė, zoopsichologų mėginimai objektyviais metodais tirti gyvūnų elgesį.
Bihevioristinės krypties atstovai daugiausia dėmesio skyrė tam, ką žmonės daro ir kokios aplinkybės priverčia juos vienaip ar kitaip pasielgti. Jie nagrinėjo ir mokymo bei išmokimo įtaką gyvūnų bei žmonių elgsenai. Asmenybė pagal bihevioristus – tai elgesio reakcijų visuma.
1912 – 1930 metai – klasikinio biheviorizmo laikotarpis. Svarbiausias tuo metu tyrinėtas klausimas – išmokimas. Psichinius reiškinius laikydami organizmo reakcijomis, bihevioristai nesigilino į sąmonę, mąstymą, valią,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!