Kinetinė chemija

CHEMINĖ KINETIKA Chem.kinetika tiria chem. reakcijų mechanizmą, greitį ir jų priklausom nuo įv faktorių. Reakc greič ir jų mechanizmo teor grindž teig, jog chem. sąveika įvyksta susidūrus reag medž dalelėms, tačiau daugumos chem.reakc greitis yra daug mažesnis negu turėtų būti pagal apskaičiuotą dalelių susidurimų sk.taigi reakcija įvyksta tik susidurus aktyvioms dalelėms turinčioms pakankamai energ.Skirt tarp pradinės būsenos molekulių vid energ ir energ,kuri būtina,kad tarp susidūrusių molek ivyktu chem.sąveika vad aktyvacijos energija(Ea, kj/mol) reag dalelės turi įveikti tam tikrą energy barjerą tiek vykstant egzoterminei tiek endotreminei reakcijai, nes chem. reakcijos metu vieni ryšiai yra ardomi,kiti susidaro. Manoma,kad pakitus ryšiams reakcijos metu, susidaro nepatvarus tarpinis jung būtent aktyvusis kompl,kuris dėl didesnės energ yra nepatvarus, todėl medž pereina į mažesnės energ būseną. Aktyvacijos energ dėl šios priežasties yra vidut prad medž ir aktyvaus kompl energijų skilimas. Reak skirstomos į: 1) homogeninės arba vienalytes vykstančios tarp tos pačios fazės medžiagų. 2)heterogeninės reakcijos vyksta tarp skirtingų fazių medžiagų. 2) heterogeninės reakcijos vyksta tarp skirtingų fazių medžiagų. Faze vad heterogeninės sistemos dalis atskirta kitų dalių paviršiumi.cheminė pusiausv yra dinaminė, t.y procesas nesustoja tik suvienodeja tiesiog ir atgalinės reakcijos(procesų) greičiai. Grįžtamąją homogrninę reakciją galima užraš.tokia lygtimi mA+nBpC+qD reakcijos greičiai: V1- tiesioginis reakcijos V1=k1*Cam*CBn V1=k1[A]m*[B]n V2- atgalines reakcijos V2= k2*Ccp*Cdq V2=k2[C]p*[D]q k-konstanta C-koncentracija V1=V2 kai nusistovi pusiausvyra k1*Cam*Cbn=k2*Ccp*Cda kc-chem pusiausvyros konstanta Chem. pus. konst priklauso nuo reag medž prigimties ir temp,tačiau nepriklauso nuo medžiagų koncentr. Ji rodo kiek kartų tiesiog reakcijos greičio konst yra did už atgalinės reakcijos greičio konst. Jeigu K>1, tai pusiausv pasislinkusi tiesiog pusiausv kryptimi, jeigu K100nm) a) emulsijos b) suspensijos Suspensija susideda iš smulkių kietojo kūno dalelių pasiskirsčiusių skystyje ar dujose.pvz: purvas(kai kietos dalelės skystyje); dūmai(kai kietos dalelės dujose:)) emulsija-tai smulkūs skysčio lašeliai pasklidę kitame skystje(pienas-riebalų lašeliai pasklidę piene) skystyje koloidiniai tirpalai vad zoliais, o dujiniai aerozoliais. Tirpimo esmė ir medžiagų tirpumas anksčiau buvo teigiama, kad tirpstančios medž. Dalelės tik pasiskirsto tirpiklyje. Tačiau šiuo metu manoma, kad tirpalai užima tarpinę padėtį tarp mišinių ir cheminių junginių. Dujų tirpimas yra susijęs su absorbcija, kadangi dujų molekulės nuolat juda ir kai jos priartėja prie tirpiklio paviršiaus yra pritraukiamos. Tokiu būdu dujų molekulės tipsta tirpiklyje. Tirpstant kietai medžiagai, tirpiklio molekulės skverbiasi į kristalinę gardelę silpnindamos ryšį tarp dalelių ir tos dalelės pereina į tirpalą. Medž tirpsta. Dėl difuzijos tos dalelės skverbiasi gilyn į tirpiklį ir tolygiai jame pasiskirsto. Tačiau ištirpusios dalelės gali vėl patekti į krist gardelę,t.y ištirpusi medž pradeda kristalintis. Ilgainiui nusistovi dinaminė pusiausv. Tirpimo ir kristalinimosi greičiai tampa vienodi, tirpalo konc nekinta, tokį tirpalą vad.sočiuoju. tarp tirpinio ir tirpiklio dalelių gali atsirasti donorinis- akceptorinis ir vandenilinis ryšiai bei tarpmolekulinė sąveika, todėl susidaro junginiai vad. Solvatais jeigu tirpiklis yra vanduo, tokie junginiai vad hidratai. Minėtieji ryšiai nėra patvarūs todėl ir solvatai nėra patvarūs, jų sudėtis gali kisti: kylant temp ir didėjant konc, tirpiklio molekulių solvate mažėja.pvz: bevandenė CuSO4—bespalvė, junginys su vandeniu CuSO4*5H2O—mėlynas. Kristalo hidratuose kristalizacinio vandens molekulės išsidėsto apie katijonus. Toks jonas, kuris yra apsuptas kristalizacinio vandens molekulių yra vad hidratuotu jonu (dažn metalų katijonai) [Co(OH2)6]^3+ -būtų spalvotas. Tirpinamos medž kristalų suardymui ir dalelių skverbimuisi į tirpiklį naud šiluminė energ, tai endoterminis procesas, kurio entropijos pokytis ΔH1 yra teig. Tirpinio dalelės jungiasi su tirpiklio molekulėmis sudarydamos solvatus (hidratus jeigu tirpiklis yra vanduo) šis reiškinys yra egzoterminis ΔH2 bus neigiamas (nes šiluma išsiskiria) ΔH=ΔH1+ΔH2 – medž tirpimą pažymėsime tokia išraiška, kai ΔH1>ΔH2, tai pokitis ΔH bus teigiamas. Tirpinant medž tirpalas vės (pvz. KCl, NaNO3-ΔH1>ΔH2) (pvz: ΔH110-7mol/l, [OH-]=TS-nuosėd susid [K+]∙[A-]

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!