Pagrindiniai demokratijos principai

ĮVADAS Pasaulyje yra 193 pripažintos valstybės. Jų valdymas nuolat keitėsi. Dažniausiai yra sutinkamos šios valstybės valdymo formos: anarchizmas, autokratija, diktatūra, demokratija, oligarchija, respublika. Šiuolaikiškiausia ir populiariausia galima laikyti demokratiją. Tokių šalių pasaulyje vis daugėja. Naujojo tūkstantmečio pradžioje demokratiniai režimai įsitvirtino Vakarų ir Pietų Europoje, Australijoje, Kanadoje, N. Zelandijoje, Japonijoje ir JAV, o per paskutinius du dešimtmečius atsirado ir Rytų Europoje, Lotynų Amerikoje, Azijoje, kai kuriose Afrikos šalyse. Šios valdymo formos ypatumus svarbu žinoti, nes tai labai paplitęs reiškinys, be to, Lietuva- taip pat demokratinė valstybė, o susipainioti tarp demokratijos sąvokų, pagrindinių bruožų ir principų yra lengva, juolab, kad egzistuoja ne vien teigiama demokratijos pusė. Mano rašto darbo tikslas- atskleisti šio valdymo tipo ypatybes. Analizuodama mokslinę literatūrą sieksiu įgyvendinti šiuos uždavinius: 1) pateikti demokratijos sąvokas ir tipus; 2) supažindinti su demokratijos istorija; 3) atskleisti pagrindinius demokratijos principus; 4) išskirti šios valdymo formos privalumus bei trūkumus; 5) apibūdinti demokratiją Lietuvoje; 1. DEMOKRATIJOS APIBRĖŽIMAS IR TIPAI Demokratijos aiškinimas yra daugiaprasmiškas ir kintantis. Besikeičianti visuomenė daro įtaką valdymo formos principams, todėl ji skirtingai suvokiama, pavyzdžiui, išsivysčiusiose Europos šalyse ir Azijos ar Afrikos žemynuose. Žinoma, demokratijos suvokimas priklauso ir nuo istorinio laikotarpio. Štai keletas demokratijos sampratų: • Demokratija- tai visuomenės santvarka, kurioje valdžia priklauso liaudžiai. • „Modernioji demokratija yra sistema, produktuojanti visuotinai privalomus įsakymus, ir vienintelis institutas, kuris gali tai įgyvendinti, yra parlamentas.“ (M.Weberis)1 • „Demokratija- mechanizmas, reguliuojantis konfliktus tarp grupių ir įstatymu apibrėžtu būdu užtikrinantis dalyvavimą priimant sprendimus.“ (R.Dahilis)2 • „Demokratija- kolektyvinių sprendimų sfera.“3 Taigi vieno apibrėžimo, kas yra demokratija, nėra, tačiau iš šių apibūdinimų matome, kad ją vienija piliečių įtakos sprendimų priėmime akcentavimas. Demokratijos teorija teigia, jog tai yra idealus valstybės valdmyo modelis, nes sprendžiant visuomenei svarbius klausimus žmonės turi teisę išsakyti savo nuomonę ir dalyvauti priimant sprendimus. Anot Davido Heldo, galima išskirti du demokratijos tipus: tiesioginę demokratiją ir atstovaujamąją demokratiją. Tiesioginės demokratijos atveju, piliečiai patys tiesiogiai dalyvauja įvairių sprendimų priėmime, o tai įmanoma tik mažai gyventojų turinčioje valstybėje, kur prireikus visi piliečiai galėtų susirinkti, diskutuoti, balsuoti. Atstovaujamojoje demokratijoje piliečiai išrenka tautos atstovus, kurie dalyvauja sprendimų priėmime ir atstovauja visuomenės interesus. Tai daug patogesnis ir greitesnis būdas. 2. DEMOKRATIJOS ISTORIJA Pirmosios demokratinio valdymo užuomazgos atsirado senovės Graikijojos mieste-valstybėje Atėnuose V ir IV a.pr.Kr. Šis miestas dar vadinamas „demokratijos lopšiu“. Žodis „demokratija“ reiškia „liaudies valdymą“. Piliečių įtraukimas į valstybės valdymą tuo metu buvo didelis žingsnis. Tiesa, Atėnuose balsuoti galėjo tik laisvieji piliečiai vyrai, o jie sudarė tik apie 20 procentų visų gyventojų, tačiau nepaisant to, tai buvo galimybė keisti valdymą ne valdančiųjų, o paprastų gyventojų valia. Atėnuose vystėsi tiesioginės demokratijos modelis, nes vyrai, kurie turėjo teisę balsuoti, susirinkdavo pagrindinėje miesto aikštėje- Agoroje ir diskutuodavo rūpimais klausimais, balsuodavo. Tai buvo didžiausias šios valdymo formos privalumas, o dabartiniame pasaulyje klesti atstovaujamoji demokratija, kur žmonės lieka šiek tiek toliau nuo valstybės valdymo ir kuri taip gerai neatspindi piliečių valios kaip tiesioginė. Žmonijos istorija rodo, jog seniau populiaresnė buvo monarchinė teokratinė santvarka, o ne demokratinė. Modernesnė demokratija ėmė formuotis palyginti neseniai, o realiai imta įgyvendinti kartu su pramonės revoliucija. Šiuolaikinė demokratija yra antikinės priešingybė. „Moderniųjų laikų demokratijai būdingas vienas visiškai skiriantis ją nuo antikinės valdžios sąrangos bruožas- politinės sistemos autonomija.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!