Temos aktualumas. Dorovės samprata tokia pat sena kaip ir pats žmogus. Be doros nė viena tauta nebūtų galėjusi išlikti. Lietuviški doros, dorovės žodžiai ateina iš tautos gyvenimo, iš tautosakos, iš pirmųjų rašytinių šaltinių. „Lietuvių kalbos žodyno“ antrajame tome galima rasti daug giminiškų doros ir dorovės žodžių: dora, dorovė, dorybė, doras, doramintis, dorybingas, doringas, doriškas, dorovingas, dorovinis, dorus, doruolis. Šie žodžiai giminiški žodžio derėti reikšmėms: tikti (būti gražiam), augti. Žmogaus dorėjimas yra augimas, žmogiškumo siekimas.
Taigi žmogiškumo, tuo pačiu dorovės sąvoka – tai žmonių pažiūrų bei įsitikinimų ir kartu jų praktinių santykių sritis; ją sudaro dorovinė sąmonė, motyvuotas elgesys ir doroviniai santykiai.
Nemažai autorių XX amžių, o ypač jo pabaigą vadina dvasinės negalios, dvasinio nuosmukio, dvasinio nuogumo ar stingdančių sielų laikotarpiu, o jo žmogų – sušalusios sielos žmogumi. Daugeliui žmonių būdingas liguistas požiūris į save ir į kitus. Žmonės jaučiasi nevisaverčiai, jie nesugeba prisitaikyti prie gyvenimo sąlygų, jaučiasi atstumti, išgyvena nusivylimą, nevertina savo tapatumo. XX amžius baigėsi slegiamas užmaršties naštos – sielos, proto, dorybės ir būties, neigiamai veikiančios žmogaus orumą ir laisvę.
XX amžius vadinamas ir auklėjimo krizės amžiumi. Kasdien gaunama vis daugiau pranešimų apie vaikų ir paauglių smurtą, menką savigarbą, psichologinį reiškinį, kuris vadinamas dėmesio stokos sutrikimu, narkomaniją, pastojusias paaugles ir vaikų savižudybes. O tai rodo augančios kartos dvasinį skurdumą. Žmogiškumą ir dvasingumą ištiko didelė krizė.
Po nepriklausomybės atkūrimo, auklėjimas, Lietuvos pedagogikoje, laikomas pagrindine ugdymo funkcija. Pastaruoju metu Lietuvos edukologijoje intensyvėja pastangos suteikti auklėjimui reikiamą statusą tarp kitų ugdymo funkcijų. „Išsilavinimas be išsiauklėjimo gali atsisukti prieš patį žmogų ir kultūrą, taip dažnokai atsitinka šiandieninėje mūsų civilizacijoje“ – rašo K.Pukelis ( 1995, p. 39-40). Pirmiausia prisimintinos A.Maceinos (1936) mintys apie tai, kad auklėjimas turi pasiekti žmogaus gelmes, t.y. prasiskverbti ligi jo vertybinio centro, paliesti jo giliausią branduolį ir jame realizuoti doros idėją, sudvasinančią žmogaus prigimtį.
Šiame darbe siekiama pagrįsti dorovinio auklėjimo prioritetinį vaidmenį ugdant dorą žmogų,...
Šį darbą sudaro 4998 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!