Viskas apie ekonomiką

 1.1 Ekonomikos objektas Ekonomika – tai mokslas apie ribotus išteklius kuriuos žmonės į visuomenę įsigyja ir naudoja prekėms gaminti bei paslaugoms teikti ir paskirstyti jas tarp įvairių visuomenės grupių, tikslu juos vartuoti dabartiniu metu ir perspektyvoje, kitaip tariant tai mokslas apie žmonių ūkinę veiklą, kuria naudojant įvairius tačiau ribotus išteklius tenkinami žmonių poreikiai.Ekonomikos mokslo tikslas – ko geriau pažinti sudėtingas gamybinius santykius ir galimybes ribotu ištekliu pagalba maksimaliai tenkinti žmonių poreikius. Taigi ekonomikos objektas yra išteklių panaudojamas ir žmonių tarpusavy santyki gamybos sferoje. 1.2 Poreikiai, ištekliai, gamyba. GGK (gamyba, galimybių kreivė) Poreikiai — tai žmonių biologinės ir socialinės prigimties sąlygotos reikmės, vartojant darbu sukurtus daiktus ir paslaugas. Jų ypatybė ta, kad užtikrinant pastovu vienos poreikiu dalies (gyvybiniu poreikiu) patenkinimą, atsiranda nauju, sudetingesniu (sveikatos apsaugos, išsimokslinimo, kultūros, poilsio, sveikos gyvenimo aplinkos, bendravimo ir pan.) poreikiu, taigi bendra poreikiu apimtis didėja. Nei šiuolaikine, nei įžvelgiamos ateities gamyba negali patenkinti kiekvieno žmogaus atskirai ar šeimos bei visuomenes visu poreikiu. Todėl nuo pat civilizuotos visuomenes ar apskritai žmogaus atsiradimo egzistuoja noras gerinti gyvenimą, tenkinti vis daugiau ir daugiau poreikiu, o norint tai įgyvendinti, reikia nuolat didinti produktu, o vėliau - prekių gamybos ir paslaugu teikimą. Ištekliai — yra visa tai, kas naudojama žmonių poreikiams tenkinti. Jų pagrindą sudaro gamtos ištekliai. Skiriami realus ir potencialus gamtos ištekliai. Realus gamtos ištekliai naudojami ūkinėje žmonių veikloje. Potencialus gamtos ištekliai — dėl įvairiu priežasčių šiuo metu negalimi naudoti, tai dar neįvaldyti ištekliai, žmonija šiuo metu dar nesugeba jų naudoti. Gamtos ištekliai yra neišsenkami ir išsenkami. Neišsenkamų išteklių yra nedaug. Oras ir vanduo priskiriami prie jų, tačiau matome, kad ir jie riboti. Išsenkamus išteklius galima suskirstyti i atkuriamus ir neatkuriamus. Gyvūnija, augmenija, dirvožemis - atkuriami ištekliai, bet jų atkūrimo sąnaudos vis didėja, sąlygos blogėja... Gyvenamoji erdvė, naudingos iškasenos - neatkuriami ištekliai, ir čia mes pirmiausiai susiduriame su jų panaudojimo problemomis. Taigi ekonomikoje pagrindai cirkuliuoja ribuoti ištekliai ir jie yra ekonominiai ištekliai. Gamyba – žemė, darbas ir kapitalas sudaro gamybos veiksnius. Žemė — visi gamtos teikiami ištekliai, pati žemė, miškai, vandenys, iškasenos ir pan. Darbas - tai žmogaus tikslinga veikla, tai sąmoninga veikla, budinga tik žmogui, kurios metu jis gamtoje esančius daiktus apdoroja, pritaiko savo poreikiams. Kapitalas - žmonių darbu sukurtas produktas, naudojamas prekėms bei paslaugoms kurti. Kitaip tariant, kapitalas - visos žmonių darbu sukurtos darbo priemonės, naudojamos ūkinėje veikloje. Taip pat pabrėžtina, kad yra ir finansinis kapitalas. GGK (gamyba, galimybių kreivė) - Gamyba — tai ekonominių išteklių (gamybos veiksniu) naudojimas gaminant produktus ir teikiant paslaugas žmonių poreikiams tenkinti. Gamyboje svarbu yra technologija, kuri lemia gamybos procesu, o pats gamybos organizavimas sąlygoja ūkinius (ekonominius) žmonių santykius ir visumoje sprendžia visuomenės ūkio sistemas. Išteklių naudojamas alternatyvūs kaštai. Kuri galima būtų sukurti naudojant geriausiu būdu. Taigi jeigu būtų sukuriama pati didžiausia vertė, kiekviena įmonė ar kitas gamintojas privalo rinktis kaip jis panaudos ribuotus išteklius taigi kiekvieną tokį variantą galimą įvertinti alternatyviaisiais kaštais pasirinkimo problema nusakoma taip: ką gaminti, kaip gaminti, kam gaminti. Išteklių ribotumas apsprendžia ir gamybos galimybių kreivė GGK. Funkcija kuria išreiškiama atitinkamą kreivę. Čia supaprastinta ir nagrinėjama 2 prekių gamyba. Tuomet jei bus panauduoti visi turimi ištekliai gamybai A prekės, tai B prekės bus pagaminta 0 vnt. Ir atvirkščiai. 1.3.Rinka, rinkos funkcijos. Rinkų formos. Rinka – tai prekių, paslaugų mainų tarp pirkėjų ir pardavėjų sistema funkcionuojanti pagal gamybos ir paskirstymo dėsnius, kartu tai ir individualių asmenų bei juridinių asmenų prekinių – piniginių santykių visuma. Rinkos funkcijos – 1. tai tarpinė grandis tarp gamybos ir vartojimo. 2. Rinka padeda pagamintų prekių realizavimą bei paslaugų teikimui. 3. Skatinti (sudaryti prielaidas) mažinti gamybos kaštus. 4. Siekti padėti įgyvendinti ekonomikos subalansuotumą, išvengiant gamintojo diktato ir likviduojant deficitą. Rinkų formos - 1. Prekių rinka – ji yra tarpininkas tarp gamintojo ir vartotojo. 2. išteklių rinka – padedanti realizuoti gamybos kaštų mažinimo funkciją mažinant išteklius. Rinkoje dominuoja grynoji konkurencija kai nei vienas pardavėjas ne parduoda , o ne vienas pirkėjas neperka žymios cirkuliuojančią toje rinkoje prekių dalies. Monopolinė rinka – tai kai įmonė monopolistė lemia rinkoje gamybos apimtį bei kainos dydį. Oligopolinė rinka – tai labiausia reali rinka kurioje dominuoja keletas maždaug vienodo dydžio pardavėjų ir yra pakankamai tų prekių pirkėjų. 1.4.Paklausa, pasiūla, rinkos pusiausvyra. Vartotojo elgsena. Naudingumas. Ribinis naudingumas. Indiferentiškumas (abejingumas). Gifeno paradoksas. Paklausa yra prekių ir paslaugu kiekio, kuri nori ir gali įsigyti (turi tam pakankamai pinigu) pirkėjai, priklausomybe nuo kainos. Kitaip tariant, paklausa yra realus pirkėjų poreikis. Jei vartotojas tik nori pirkti prekę, bet jo pajamų tam neužtenka, tai jo noras nėra paklausa, taip pat ir pakankamas pinigu kiekis prekei pirkti nėra paklausa, jeigu vartotojas nenori jos pirkti. Paklausos dėsnis: yra tai, kad paklausa ir jos didis kinta priklausomai nuo paklausos kainos ir turi atvirkščią priklausomybę: didėjant kainoms paklausa mažėja. Šis dėsningumas galioje daugelių rūšių prekėms. Paklausa susijusi ir su kitais „nekaininiais" veiksniais (mada, skoniu, pajamomis ir kt.). Paklausos kiekiui turi reikšmes ir pajamų pasiskirstymo kitimas tarp vartotoju grupių ir ypač kai juntama vartojimų prekių atžvilgių. Jei prekė kuri pakaitalus tai jos paklausa sumažėja. Pasiūla — prekių kiekis, kuri pardavėjai nori ir gali parduoti tam tikromis kainomis. Dėsnis: prekių pasiūlos apimtis kinta ir būtent didėja proporcingai bet ne tiesinę priklausomybę, didėjant prekių kainoms. Tuo pačių mažėjant kainoms pasiūla visuomet mažėja. Pasiūlos apimtis priklauso nuo kitų prekių kainos, gamybos išteklių kainos, technologijų lygis. Prekėms pakaitalams pasiūlos kreivė pasislenka į kairę, o kompleksinė – į dešinę. Pabrangus gamybos ištekliai pasiūla dažniausiai mažėja. Tobulėjant technologijai gamintojai didina pasiūlą, nes juos leidžia gauti didesnį pelną. Rinkos pusiausvyra. Kadangi paklausa ir pasiūla išreiškia skirtingus vartotoju ir gamintoju interesus, todėl juos sugretinus galima suprasti, kaip kinta kainos konkurencinėje rinkoje. Šiuo požiūriu labai svarbus yra dvejų kreivių susikirtimo taškas, kuris apsprendžia kaina, kuri yra vadinama konkurencinga rinkos kaina: susikirtimo taškas – pusiausvyros taškas ir būtent tik jame sutampa paklausos ir pasiūlos apimtys. Kai visos prekės bus parduotos toje rinkoje ir šitokia padėtis rinkoje – vartotojo rinka. Esant vartotojo kainai didesnį už pusiausvyros kainos paklaus viršys pasiūlą ir gamintojai negalės parduoti visas prekes – gamintojo rinka. Paklausos ir pasiūlos ir kainos sąryšį galima paaiškinti naudojant supaprastinto voratinklio teoremą. Kadangi paklausos didis yra prekės akinos funkcija todėl tenka analizuoti, kaip į kainos pasikeitimą tam tikrų didžiu sureaguos gamintojai ir padidins tų prekių gamybos apimtis, bet tam reikia laiko ir šis intervalas priklauso nuo tuo ar reikalingas technologijų pokyčiai, ar reikalingi didesni ištekliai., ar reikia pašalinti kitas problemas.paprastai rinkoje vyksta procesas užtikrinantis kainos artėjimą prie pusiausvyros taško. Vartotojo pusiausvyra: ja apsprendžia 2 skirtingų prekių ribinis naudingumo paliginimai. Jeigu šios prekės teikia vienodą pasitenkinimą, bet 1 iš jų vartotojas turi išleisti daugiau pinigų. Tai vartotojas siekiantis max bendra naudingumą turėtų taip paskirstyti savo lėšas, kad kiekvienas litas išleistas pirkti duotų jam vienodą ribinį naudingumą. Naudojant ribinį naudingumą sąvoką galima rasti ir jos paklausos funkciją, ribinio naudingumo kreivė sutampa su paklausos kreivę,. Naudingumas - prekes teikiamas vartotojui pasitenkinimas. Jis apima ne tik prekės kokybę, ir ne tik jos vartojamąsias savybes bet ir apima neišmatuojamą pasitenkinimą. Nors kai kūrė mokslininkai siūlo naudingumą matuoti piniginę išraišką ir tai būtų max pinigų kiekis, kuriuos konkretus pirkėjas pasirengiąs mokėti. Ribinis naudingumas – tai bendrojo naudingumo pokytis tuo pačiu bendro pasikeitimo pokytis, vartojant tuos prekės vnt daugiau arba vnt mažiau. Matematinė išraiška Ribinis naudingumas = Bendras naudingumo pokytis / vartojimo kiekio pokytis. Didėjant produkto vartojimui tiek bendras naudingumas tiek ribinis – auga iki tam tikro max taško ir po to mažėja. Indiferentiškumas (abejingumas). Kai alternatyva optimalaus pirkimo taisyklė vartojimu pasirinkimu prekės yra indiferentiškumo (abejingumo) kreivė. Diferentiškumo kreivė indukuoja koki 2 santykių paveikiama vartotojo, neatiduoda pirmenybės kuriam nors veiksniui . ši kreivė renkasi prielaidą, kad vartotojas siekia padidėjimą 1 prekės vartojimo pasirengiąs mažesnės kitos prekės vartojimą. Kuo didesnis pasitenkinimą reikia vartotojui šių prekių rinkiniai tuo indiferentiškumo kreivė pasislenka labiau į dešinę. Grifeno paradoksas : esmė ta, kad mažėjant prekių kainoms jų paklausa nebūtinai didėja o atvirkščiai mažėja, jis tą pastebėjo pvz.: duonos atvejų. Pirkėjai atsisako brangesnio maisto o vartoja daugiau duonos. 2.1_Elastingumo samprata. a) jis aiskinamas kaip paklausos ir pasiulos kiekio kitimo procentas, kainoms pakitus vienu procentu b) jo skaiciavimas apibreziamas kaip paklausos ir pasiulos kiekio procentinio padidejimo ir kainu procentinio padidejimo santyk: a)paklaus ir b)pasiul Isreiskimas procentais- tai elastingumo koeficientas, leidziantis palyginti skirtingu rusiu prekes.Pasiulos desnis isreiskia tiesiogine kainu ir pasiulos kiekio priklausomybe,todel yra teigiamas. Paklausa priesingai,yra neigiama nes isreiskia atvirkscia kainu ir paklausos priklausomybe. Yra 5 skirtingi elastingumo dydziai: absoliutus, santykinis ir vieneto elastingumas, bei santykinis ir absoliutus neelastingumas. 2.2_Elastingumo dydžiai Ju yra 5: 1) absoliutus-be galo mazas kainu pasikeitimassalygoja dideli paklausos ir pasiulos padidejimo procenta.Skaitmeninis elastingumas yra begalinis. 2)santikinis- tai tam tikras kainu kitimas lementis didesni paklausos ir pasiulos kiekio pasikeitima. Skaitmeninis elastingumas yra >1 3)vieneto-tai tam tikras kainu kitimas isreikstas procentais sukelia toki pat paklausos ir pasiulos kiekio pasikeitima. Skaitmeninis elastingumas yra =1 4)Santykinis neelastingumas- kainu pasikeitimas salygoja mazesni pasiulos ir paklausos pasikeitima. Skaitmeninis elastingumas yra 0 5)Absoliutinis neelastingumas- kainu kitimas nepakeicia paklausos bei pasiulos. Skaitmeninis elastingumas yra 0 2.3.4 Paklausos elastingumas ir jo veiksniai. ir Pasiūlos elastingumas ir jo veiksniai Paklausos ir pasiūlos elastingumo veiksniai. Yra dvi pagrindines priežastys, nuo kuriu priklauso tiek paklausos, tiek pasiūlos elastingumas. Tai — substitucija ir laikas. Substitucija — yra vartojamu prekių pakeičiamumas. Jei yra daug substitutu ir didelis jų pakeičiamumas, pirkėjas gali vietoj vienos prekes pradėti vartoti kitą, nepatirdamas didelio nepasitenkinimo. Tuomet didėjant kurios nors prekes kainai, o jos substitutu kainoms liekant pastovioms, vartotojo išlaidos bus nukreiptos i nepabrangusias prekes. Tuo tarpu prekes, kuri pabrango, paklausa sumažės. Taigi esant tinkamiems substitutams, prekes paklausa yra elastinga kainų kitimui.Laikas taip pat didina pasiūlos ir paklausos elastingumą. Vartotojai ir gamintojai, pasikeitus kainoms, gali pakeisti savo elgseną, kai tam yra pakankamai laiko. Laikas yra būtinas substitutu paieškoms, norint padidinti pajamas ir pan. Paklausos elastingumas kainų atžvilgiu – tai norimo pirkti prekes kiekio ir prekes kainos procentinio kitimo santykis. Kadangi paklausos elastingumas visada būna neigiamas (paklausos dėsnis išreiškia atvirkščią kainų ir kiekio priklausomybę), tai jis dažnai imamas moduliu ir imama tik jo skaitine reikšmė. Elastingumas gali būti: |Ed|>1 – paklausa santykinai elastinga (arba tiesiog elastinga); |Ed|1 – pasiula santykinai elastinga (arba tiesiog elastinga); ES

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!