Eksploatacinės ir konstrukcinės medžiagos

1. Tarpiklių medžiagos. Popierius, guma, kamštis, klijai(rišiklis, tarpiklis) gali būti gaminami iš kaučiuko ar žalios gumos, plastikas, paranitas, kartonas, oda. 2. Kokios rūgštys ir šarmai susidaro N. P. Pvz. Benzino: šarmai KOH, NaOH, rūgštys H2SO4, H2SO4, HNO3, H2S, HCl. 3. Kokia P. T. klampos funkcija ir argumentų įtaka.. Paprasčiausias P.T.: gyvulių riebalai. P.T. klampos funkcija mažina ištrupėjimą (pitingą). Efektyvinė klampa - (- greičio gradientas). Kylant temperatūrai efektyvinė klampa mažėja, slėgiui didėjant – klampa didėja, didėjant efektyvinė klampa mažėja. P.T. geros tepimo savybės tuo, kad jie nenuteka, nes dažniausiai košės pavidalo ir yra aukšta lašėjimo (skystėjimo) temperatūra. Jie yra ilgaamžiai ir pigūs. 4. Kokios yra energijos rūšys. Organines medžiagas (medieną, durpes, akmens anglį ir naftą, pastaruoju metu naudojamos gamtinės dujos). Geoterminė energija (žemės gelmėse esančio karšto vandens energija), saulės energija (saulės baterijos), vėjo energija (vėjo jėgainės), vandens energija (hidroelektrinės, potvyninės elektrinės), jūrų bangų energija, žaibo energija, magnetinė energija, atominė energija (branduolinis skilimas, termobranduolinė sintezė, anihiliacija). Ir žinoma kuro cheminė energija. 5. Degalų ir tepalų taupymas transporto mašinai judant (dirbant). Kiekybiniai: mašinos techninė būklė, degalų, tepalų, techninių skysčių atitikimas, vairuotojo įgūdžiai, nusilaistymai; Kokybiniai: užterštumas, senėjimas; Mišrūs: išgaravimas; Kiti taupymo būdai: važiuojant nuo kalno įjungti laisvą pavarą, važiuoti vidutiniu greičiu, važiuoti palei vėją (tai aktualu vilkikams). 6. Antikorozinės medžiagos. Chromas, nikelis, plastikas, guma. Kartais metalas yra apipurškiamas plastiku. 7. Klijų sandara klijų pagrindas yra rišiklis – dervos. Organinės kilmės klijai gali būti gaminami iš kaulų, pieno. Jei sintetinės kilmės – gumos arba kaučiukiniai(kaučiukas ištirpintas tirpiklyje) klijai. Dar gali būti naudojamas kietiklis. 8. Plastiškųjų tepalų sandara Sudėtinės dalys:1)skystos mineralinės alyvos:augalinė, gyvulinė, mineralinė, iš naftos; 2)tirštikliai:muilas(riebalai+šarmas), angliavandeniliai(parafinas, cerezinas, petrolatumas), dervos(kanifolė); 3)priedai: antioksidantai, antikorai, priedai mažinantys detalių išsidėvėjimą(grafitas, dervos, molibdeno disulfidas), vario,švino ir kitų spalvotųjų metalų milteliai. 9. Užvedimo skysčio pagrindinis komponentas. Užvedimo skysčiai naudojami labiau žiemą, kai sunkiai užsiveda. Pagrindinis skysčio komponentas yra eterio spiritas. 10. Alyvų skirstymas pagal paskirtį. 1) Antifrikcinės:a) variklių; b) pramoninės (industrinės); c) kompresorinės; d) turbininės; e) cilindrinės; f) transmisinės. 2 )Specialiosios: a) medicininės; b) parfumerinės; c) technologinės; d) įvažinėjimo; e)apsauginės; f) hidraulinės; g) elektroizoliacinės. 11. Transmisinių alyvų gamyba. Transmisinės alyvos- sudėtingi koloidiniai tirpalai sudaryti iš skystos bazinės alyvos ir paskirties f-nių priedų.Bazių alyvą sudaro išvalyti mazuto destiliatai ir destiliavimo atliekos. 12. Kokius žinote tepalų standartus? SAE – automobilių inžinierių sąjunga; APJ – Amerikos naftos institutas; ACEA – Europos standartai (A3 – kibirkštiniams, B3, B4 – dyzeliniams, E - sunkvežimiams); DHD-1 – pasauliniai (dar nenaudojami); JASO – Japonijos standartai; Gamyklų standartai – a) BMW – Longelife/Special oillist; b) MB – 2293; c) Pegeut – PSAE/D; d)VW – 50000/50200/50500. 13. Tepalų priedai. 1) funkciniai (priedai nuo dilimo, skiriamieji, antikoroziniai); 2) kietieji (grafitas, suodžiai, molibdeno disulfidas, cinko sulfidas, vario ir kitų metalų milteliai); 3) polimeriniai (klampos indeksui gerinti, pvz., lipnumo agentai). 14. Energijos šaltiniai. Saulė, vėjas, geoterminė energija, vanduo, jūros bangos, žaibas, magnetinė energija, atominė energija (branduolinio skilimo, termobranduolinės sintezės, anihiliacijos). 15. Mašinų kosmetinių medžiagų paskirtis. Naudojamos eksploatuojant mašinas, atliekant jų techninę priežiūrą ir remontą. 16. Transporto konstrukcinės medžiagos. Metalas(plienas, ketus), spalvotieji metalai(varis, žalvaris, brondza), plastikai, guma. 17. Degalų ir tepalų priedų sandara. Sandara: 1funkcinė dalis(metalo organiniai junginiai) 2CH(turi ištirpinti funkcinę dalį) 18. Kuro rūšys (pagal fizinę būklę). Skystasis, kietasis, dujinis. 19. Kibirkštinių variklių degalai. Benzinas, dujos, spiritas. 20. Degalų gamybos būdai ir metodai. Naftos perdirbimo būdai: 1)fiziniu (kubinių baterijų, vamzdinių krosnių); 2)cheminiu (katalitinis krekingas, terminis krekingas, riformingas, pirolizė, hidrinimas, izomerizacija, alkilinimas, polimerizacija). Dirbtinius degalus gauname iš kietojo kuro. Kietasis kuras koksuojamas. Sintetinių degalų gamyba: 1)sumalame anglį į pudrą, kurią jungiame su vandeniliu ir gauname angliavandenilius Cpudra + H → CH; 2) sintin procesas. Nepilnojo degimo produktą CO jungiame su vandeniliu CO + 2H2 → CH2 + H2O. 21. Degimo produktų sandara. Anglies monoksidas CO2, vanduo, nesudegę angliavandeniliai, azoto oksidai. 22. Kodėl ϋ (deformacijos v) įtakoja plastiškąjį tepalą? Tepalas darbinėje būklėje yra laužomas, struktūra deformuojama. Ramybės būklėje karkasas atsistato. Laužomos struktūros klampa mažėja, o ramybės būklėje klampa mažesnė. 23. Naftos angliavandeniliai. Alkanai, cikloalkanai, arenai. 24. Kas yra nesotieji CH? Tai angliavandeniliai, kurių molekulėje tarp anglies atomų yra dvigubųjų ar trigubųjų jungčių. Pvz.: olefinai turi vieną dvigubą jungtį CnH2n, etilenas CH2 = CH2, alkinai turi vieną trigubą jungtį CnH2n-2. 25. Dyzelinių variklių degalai. Dyzelinas. Tačiau ekstremaliomis sąlygomis galime naudoti ir benziną. Reikia pilti kuo mažesnio oktaninio skaičiaus benziną. 26. Kuro elementinė sudėtis? Kietojo ir skystojo kuro elementinė sudėtis C+H+S+O+N+A+W =100 % Jei W=0, tai sausasis kuras, A=0 – degusis kuras. Jei O ir N nesudega (azotas, deguonis) išlekia su dūmais. Dujinis kuras K=Cn Hm + H + H2S + CO+balastas=100%. 27. Tepalų priedų paskirtis: Priedai pagerina tepalų savybes.Jie gali būti ištirpę alyvoje(funkciniai priedai) arba pakibę l.smulkių dalelių pavidalu (kietieji priedai). Dažniausiai jie pagerina tepalo savybes, t.y. mažina trintį, dilimą ir strigtį, pagerina jo prilipimą prie tepamo paviršiaus, padidina terminį ir koloidinį stabilumą, sumažina koroziją ir rūdijimą. 29. Transporto eksploatacinės medž. Degalai, tepalai, hidrauliniai skysčiai, aušinimo skysčiai, užvedimo skysčiai, kosmetiniai skysčiai-palengvina, pagreitina, atpigina automobilio priežiūrą bei remontą. 30. 31. H2O kietumas. Kietumas matuojamas mmol/l H2O=20,04mg Ca arba 12,16 mg Mg.1) L.minkštas 0÷1,5 mmol/l; 2)minkštas 1,5÷3 mmol/l; 3) vid. kietumo 3÷6mmol/l; 4) kietas 6÷10(12)mmol/l; 5)l.kietas> 10(12) mmol/l. 32.Naftos elementinė (cheminė sudėtis): Nafta=C+H+O+S+N, Grupinė sudėtis: nafta 1) alkanai C(mH2n +2); 2) cikloalkanai C (mH2n); 3) arenai C(mH2n-6). 33. Kodėl skirtingi veikiančio dyzelio garsai? 33.Kadangi visa ciklą sudaro 4 taktai o kiekvieno garsas skirtingas. 34. Tepimo rūšys: 1) Jei paviršiai netepami – sausoji t.r. f=0,1÷0,9 (30k didesnis nei skystinio tepimo atveju) f(cu)=1,3 (jei abi dalys iš vienodos medž. Cu, negalima, nes viršija koef); 2) Skystinis tepimas: f=0,003 ÷0,03, δ-iškyšų aukštis, h-bendras aukštis h≥(δ1+δ2)*1,5; 3)Pusiau skystinis tepimas - dalis pav. patepta, dalis ne f=0,03÷0,1; 4) Ribinis tepimas – pats ploniausias tepimo sluoksnelis f= 0,04÷0,09 (tepalo sluoksnelis lygus beveik 50 molekulių sudėtų viena ant kitos, lygus 0,1 mikrometrų). 35. Kas yra tepalo adsorbcinė plėvelė? Paprastai ant paties metalo paviršiaus susidaro adsorbuota alyvos plėvelė (apie 0,1μm storio). Tai alyyvos natūralaus aktyvumo, t.y. alyvos molekulių polinių grupių sąveikos su metalo paviršiumi, lipnumo pasekmė. 36. Kas yra tepalo chemosorbcinė plėvelė? Į alyvą dedami priedai nuo aukštos temperatūros termiškai skyla išlaisvindami aktyviuosius elementus – sierą, chlorą, fosforą, kurie reaguoja su metalu ir ant jo paviršiaus sudaro chemosorbcinę kietojo tepalo plėvelę. Ji sugeba apsaugoti trinties paviršius nuo dilimo, apsaugo paviršius nuo sukibimo, išplėšimų. 37. Plastiškųjų tepalų skirstymas pagal paskirtį. Antifrikciniai: bendrosios paskirties (iki70ْ C), bendrosios paskirties (iki 110). Aukštesnėms t: universalieji (-30÷130C), termiškai atsparūs >150C, šalčiui atsparūs 3000MPa, API(GL-6) – taip pat kaip ir GL-5 tik geresnės tepimo savybės, ilgaamžės. Pvz: 85W GL-5 (85 klasės žieminė alyva), 90 GL-4 (vasarinė alyva), 75W/90 GL-6 (visasezoninė alyva). Pramoninių alyvų žymėjimas: 39. Visasezoninės alyvos grafinis vaizdavimas. 15W/30 40. Kaip tepalai skirtomi pagal kilmę? Organiniai (gyvulinės kilmės), mineraliniai (iš naftos), dirbtiniai (iš kietojo kuro), sintetiniai (iš naftos, iš ne naftos). 41. Degalų priedų paskirtis. antioksidantai(mažina degalų oksidaciją), antidetonaciniai (mažina ( pašalina) detonaciją (pakeliamas OS), uždegimo inicijuokliai( taikomi dyzelinui( pagerinti OS), nudūminimo( padeda sudeginti anglį), antikoroziniai (apsaugo degalus nuo korodijavimo ), depresiniai (žemina stingimo temperatūrą ), įvažinėjimo, antibakteriniai( kad negadintų paviršių), antifrikciniai( mažina trintį). 42. Degalų ir tepalų taupymas juos pilstant, transportuojant ir sandėliuojant. Jei nebūtų nuostolių tai nereikėtų ir taupyti. Plistymas – vyksta garavimas, gali pro šalį išsipilti degalai ar tepalai. Žarnos turi būti sandarios, antgaliai turi būti iš spalvoto metalo, bet ne iš juodo. Transportavimas – degalai, alyvos gabenami autocisternomis, geležinkelio cisternomis. Kai jos yra plaunamos yra atidaromi specialus vožtuvai todėl reikia labai sandariai juos uždaryti, kad neįvyktų nutekejimas. Sandelaivimas – reikia stebėti ar cisternos suvirinimo siūlės nepraleidžia jose esančių medžiagų. Jei garuos per vožtuvus tai bus mišrieji nuostoliai. 43. Naftos grupinė sudėtis(CH grupės). Alkanai, cikloalkanai, arenai. 44.Cheminis degalų gamybos būdas ir metodai. Cheminio degalų gamybos metodai: katalitinis kretingas, terminis kretingas, reformingas(molekulių formavimas), pirolizė, hidrinimas(vandenilio prijungimas), izomerizacija, alkilinimas( gaminame benzino komponentą, pagerinantį benzino oktaninį skaičių), polirezacija(mažų molekulių jungimasis į stambesnes). Cheminiu metodu gauname apie 80% benzino, 20%-30%- dyzelino. Cheminis degalų damybos būdas: mazutas_siurblys_vamzdinė krosnis_reaktorius_garintuvas_rektyfikavimo kolona (gauname: dujos, katalitiinio kretingo benzinas, k.k. ligroinas, k.k. žibalas, k.k. gazolis, k.k. soliarinė frakcija, k.k. gudronas). 45. Kaip gaminami dirbtiniai degalai ir tepalai? Dirbtiniai degalai: kietasis kūras koksuojamas ir gaunami -koksas arba puskoksas, kokso ar puskokso derva. Kokso ar puskokso derva distiliuojama ir gaunami benzinas, ligroinas, žibalas, gazolis, soliarinė frakcija, mazutas. 46. Degalų priedai. Funkcinė dalis(cheminis junginys) ir angliavandenilis. Pagr. priedai: antioksidantai(mažina degalų oksidaciją), antidetonaciniai(mažina( pašalina) detonacija(pakeliamas OS), uždegimo inicijuokliai( taikomi dyzelinui( pagerinti OS), nudūminimo( padeda sudeginti anglį), antikoroziniai(apsaugo degalus nuo korodijavimo), depresiniai(žemina stingimo temperatūrą), įvažinėjimo, antibakteriniai( kad negadintų paviršių), antifrikciniai( mažina trintį). 47. Plastiškųjų tepalų gamyba. PT _terpė(alyva), fazė(tirštiklis)(susideda iš muilo(riebalai ir šarmai), angliavandeniliai(parafinas, celezinas, petrolatinas), dervos(kanifolės)) ir priedai( susideda iš grafito, kalio švino ir kt. miltelių). 48. Alyvų gamyba. mazutas_siurblys_vamzdinė krosnis(distiliavimo būdu) – rektyfikavimo kolona (gauname: dujos, lengvoji alyva, 1-oji alyva, 2-oji alyva, sunkioji alyva(šios visos vadinamos distiliacinės alyvos), gudronas(likučių alyvos). Nutraukus distiliavimą, sunkioji alyva ir gudeonas bus likučiai. 49. Kaip remontuojami gumos dirbiniai? Šaltas vulkanizavimas – tai ne kas kita kaip klijavimas. Karštas vulkanizavimas – imamas žalios gumos lopas ir uždedamas ant vietos kurią klijuosim, tuomet jis suslegiamas ir tada veikia laiko faktorius. 50. Dažyvių sandara (be pinoteso). 51. Kaip tepalai skirstom pagal fizinę būklę? Dujiniai, skystieji(alyvos) ir plastiškieji (koloidiniai) tepalai. 52. Kaip gaminami sintetiniai degalai? 1 sumalame C(anglis) į miltus. C(pudra) + H= CH(angliavandenilis). 2 sintetinimo procesas: CO(smalkės) + 2H2+ CH2 (metilinis radikalas) + H2O 53. Ką charakterizuoja OS ir CS? CS charakterizuoja užsidegamumą, o OS parodo kiek procentų yra izooktano. 55. Kodėl reikalingas dažyvėms tirpiklis? 56. Dažymo būdai: Teptuku, ritinėliu, aukšto slėgio kompresoriumi (purškimas), panardinant kūną į dažus,veikiant elektrochemiškai. 57. Ką charakterizuoja P.T. stiprumo riba? Charakterizuoja pasipriešinimą šlyčiai. Matuojama plastometru. Žymima זּ(tau)≥100÷500Pa. 58. Kas yra K.I. ir kaip jis randamas? K.I. – klampos indeksas, kaip klampa priklauso nuo temperatūros. Randamas: K.I.=(ע1-ע3/ע1-ע2)*100 59. P. T. lašėjimo temp ir jos praktinis taikymas. Lašėjimo temp.- rodiklis tepalo darbiniai temp. nustatyti.Tai tokia temp. iki kurios įkaitus specialioj kapsulėj nukrinta pirmas tepalo lašas.Kadangi aukštoj temp. tepalas suskystėja tai gali nutekėt, ištekėt, todėl norint parinkt tinkamą reikia žinot PT lašėjimo temp. 60. Kaip gaminama guma (elastomerai)? Natūrali guma gaunama iš kaučiukmedžio.( kaučiuko latekso) Jis kaitinamas ir jungiamas su siera ir suodžiais ir suslėgtas vulkanizuojamas( kaitinamas). 61. Plastiko (plastmasės) sandara: Pagrindinis komponentai polimerai, taip pat naudojami stiprikliai, dažyvės priedai nuo senėjimo, užpildai, plastifiktoriai. 62. Variklio aušinimo skysčiai: H2O, dyzelinas, spiritai (etelinglikolis+H2O, metanolis ir etanolis nenaudojamas, nes žema virimo t. Galima naudoti vandenį, antifrizą, dyzeliną (jei guminės dalys atsparios naftos produktams), dyzeliną. 63. Dujiniu degalų teigiamos savybes: pigu padidina degalų gama sumažėja CO variklio stūmokliai mažiau dyla degusis mišinys I cilindrus pasiskirsto tolygiau Neigiamos: 1.sumažėja variklio galia 65. Kas yra skysčio klampa? Klampa - skysčio vidaus trintis. Klampa būna : dinaminė, kinematinė ir sąlyginė. Surandama rotaciniu viskozimetru. 66. kokia alyvos klampos F-ja ir kokia argumentu įtaka? t  f(t,p) Klampa priklauso nuo temperatūros ir slėgio. Kai klampa per didele - blogai, nes tuomet alyva sunkaii patenka į tepimo paviršių. Klampa turi būt optimali- tai yra kintant temperatūrai ji turi kist nežymiai. 67. Antifrizo, ruošiamo iš koncentrato, būdai 68. H2O teigiamos ir neigiamos savybės. Neigiamos: Pablogina NP tepimo ir antikorozines savybes Į NP patekus H2O susidaro emulsija Pagreitina alyvų priedų irimą, dervėjimą bei padidina putojimą. Esant žemai temp. ledo kristaliukai gali pabloginti arba sustabdyti degalų tiekimą. Koroduoja detalės Teigiamos: Padidina OS benzine Praskiedžia Akumuliatoriuose naudojamas destiliuotas vanduo 69. Dilimo rūšys Mechaninis- trinasi 2 dalys Korozinis- trinasi 2 dalys + korozija Elektroerozinis- kibirkščiuoja ir ardo vieną iš elektrodų 70. Kuro elementai Kietojo ir skystojo: K C+H+S+O+N+A+W 100 A-pelenai W-drėgmė C,H,S- Degieji O,N,A,W-Nedegieji Jei W=0, tai sausasis kuras, jei A=0, tai degusis kuras. Dujinis kuras: K=CH+H+HS+CO+balastas=100% 71. Kodėl naudojami PT, o ne alyvos? PT naudojimą lemia jų gebėjimas laikytis atviruose arba ne visiškai sandariuose sujungimuose.Jais tepami ir nuolat švytuojantys , sunkiai prieinami paviršiai. 72. Detonacijos mechanizmas Detonacija- savaiminis užsidegimas, kai nesudegęs mišinys vis labiau kaista ir yra slegiamas. Jame esantys vandeniliai oksiduojasi ir gali užsidegti ankščiau nei juios pasiekia degimo zona. 73.Reikalavimai alyvoms Gerų tepimo savybių Optimalios klampos Atsparios oksidacijai Žemos stingimo temp. Be vandens , mech. Priemaišų ir rūgščių Neputojančios , nenuodingos ir saugios gaisro atveju Pigios 74. PT gamyba PT gaminami iš alyvų, tirštiklių ir f-nių priedų ar kitu priemaišų. Alyvos būna 70-90 proc. Nuo jos priklauso PT savybės. Kuo ji tirštesnė tuo greičiau išgaruoja ir tepalas negali dirbt aukštoje temp.; kuo tirštesnė tuo didesni trinties nuostoliai ir blogesnės savybės žemoje temp. Tirštiklio būna 10-20 proc. Tirštiklis sudaro struktūrinį karkasą, kurio poras užpildo skysta alyva. Kai apkrova nedidelė PT pasižymi kietojo kūno savybėmis ir nenuteka, bet kai apkrova viršyja krinę normą, tai PT ima plastiškai deformuotis ir tekėti kaip skystis. 75. Kokie plastikų (plastamasių) privalumai? 76. Hidrauliniai skysčiai Hidrauliniai skysčiai naudojami jėgai perduoti automobilių ir kitu įrenginių hidraulinėse sistemose. Jie gaminami iš naftos distiliatų, glokolių ir kt. skysčių. Klasifikuojami: Bendrieji- tinka įvairios paskirties hidraulinėms sistemoms Specialieji- pritaikyti vienos paskirties sistemai . 77.Dažyvių dangos sandara Gruntas, glaistas, emalio sluoksnis, dažomasis paviršius. 79. Dažyvių plėvėdarių kilmė. 80. Degalų sočiųjų garų slėgis. Soc. garų slėgis - rodiklis garų kamščių susidarymo galimybei tiekimo vamzdeliuose ir variklio paleidimo lengvumui vertinti. Benzinas garuoja, dalis jo kondensuojasi. Kai prisisotina, manometras parodo sočiųjų garų slėgį. 81. Kaip susidaro nuodegos? Susidaro degimo kamerose, ant stūmoklių dugno, žvakių ir vožtuvų. Į jų sudėtį įeina švino, C, O ir H junginiai. 82. Elastohidrodinaminis tepimas. Pleištas priklauso nuo klampos, sūkių dažnio ir slėgio. Dėl apkrovos susidaro dideli slėgiai ir vienas iš paviršių deformuojasi. Jei apkrovos mažos ir greičiai maži – galima guoliu netepti. 84. Kaip žymimi P.T., pramoninės, energetinės ir specialios alyvos? Alyvos markiruojamos: 1. nurodoma alyvos paskirtis, 2. klampos klasė, 3. eksploatacinės savybės, 4. variklio tipas. P.T.: 1. paskirtis, 2. tirštiklis, 3. darbinė temp., 4. dispersinė aplinka, 5. konsistencija, 6. funkciniai ir spec. priedai. 85. Degalų ir tepalų taupymas. Nu čia iš lempos pagal fantazija (skirma). 87. Degalų ir tepalų korozinės savybės. Degalai: koroziniu aktyvumu pasižymi ne pats benzinas, o jame esanti siera, taip pat vanduo, ištirpęs benzine. Korozingumas pavojingas tuo, jog ardomi variklių detalių paviršiai, bet dar pavojingesnis dėl susidariusių korozijos produktų, kurie užteršia benziną. Tepalas gali sukelti korozija dėl šių priežasčių: tepalo komponentų oksidacijos ir dėl to susidariusių rūgščių poveikio; vieno iš kurio nors tepalo komponentų sąveikos su metalu. 88. Perspektyvūs degalai. Tai etanolis, metanolis, augaliniai aliejai, pvz., rapsų aliejus, kuris jau dabar naudojamas vietoj dyzelinių degalų. Taip pat spiritai, vandenilis, dujų kondensatas, amoniakas, sin degalas(ne kas kita kaip dyzelinas), san degalas(gaminamas iš savartyno atliekų). 89. Kaip gaminami dirbtiniai ir sintetiniai degalai? 90. Degalų ir tepalų komponentai Benziną sudaro: parafinai, izoparafinai, aromatiniai junginiai, olefinai, benzenas, deguonis. Dyzeliną sudaro: izoparafinai, cikloalkanai, aromatiniai junginiai(benzenas, ksilenas, indanas), olefinai. Tepalas yra trikomponentinė koloidinė sistema, sudaryta iš alyvos, tirštiklio ir modifikatorių – alyvoje tirpių priedų, kietųjų priedų ir kt. 91. Kodėl naudojamos pusiau sintetinės ir sintetinės alyvos. Nė viena sintetinė alyva neturi viso mineralinių alyvų komplekso, tačiau atskiros sintetinės alyvos pasižymi kai kuriomis geresnėmis eksploatacinėmis savybėmis, kurių negali turėti mineralinės alyvos, pvz., dauguma sintetinių alyvų turi ypač didelį klampos indeksą, žemesnę stengimo temperatūrą, yra žymiai atsparesnės didelei temperatūrai ir šlyties deformacijai, gali dirbti platesniame temperatūros intervale, mažiau išgaruoja, kai kurios geriau biologiškai suardomos arba nedega ir pan. Todėl sintetinės alyvos gali būti universalesnės ir turėti ilgesnį keitimo intervalą. Kiekviena sintetinės alyvos rūšis gali būti pritaikyta tik tam tikram atvejui, geriausiai atitinkančios alyvos charakteristikas. Jos turi didelę reikšmę ir ryškius privalumus įvairiose alyvų naudojimo srityse ir tik vieną esminį trūkumą – kol kas yra žymiai brangesnės už mineralines alyvas, paprastai 2 – 3 kartus, o kai kurios net 10 kartų daugiau. 92. Elektroizoliacinės medžiagos. Izoliacinės juostos(plastiko juostos), lakas, guma, žėrutis, stiklas. 93. Dujų suskystinimo sąlygos. Suskystintos naftos dujos gaunamos naftos distiliacijos metu kaip labai lengvai užverdanti, įprastinėmis sąlygomis dujinė frakcija. Ji daugiausia susideda iš propano šiek tiek iš butano. Norint suskystinti dujas reikia, kad suskystinimo temperatūra būtų mažesnė negu dujų kritinė temperatūra (ts

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!