Konspektai

Elektrofozikos egzamino klausimai

10   (1 atsiliepimai)
Elektrofozikos egzamino klausimai 1 puslapis
Elektrofozikos egzamino klausimai 2 puslapis
Elektrofozikos egzamino klausimai 3 puslapis
Elektrofozikos egzamino klausimai 4 puslapis
Elektrofozikos egzamino klausimai 5 puslapis
Elektrofozikos egzamino klausimai 6 puslapis
Elektrofozikos egzamino klausimai 7 puslapis
Elektrofozikos egzamino klausimai 8 puslapis
Elektrofozikos egzamino klausimai 9 puslapis
Elektrofozikos egzamino klausimai 10 puslapis
Elektrofozikos egzamino klausimai 11 puslapis
www.nemoku.lt
www.nemoku.lt
Aukščiau pateiktos peržiūros nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visą darbą, spustelkite peržiūrėti darbą.
Ištrauka

Elektrofozikos egzamino klausimai 1. E Elektros ir magnetinių grandinių sudėtinės dalys. Elektros ir grandines sudėtinės dalys Grandinės šakos, kurios elementais teka vienodo stiprio elektros srovė; Mazgas (3jų ir daugiau šakų sujungimo taškas arba vieta); Kontūras - uždara grandinės dalis, kurią apėjus, sugrįžtama į tą patį tašką. Magnetinių grandines sudėtinės dalys Magnetine grandine vadiname visumą elementų, tarp kurių yra magnetikų ir kuriuose susidaro magnetinis laukas. Išskiriamos dvi magnetinės grandinės dalys: a) magnetovaros jėgos (MVJ) šaltinis, sudarantis magnetinį lauką; b) dalis, kurioje tas laukas sudaromas. Kirchovo taisyklės. 1-oji Kirchofo taiskyklė- į mazgą sutekančių srovių algebrinė suma yra lygi 0. Ei Ii=0; 2-oji Kirchofo taisyklė – kontūre įtampos kritimų algebrinė suma lygi elektrovaros jėgų algebrinei sumai. E I*R=E E. Omo dėsnis magnetinėms grandinėms. Omo dėsnis formulė: F – grandinės magnetovaros jėga, R – grandinės magnetinė varža Kvazistacionarinės elektros srovės (formulės, matmenys, periodai, sąlygos). Omo dėsnį galima taikyti ne tik nuolatinei srovei, bet ir lėtai kintančios srovės momentinėms vertėms. Tokias sroves vadiname kvazistacionariosiomis. Kvazistacionarumo sąlyga yra (τ – elektrinio impulso sklidimo laikas l ilgio elektros grandine, c – šviesos greitis vakuume, o T – kintamosios srovės periodas). Kvazistacionarumo sąlyga: Laidas turi būti žymiai trumpesnis už c*T (l 20Mb/s, kreipimosi trukmė Hkr, tai užštrichuotos juostos virsta cilindrais. Didinant lauką toliau, cilindrai išnyksta. Domenų formą apsprendžia: 1) magnetostatinė energija – EM didina plotą; 2) magnet laukas EH: mažina plotą. Plotą mažina taip pat ir domeno sienelių energija EW. Šių trijų energijų poveikyje domenas stengiasi įgyti tokią formą, kad suminė energija būtų minimali. Toks domenas yra cilindro formos. Jeigu magnetinislaukas bus homogeniškai, domenas nejudės. Kad domenas judėtų, reikalingas magnt lauko gradientas. Domenas judės prieš gradientą, mažesnio lauko kryptimi. Kartu didės jo matmenys (plėsis sienelės). Domeno svorio centro judėjimo greitis: |vd|= n(|H|-Hk), kur mi – sienelės judrumo koeficientas. Koercetyvinė jėga – minimalus laukas, kuriam esant domenas pradeda judėti. Realia vd galie siekti keis m/s. Privalumai: duomenų perdavimas realizuojamas dvimateje plokšt., leidžia konstruoti įreng, kur vaizdas juda nejudančio paviršiaus atžvilgiu. Judėjimas. Domenų judėjimas gali būti valdomas: plėvelės paviršiuje sudaromos permalojaus salelės. Sukuriant magnetinį lauką, jos įsimagnetina. Sukiodami magnetinį lauką priverčiam domenus slinkti norima kryptimi. Matome, kad domenai slenka -> kryptimi. Įrašymas. Domenai, kurie yra labiausiai prikausomi nuo lauko. Daugiau info įrašyti: magnetooptinis įrašymo būdas: puslaidininkiniu lazeriu įkaitiname iki Kiuri temp, ir leidžiame ataušti, prijungiam lauką, vėsdama vieta įsimagnetina kaip reikia, o šalia esančios sritys liks kokios buvę. 2Gbit/cm2. 6. Kieto kūno fizikos pagrindai: Energetinių juostų susidarymas. Kūnų skirstymas pg juostinę teoriją. Elektronų pasiskitsymas energijos juostose. Fermi energetinis lygmuo, jo reikšmė (yra 2 apibrežinai, 1-as is jų: lygmuo, kurį užpildyti tikimybė yra =½). Savasis ir priemaišinis puslaidininkių laidumas. Išsigimę puslaidininkiai.zoninis vaizdas. Vidinis fotoefektas ir jo raudonoji riba. Holo efektas. Kietojo kūno energinių juostų susidarymas. Kietųjų kūnų skirstymas pagal juostinį vaizdą. Kvantinėje mechanikoje į kietąjį kūną žiurima kaip į taisiklingą kristalinį kūną, o elektronų judėjimą aprašo ne paprasti, o kvantinės mechanikos dėsniai. Kietojo kūno laidumui aprašyti naudojami kvantinės mechanikos dėsniai: 1)stipraus ryšio artėjimo metodas: laikoma, kad elektronas su atomu surištas stipriai ir sąryšio energija yra žymiai didesnė už jo kinetinę energiją, kai jis bus laisvas. 2) silpno ryšio artėjimo metodas: ryšys su jonu yra silpnesnis ir sąryšio energija yra žymiai silpnesnė už jo kinetinę energiją, t.y. visi valentiniai elektronai yra laisvi. Kai ryšys yra stiprus, domina juostinis/zoninis kieto kūno vaizdas. čia d – gardelės parametras. Artinant atomus, didžiausią poveikį patiria valentiniai elektronai, lygmens energija išplinta, kai priartėja prie d, n atomų atveju į n lygmenų, t.y. lygmuo suskyla į juostą. Kuo gilesnis lygmuo, tuo vėliau suskyla ir kiti sluoksniai. Elektrines laidumo savybe apsprendžia 2 juostos: laidumo (mažiausios energijos neužpildyta juosta) ir valentinė (didžiausios energijos užpildyta). Jei valentinė juosta užpildyta visiškai, tai prijungus elektrinį lauką, jokia srovė netekės: nėra kur energijai didėti, kai elektronas juda. Tai kietojo kūno puslaidininkio/dielektriko laidumas. Jei valentinė juosta užpildyta dalinai, tai elektronus galima pagreitinti. Tai metalinis laidumas. Jei juostos persikloja – tai metalinis laidumas. Skirtumas tarp dielektrikų ir puslaidininkių: draustinės juostos plotis (aktyvacijos energija – mažiausia energija, reikalinga elektronui sužadinti iš valentinės į laidumo juostą): jei E02,5eV, tai puslaidininkis (IV grupė Mendelejevo lentelėje: Ge, Si, GaAs, teoridai, sulfidai), jei E0>2,5eV – dielektrikas. Temperatūroms esant daugiau nei 0, valentiniai elektronai gali peršokti į laidumo juostą. Kad sužadinti puslaidininkį reikia 300-350K t-ros, šildant jį, jo varža mažėja. Norint pramušti dielektrikus, reikis pakaitinti iki aukštos temperatūros. Puslaidininkiai; Savasis ir priemaišinis elektrinis laidumas. Fermi lygmuo-aukščiausias lygmuo, kurį esant T=0 gali pasiekti elektronas. Esant bent kokiai T Fermi lygmuo duoda tikimybę ten rasti elektroną ½. Savajam laidininkui kambario temp esant Fermi lygmuo yra per vidurį. Savasis. Puslaidininkio kristale dėl šiluminio atomų svyravimo vienas kitas elektronas ištrūksta ir tampa laisvuoju, t.y. neigiamu krūvininku n. Jo vietoje lieka tuščia. Tai “skylė”, kurią gali užimti iš kitos gardelės vietos atėjęs elektronas. Tačiau dėl to pastarojo vietoje tampa nauja skylė. Tokiu būdu skylė tampa judančiu teigiamu krūvininku p. Tai savasis puslaidininkių be priemaišų laidumas. Jame elektronų ir skylučių koncentracijos yra vienodos: ni=n=p. Savojo laidumo puslaidininkio savitasis elektrinis laidumas eksponentiškai didėja, didinant temperatūrą: I=0exp{-E0/(2kT)}, čia E0 – savojo laidumo aktyvacijos energija, 0 - laidumas, kai T= (const dydis). Kylant temperatūrai, laisvųjų elektronų daugėja,varža mažėja. Priemaišinis. Puslaidininkiuose esant priemaišų šalia savojo laidumo atsiranda priemaišinis laidumas. Tokiame puslaidininkyje elektronų ir skylučių koncentracijos yra skirtingos. Puslaidininkiai, kuriuose didžiausią krūvininkų dalį sudaro elektronai, yra vadinami elektroninio laidumo (n-tipo); puslaidininkiai, kuriuose dauguma krūvininkų yra skylutės yra skylinio laidumo (p-tipo). Donoriniame Ed – donorinė aktyvacijos energija, elektroninis puslaid, o tas lygmuo donorinis: elektronas pereina į laidumo juostą, tai donorinė priemaiša (/*viršutinis*/); Akceptoriniame - akceptorinis lygnuo (/*apatinis*/) EA – energijos dydis, kurio reikia, kad gretutinis jonas atiduotų elektroną pašaliniam jonui, skylinis laidumas, nes skylės dalyvauja, valentinėje juostoje susidaro elektronų stygius – skylė. Priemaišinio laidumo priklausomybė nuo temperatūros: pr=0prexp{-E0pr/(2kT)}, čia E0pr – krūvininkų aktyvacijos energija iš priemaišų. Visoms temperatūroms: pr=0prexp{-E0pr/(2kT)}+ 0exp{-E0/(2kT)}. Išsigimęs puslaidininkis. Jei didinsim priemaišų koncentraciją, tai atstumai tarp priemaišų maži ir energetiniai lygmenys gali išplisti. Donoriniam išsigimusiam:. čia EiD – išsigimusio pusl. Priemaišinės juostos plotis, priemaišinė juosta nevisiškai užpildyta, nes dar yra savasis laidumas. Išsigimusio puslaidininkio kriterijus – Boro orbitos adresas rB, jei rB>=(1/Npr)^(1/3), kur Npr – priemaišų koncentracija, tai puslaidininkis bus išsigimęs. Skirtingai nuo priemaišinio ir savojo laidumo puslaidininkių, išsigimęs puslaidininkis būtų ir kai temperatūra 0 K. Vidinis fotoefektas dažniausiai stebimas puslaidininkiuose, kai juose šviesos kvantų poveikyje atsiranda laisvieji krūvininkai (elektronai, skylutės) arba ženkliai padidėja jų skaičius. Vidinis fotoefektas atsiranda, kai šviesos kvanto energija tampa lygi (arba viršija) savojo laidumo aktyvacijos energijai. hE0; priemaišinių atveju: hED ir hEA. Čia elektronai ne pašalinami iš medžiagos, o pereina į aukštesnius lygmenis. Fotolaidumo raudonoji riba – tai mažiausias dažnis (didžiausias bangos ilgis), kuris dar sukelia vidinį fotoefektą. 0=ch/E0 ir 0=ch/Epr (priemaišinio atveju). 7. Kompiuterių elemetinė bazė: a. G PN sandūra (srovės - dreifinė, defuzinė..) Dviejų puslaidininkių (n ir p tipo) kontaktas vadinamas pn sandūra. Kristale turima dviejų tipų laidumo kombinacija. Kiekvienoje iš šių sričių yra gausu pagrindinių krūvininkų (apie 1016 cm-3) ir daug mažiau (apie 1010 cm-3) šalutinių. Sandūroje vienokio laidumo srities krūvininkų tankis palaipsniui mažėja, pereinant į kitokio laidumo puslaidininkio sritį. Abiejų sričių krūvininkai difunduoja į priešingo laidumo sritis, todėl sandūroje vyksta rekombinacija – krūvininkai neutralizuojasi. Dėl to pačioje sandūroje lieka donoriniai ir akceptoriniai jonai, kurie sudaro sandūroje erdvinį krūvį. Dėl erdvinių krūvių potencialų skirtumo sandūroje susidaro vidinis elektrinis laukas bei potencialinis barjeras, kuris neleidžia skylėms toliau difunduoti į n sritį. Tam, kad skylė galėtų įveikti šį barjerą, reikia, kad išorinis energijos šaltinis jei suteiktų papildomą energiją. Prijungus prie n srities neigiamą, o prie p srities teigiamą potencialą, krūvininkai, veikiami išorinio lauko, juda sandūros kryptimi, ir įgiję papildomą kinetinę energiją, įveikia barjerą. Srovę sandūroje sukelia pagrindiniai krūvininkai: iš n srities į p eis elektronai, o iš p į n – skylutės. Dėl to puslaidininkio laidumas bus didelis, o varža maža. Prijungus prie n srities “+”, o prie p “-“, sandūroje atsiranda daugiau donorinių ir akceptorinių jonų, sustiprėja vidinis elektrinis laukas. Tai tolygu dirbtiniam potencialinio barjero padidinimui. Tokai sandūra atbulinė, čia laidumas bus mažas, o varža didelė. Taip yra dėl to, kad iš p į n judės elektronai, o iš n į p sklylutės (šalutiniai krūvininkai). Voltamperinė charakteristika: j=j0(exp{eU/kT}-1), bus su “+”, jei tiesiogine kryptimi (barjeras sumažėja). b. E puslaidininkinis diodas tai elementas, kuriame yra viena pn sandūra ir kuris turi du išvadus. Jie naudojami įvairiuose lygintuvuose kintamajai srovei paversti nuolatine. //Pn sandūra atsiranda, kai sujungiame p ir n tipo puslaidininkius. Sandūroje susidaro padidintos varžos sluoksnis.// PN SANDŪRA. Tokia sandūra viena kryptimi geria/leidžia srovę, kita kryptimi nepraleidžia jos. Tai puslaidininkinis diodas. Jo voltamperinė charakteristika: j=j0(exp{eU/kT}-1), bus su “+”, jei tiesiogine kryptimi (barjeras sumažėja) c. E fotodiodas (kaip vyksta procesas) Tai optiniam spinduliavimui jautrus diodas, kurio veikimas pagrįstas vidiniu fotoefektu. Apšvietus fotodiodo pn sandūrą, dalis elektronų įgauna papildomos energijos ir išsilaisvina. Padidėja pagrindinių ir šalutinių krūvininkų skaičius. Jei įjungus atgaline kryptimi, apšvietus tokį elementą padidėja nepagrindinių krūvininkų koncentracija, padidėja laidumas. Naudojami šviesiniams dydžiams matuoti, automatikos grandinėse, taip pat specialūs generatoriniai fotoelementai naudojami saulės baterijose. d. E Fotoelementas Įtampa neprijungiama, o tiesiog apšviečiama erdvinio krūvio sritis, jonizuojami laidumo lygmenys (p puslaidininkis papildomai užkraunamas skylėmis, o n puslaidininkis elektronais). Žymimas:. e. E Tranzistoriai (dvipolis, lauko tranzistorius, NDP tranzistorius (2 rūšys: indikuoti ir su pradiniu kanalau), dvistabilusis NDP, tranzistoriai su „plaukiojančia užkura“. Dvipolis tranzistorius. Tai trijų sluoksnių puslaidininkinis tranzistorius, kuriame yra dvi pn sandūros (n-p-n arba p-n-p išdėstyti puslaidininkiai). Integrinėse schemose ši struktūra realizuojama sekančiai. Vidurinis sluoksnis bazė, turi mažai krūvininkų. Vienas iš gretimų bazei sluoksnių turi daug krūvininkų. Jis gali skleisti (emituoti) krūvininkus į bazę, todėl vadinamas emiteriu. Iš kitos bazės pusės esantis sluoksnis – kolektorius - turi vidutinį krūvininkų tankį. Veikimo principas n-p-n tipo. Tokio tipo tanzistoriaus pagr krūvininkai – elektronai, kurių gausu emiteryje. Bazė yra l plona, joje skylių koncentracija nedidelė: elektronai gali laisvai difunduoti, nesusiduradami su gardelės jonais ir nerekombinuoja. Bazės plotis turi būti mažesnis už difuzinių prafundavimo (kelio) ilgį. Pirma sandūra prijungta pralaidžia kryptimi, kita sandūra – atbuline. Didesnė krūvininkų dalis, perėjusi pirmąją sandūrą, pasiekia ir kitą. Tie elektronai, kurie pasiekė kitą sandūrą, veikiami “+” (elektrinio lauko) juda į kolektorių, jame didina srovę. Kuo daugiau krūvininkų patenka iš emiterio į bazę, tuo stipresnė bazės srovė, ir tuo stipresnė kolektoriaus srovė. Ik=Ie,  n, Usl, tai elektronų bus daugiau nei skylių, tada turim elektroninį puslaidininkį: atsiranda srovė, išnyksta pn sandūra tarp ištakos ir santakos. Su indukuotu kanalu.. Technologiškai paruoštas kanalas, bet jo matmenis irgi galima reguliuoti, prie užtūros prijungus “+”, padarysim jo plotį didesniu.. MDP tipo tranzistoriai sudaro didelę dalį plačiai naudojamų autonominių įtaisų (mikrokalkuliatorių, elektroninių laikrodžių) mikroschemų elementų. Šis tranzistorius spartesnis, nes pagr. Krūvininkų judrumas yra didesnis. f. E Šviesos diodas Šviesos diodas. Tai puslaidininkinis diodas, kuriame rekombinuojant krūvininkams išlaisvinama energija ir išspinduliuojami šviesos kvantai. Jį sudaro pn sandūra, prie kurios, skirtingai nuo fotodiodo, įtampa yra prijungta atvira kryptimi. Elektronai ir skylės, atėję iki ribos, gali rekombinuoti, t.y. vienas kitą sunaikinti, o energija išspinduliuojama šviesos kvantais. Išspinduliuojamos bangos ilgis yra kintamas, nes priklauso, kokios energijos yra elektronas ir skylė. Mažiausiais kvantas, kurį išspinduliuoja diodas, bus lygus draudžiamos energijos pločiui. Panaudojus GaAs puslaidininkį, galima padaryti diodą, kuris spinduliuos infraraudonuosius spindulius. Taikomi signalizacijai. g. G puslaidininkinis lazeris Puslaidininkiniai lazeriai. Jie sukurti naudojant išsigimusius puslaidininkius (jų savybė – erdvinio krūvio sritis labai plona). Savo konstrukcija panašūs į šviesos diodą, tik turi dar du veidrodžius. Prijungus įtampą atvira linkme, barjeras žemėja, p puslaidininke atsiranda tuščių vietų. Dabar gali susidaryti elektronai (///) ir skylės (=) vienodame lygmenyje. Gali susidaryti tunelinis efektas. Didinant įtampą, Ev (valentinė) nusileidžia žemiau EL (laidumo) ir nebėra kur tuneliuoti. Tam, kad lazeris dirbtų, U turi būti tokios, kad elektronai negalėtų tuneliuoti. Apšvietus pn sandūrą, gali būti elektronų perėjimas, iššauktas šviesos, t.y. priverstinė rekombinacija. Rekombinuojant išspinduliuojama šviesa. Kadangi spindulys eina per veidrodį, grįžta, iššaukia rekombinaciją, sustiprėja ir vėl į veidrodį, ir vėl sustiprėja. Taip lazeryje gimsta šviesos kvantas, kuris kelis kartus atsispindi ir išeina iš lazerio, tai ir yra lazerio spindulys. Šviesos intensyvumas didėja taip: I=I0ekx, kur k - stiprinimo koeficientas, x=L – atstumas tarp veidrodžių, L=/2*n, n=1,2,3… (/2 tam, kad susidarytų stovinčios bangos pūpsnys). h. E optronai (rūšys) (+skirtumai tarp f,g,h): Optronai.Optronas – optinis prietaisas, susidedantis iš šviesos diodo ir šviesos imtuvo elemento, be to, dar yra optinis kanalas, iš kurio sklinda iš šviesos diodo optinė šviesa. Diodą prijungus atvira linkme, jis gali skleisti šviesą. Šviesą registruojame fototranzistoriumi. Imtuvasir šviestuvas neturi galvaninio ryšio. 1)rezistyvinis – iš šviesos diodo ir fotorezistoriaus; 2)diodinis – iš šviesos diodo ir fotodiodo; 3)triodinis – iš šviesos diodo ir fototranzistoriaus. 8. E Loginiai elementai. Tranzistoriniai loginių schemų pavyzdžiai. Trigeris (Diodinė pastovios atminties matrica) Tranzistorių loginių schemų pavyzdžiai. ARBA:. jeigu Uin10 ir Uin20, tai tranzistoriai uždaryti, varža didelė, srovė neteka, Uex0. Jei nors viena iš įtampų ≠0, tarkime Uin1>0, ji atidaro T1 tranzistorių, per jį teka srovė ir varžą R. Jei paduosime Uin2>0, vėl tas pats, ir bus įtampos kritimas varžoje, Uex >0. Tas pats bus, jei paduosime įtampą į abu Uin1 ir Uin2. IR. Jeigu nei vienam įėjime įtampa nepaduota abu tranzistoriai uždaryti, pro juos teka nykstamai maža srovė, kritimo srovė labai maža, varžos kritimo nėra. Jei paduodame įtampą nors viename įėjime, vis tiek nepakanka ir srovė neteka. Norint, kad srovė būtų, būtina įtampą paduoti į abu įėjimus, tada abu tranzistoriai atidaryti. NE. Jei nieko nepaduodame į įėjimą, tranzistorius uždarytas, varža didelė, srovė beveik neteka, tada matuojame įtampą. Jei paduosime impulsą, atidarome tranzistorių, įtampa krenta, dalį suvalgo Ek, todėl Uex0.Norėdami, kad informacija liktų ir atleidus jungtuką, formuojama tam tikra schema, kuri vadinasi TRIGERIS (atminties elementas). Jis sukonstruotas iš dviejų elementų [ARBA+NE], tarp kurių yra teigiamas grįžtamasis ryšys. 9. E Optinė atmintis. Tipai (įrašoma atskirais būdais ir holografinė, kur įrašoma visu masyvu) Optinė atmintis. Privalumai: žymiai didesnė talpa, tankį riboja tik difrakcinės ribos, greitesnis info paėmimas iš masyvų, didelis patikimumas ir priimtinos energetinės charakteristikos. Atskirais bitais. Iš analogijos magnetiniams įrenginiams: kiekvienas elementas turi 1 bitą. Nėra didelių reikalavimų iš šaltinio: gali būti naudojama ir nekoherentinė šviesa. Nuskaitymas leidžiant lazerį, dviem režimais: 1)atspindžio, kai paleidžiame lazerį vėl į tą patį tašką. 2)pralaidumo: vėl lazeriu apšviečiama laikmena. Gali būti informacijos nutrynimo blokas. Holografinė. Registruoja info, kai šviesa atsispindi nuo objekto, kurį norime užfiksuoti. Reikšmę turi ne tik šviesos ampitudė, bet ir skirtingai nuo fotografijos, atsispindėjusio spindulio fazė. Įrašymas: Pagalbinės hologramos išskaido spindulį į dvi rūšis: tiesių \ ir

Daugiau informacijos...

Šį darbą sudaro 5032 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!

★ Klientai rekomenduoja


Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Detali informacija
Darbo tipas
Lygis
Universitetinis
Failo tipas
Word failas (.doc)
Apimtis
11 psl., (5032 ž.)
Darbo duomenys
  • Fizikos konspektas
  • 11 psl., (5032 ž.)
  • Word failas 148 KB
  • Lygis: Universitetinis
www.nemoku.lt Atsisiųsti šį konspektą
Privalumai
Pakeitimo garantija Darbo pakeitimo garantija

Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.

Sutaupyk 25% pirkdamas daugiau Gauk 25% nuolaidą

Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.

Greitas aptarnavimas Greitas aptarnavimas

Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!

Atsiliepimai
www.nemoku.lt
Dainius Studentas
Naudojuosi nuo pirmo kurso ir visad randu tai, ko reikia. O ypač smagu, kad įdėjęs darbą gaunu bet kurį nemokamai. Geras puslapis.
www.nemoku.lt
Aurimas Studentas
Puiki svetainė, refleksija pilnai pateisino visus lūkesčius.
www.nemoku.lt
Greta Moksleivė
Pirkau rašto darbą, viskas gerai.
www.nemoku.lt
Skaistė Studentė
Užmačiau šią svetainę kursiokės kompiuteryje. :D Ką galiu pasakyti, iš kitur ir nebesisiunčiu, kai čia yra viskas ko reikia.
Palaukite! Šį darbą galite atsisiųsti visiškai NEMOKAMAI! Įkelkite bet kokį savo turimą mokslo darbą ir už kiekvieną įkeltą darbą būsite apdovanoti - gausite dovanų kodus, skirtus nemokamai parsisiųsti jums reikalingus rašto darbus.
Vilkti dokumentus čia:

.doc, .docx, .pdf, .ppt, .pptx, .odt