Išsamus pasiruošimas elektrotechnikos egzaminui

1. El. masinos apibrėžtis, generatorinis ir variklinis režimai, galios srautų kryptys. El mašina – elektromechaninės energijos skleidiklis, kurio veikimas pagrįstas elektromagnetines indukcijos dėsniu ir turintis judamų detalių viena kitos atžvilgiu. Šiuolaikinėse el mašinose energija keičiama naudojant magnetinį lauką ir tokios mašinos kartais vad indukcinėmis. Jose vyksta elektromagnetinės indukcijos ir elektromechaniniai magnetinio lauko reiškiniai El mašinose vyksta energijos keitimo procesai: mechaninė keičiama į el energija – generatorius; El energija į mechaninę – varikliai. Vis šie procesai susiję su nuostoliais. Skiriasi tik energijos srauto kryptimi. Tai reiškia, kad ta pati mašina gali dirbti ir varikliniu ir generatoriniu režimu. Kad įrenginys veiktų kaip kaip el mašina yra būtina sukurti magnetinį lauką ir turėti laidininkų sistemą, kuria tekėtų srovė arba būtų generuojama evj. Jei imsime elementarią mašiną, kurią sudaro vienas laidininkas, judantis magn lauke greičiu v: e=vBl, Jei kalbėsime apie variklį, tai jame turi būti sukurtas sukimo momentas M=f2R=Bli Praktiškai labai svarbu turėti kuo didesnį žadinimo magnetinį srautą. Tuo tikslu mašinoje sudaroma magn grandinė, kurios magnetolaidis paprastai yra feromagnetinis. Oro tarpas tarp statoriaus ir rotoriaus lb padidina magn grandinės varžą. Kuo tiksliau pagaminta el mašina, tuo mažesnis jos magnetinės grandinės oro tarpas ier tuo didesnė jos santykinė galia masės vnt Gaunami energijos nuostoliai virsta šiluma ir dėl to įv mašinos dalys šyla. Jautriausia įšilimui - mašinų laidų izoliacija. 2. Kolektoriaus veikimas nuolatinės srovės generatoriuje Nuolatinės srovės mašinose yra įrengiamas kolektorius, prie kurio plokštelių jungiami apvijų galai. Visos apvijos sujungtos nuosekliai. Nuolatinės srovės mašinose sumontuoti šepečiai, kurių skaičius lygus polių skaičiui. Kol laidininkas juda po vienu poliumi, tol jis yra prijungtas prie vienos kolektoriaus plokštelės liečia vieną, tarkime, teigiamą šepetį. Pasisukus pusė apsisukimo, laidininkas patenka po kitu poliumi, jame kinta e ir i kryptys, tačiau tuo pat metu ta kolektoriaus plokštelė persijungia prie kito poniškumo šepečio. Tokiu būdu srovė į išorinę grandinę tiekiama tos pačios krypties. Generatoriaus režimo atveju kolektorius vykdo mechaninio lygintuvo f-ją: iš kintamosios gaunama nuolatinė srovė. Jei inkare būtų tik 1 vija, tai generatoriaus įtampa būtų pulsuojanti, realiai tų vijų po poliumi yra daug, ir mašinos sukonstruotos taip, kad generatoriaus įtampos pulsacija mažesnė nei 1%. Generatorius yra elektros šaltinis, kurio išėjimo įtampa yra mažesnė už generuotą elektrovarą. U=EIN – RIN Ia 3. Nuolatinės srovės el mašinų apvijos: pav, paskirtis, grafiniai ir raidiniai žymėjimai Plačiausiai naudojamos didesnės galios nuolatinės srovės mašinos yra elektromagnetinio žadinimo. Jų savybės ir charakteristikos priklauso nuo to, kokio tipo žadinimo apvijos yra statoriuje ir kaip jos prijungiamos. Pagal prijungimo būdą nuolat srovės mašinų žadinimo apvijos skirstomos : 1) nepriklausomojo arba lygiagretaus, 2) nuoseklaus žadinimo Apvija, kurios vardinė įtampa yra tokia pat kaip inkaro apvijos vardinė įtampa, yra jungiama prie atskiro nuolatinės įtampos šaltinio arba lygiagrečiai inkaro apvijai.. nepriklauso žadinimo apvija teka silpna žadinimo srovė. Nuoseklaus žadinimo apvija yra jungiama nuosekliai inkaro apvijai, ja teka inkaro grandinės srovė. Nepriklausomojo žadinimo generatoriai bendruoju atžvilgiu turi šias apvijas: 1) inkaro(30%) A1 – A2 apvija, kuria indukuojama evj; 2)nepriklausomojo žadinimoF1-F2 ji prijungiama prie pašalinio įtampos šaltinio, pvz: akumuliatoriaus, kt generatoriaus ir kuria pagr magnetinį lauką;;3) papildomųjų polių B1– B2 ji kuria papildomą magn lauką; ; 4) kompensavimo D1-D2 ši apvija skirta mažinti kibirkščiavimą ne komutacijos zonoje. 5. Inkaro reakcija – tai reiškinys, atsirandantis mašinoje dėl inkaro magnetinio srauto įtakos. Tai klausimai apie tai, kaip reaguoja generatorius į atsiradusią elektrinę apkrovą.Tarus, jog mašina yra nepriklausomojo žadinimo. Kai inkaro apvija srovė neteka, mašinos magnetinį lauką sukuria tik žadinimo apvija. Toks magn laukas ties poliai yra tolygus, simetriškas polių ašiai. tokio mašinos magn lauko indukcija geometrinėje neutralėje lygi nuliui.Neapkrautoje mašinoje nulinio lauko taškai yra skersinėje ašyje, kuri vad fizine neutrale. Apkrovus mašiną fiziniai taškai nesutampa su geometrine neutrale ir yra pasisukę sukimosi kryptimi tam tikru kampu. Tarus, kad mašinos inkaro apviją sudaro 2 lygiagrečios šakos, kuriose yra po lygiai nuosekliai sujungtų apvijos laidininkų, kai indukcijos apvija teka srovė, ji sukuria inkaro magnetinį lauką. Jei šepečiai yra geometrinėje neutralėje, gaunamas toks inkaro magnetinis laukas, vad skersiniu, nes jo ašis yra statmena mašinos polių ašiai. Ties vienu poliaus kraštus žadinimo ir inkaro laukų magn linijos yra tos pačios krypties, o ties kitu – priešingos. Dėl to , inkaro magn laukas vieną poliaus kraštą įmagnetina, o kitą – išmagnetina. Tose polių vietose, kur magn laukai ura priešingų krypčių, magn indukcija pastebimai sumažėja. Todėl suminis mašinos magn srautas sumažėja, ir sumažėja inkaro apvijoje indukuojama evj. Kai mašina dirba kaip generatorius, jos fizikinė neutralė pasisuka pagal inkaro sukimosi kryptį, o kai variklis, - prieš jo sukimosi kryptį. 6. Komutacija - reiškiniai, susiję su srovės krypties ketimusi. Pereinant laidininkams nuo vieno poliaus prie kito, juose kinta srovės kryptis. Komutacijos procesą lydi kibirkščiavimas, nes srovė šepečių – kolektoriaus zonoje yra nutraukiama mechaniškai. 2 kibirkščiavimo priežastys Mechaninės – susijusios su gamybos technologija. Būdingiausios priežastys: kolektoriaus mušimas, paviršiaus šiurkštumas, iš/į-dubusios plokštelės, išdegusios kolektoriaus vietos, nepakankamas šepečių prispaudimas prie kolektoriaus; 2) elektromagnetinės – susijusios su staigiu srovės nutraukimu, kurio metu indukuojama saviindukcijos evj, vad reaktyviąja. Ji veikia komutuojamoje sekcijoje, kuri komutacijos metu sujungta trumpai.komutacijos procesas apibūdinamas komutacijos trukme Tk ;realiose mašinose Tk būna ~0,1 iki kleių ms. Komutacijai gerinti, kibirkščiavimui mažinti pagr priemonės:1) papildomas polių jungimas, 2)šepečių pasukimas,3) kompensavimo apvija. t. p gali priemonė – tinkamas šepečių parinkimas(šepečių varža didelė, tačiau leidžiamas mažas srovės tankis). 1)Papildomi poliai įrengiami tarp pagr polių ir jų yra lygiai tiek pat. jie turi apviją, įjungtą taip, kad tekėtų inkaro srovė, t.y kad ji jungiama nuosekliai su inkaru. Poliai kuria papildomą magn lauką komutacijos zonoje. Šį lauką kerta inkaro vijos ir komutuojamoje apvijoje indukuota komutacinę evj. er+ek=Σe Atvejis, kai Σe=0 vad tiesine komutacija ir yra teoriškia idealus jos atvejis. Tada srovė inkare krinta tiesiškai. Kai Σe>0, atsiranda papildomoji komutacijos srovė, kuri iš pradžių neleidžia srovei leistis taip smarkiai. Srovė kinta lėtai , o komutacijos periodo pabaigoje – sparčiai. Pabaigoje di/dt lb padidėja ir todėl komutacijos slygos sunkesnės: kibirkščiuoja nubėgantis šepečio kraštas(dažnas atvejis); kai Σe0 (gener) U=E+RINIa, P=UI

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!