ES struktūriniai fondai ir jų panaudojimo galimybės Lietuvos Respublikos ekonomikos vystyme

Įvadas Europos integracijos referate aprašoma ES struktūrinių fondų paskirtis ir jų panaudojimo galimybės Lietuvos Respublikos ekonomikos vystyme. Referato tikslas: • visų pirma, išsiaiškinti kas tai ES struktūriniai fondai, kokie jie būna; - išaiškinti ES struktūrinių fondų reikalingumą bei paskirtį; • sužinoti kokiais atvejais galima gauti ES struktūrinių fondų lėšas; - išsiaiškinti ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimo galimybes Lietuvos ekonomikoje. „ ES struktūrinių fondų parama siekiama padidinti įmonių kuriamą pridėtinę vertę ir konkurencingumą, paskatinti energijos vartojimo efektyvumą, pagerinti viešąją turizmo infrastruktūrą ir teikiamas viešąsias paslaugas. Tikimasi, kad jau 2005m. finansinė parama viešėjam ir privačiam sektoriui suteiks naują postūmį Lietuvos ekonomikos augimui.“ (Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos sektorius, Galioja nuo 2004m. birželio 30d. Vilnius, Ministerijos sekretorius Gediminas Rainys, Internetas, www.google.lt) Šiame referate kaip ir citatoje yra atskleidžiamas ES struktūrinių fondų teigiamas vaidmuo ir jų svarba Lietuvos ekonomikai, tuo pačiu ir Lietuvos gyventojams. Antroje skyriaus dalyje aprašoma šių fondų paskirtis, bei jais pasinaudojus galima nauda. Trečiame skyriuje aprašoma kaip galima pasinaudoti ES struktūrinio fondo lėšomis, kam jos gali būti skiriamos/ Referato išskiriama pagrindinė problema – vangus šių lėšų panaudojimas. tačiau šią problemą plačiau gilinamasi,nes referato pagrindinis tikslas buvo atskleisti ES struktūrinių fondų paskirti ir Jų panaudojimą Lietuvos ekonomikos vystyme. I.Europos Sąjungos struktūriniai fondai. Kodėl atsirado struktūriniai fondai? Skirtumų tarp Europos Bendrijos regionų buvo nuo pat pradžių (ryškiausias pavyzdys – atsiliekantys Italijos pietų regionai). Šie skirtumai dar labiau išryškėjo į ją įstojus tokioms šalims kaip Airija, Graikija, Ispanija ir Portugalija. Kai kurių rajonų BVP skirtumas siekia 3.5 karto, nedarbo rodikliai - iki 7 kartų. Tokių regioninių socialinių ir ekonominių skirtumų sumažinimas ir tolygios visos ES raidos skatinimas yra vienos iš bendrųjų ES politikos dalių – regioninės politikos – tikslas. ES regioninę politiką galima laikyti struktūrinės politikos sudedamąja dalimi, kuri įgyvendinama pasitelkus ES Struktūrinius fondus ir Sanglaudos fondą. Ko siekia struktūrinė politika? Struktūrinės politikos fondai visų pirma siekia padėti sunkumus išgyvenantiems regionams prisitaikyti prie besikeičiančių ekonominių ir socialinių sąlygų. Struktūriniai fondai finansuoja projektus, padedančius sunkiai besiverčiančioms įmonėms ir darbuotojams imtis kitos, perspektyvesnės, veiklos. Kita galimybė – didinti krizę išgyvenančių ūkio šakų ekonominės veiklos efektyvumą ir padėti joms atlaikyti konkurencinį spaudimą. Pvz., bedarbiai gali mokytis, kad įgytų perspektyvesnių specialybių. Tačiau Struktūriniai fondai nefinansuoja pasyvios socialinės politikos priemonių (nedarbo pašalpos ir pan.) Europos Sąjungos ( toliau - ES ) struktūriniai fondai – tai ES struktūrinės politikos, kuria siekiama mažinti ekonominius ir socialinius išsivystymo skirtumus tarp ES valstybių narių, finansiniai instrumentai. Europos regioninės plėtros fondas teikia regionams įvairią finansinę paramą. Fondo lėšos sudaro apie pusę visų struktūrinių fondų biudžeto. Fondas numato: • investicijas į gamybą, siekiant sukurti ir išsaugoti ilgalaikes darbo vietas; • investicijas į infrastruktūrą ( kelius, telekomunikacijas, energetiką), siekiant sujungti centrinius ES regionus su periferiniais; • investicijas, padedančias atgaivinti krizę išgyvenančius pramonės, žemės ūkio rajonus; • darbo vietų kūrimą bei paramą smulkiam ir vidutiniam verslui ( įmonių konsultavimas, rinkos tyrimai, mokslo tyrimai); • technologijų plėtra, vietinės infrastruktūros plėtra, investicijas į gamybą, siekiant sukurti ir išsaugoti ilgalaikes darbo vietas; Europos socialinis fondas remia projektus sprendžia socialines ( pirmiausia užimtumo) problemas. Fondas finansuoja: • švietimą ir profesinį mokymą; • paramą įsidarbinant; • mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą (pvz. specialistų mokymą mokslinio tyrimo įstaigose); • socialinės ekonomikos projektus (pvz. padeda sukurti privačias vaikų priežiūros įstaigas); • švietimo ir profesinio mokinimo sistemų tobulinimą (pvz. keliant darbuotojų kvalifikaciją); Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo orientavimo dalis laikoma ES struktūrinės ( o ne bendrosios žemės ūkio) politikos dalimi, nes teikia paramą diegiant naujus ūkininkavimo metodus, plėtojant alternatyvią ekonominę veiklą kaimo vietose (pvz. kaimo turizmą). Žuvininkystės orientavimo finansinis instrumentas remia naujų metodų diegimą bei ekonominės veiklos perorientavimą vietovėse, kur verčiamasi žuvininkyste. Neformaliai penktuoju Struktūriniu fondu vadinamas Sanglaudos fondas. Sanglaudos fondas buvo įkurtas siekiant finansuoti stambius kelių tiesimo ir aplinkos apsaugos projektus. Kiekvienas struktūrinis fondas gali finansuoti tam tikrus tikslus įgyvendinančias priemones. 1.1. Šiuo metu yra nustatyti 3 prioritetiniai struktūrinių lėšų investavimo tikslai: 1.1.1. tikslas Skatinti atsiliekančių regionų plėtrą ir prisitaikymą prie ekonomikos pokyčių. Parama skiriama regionams, kuriuose bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui mažesnis negu 75 proc. ES vidurkio, taip pat regionams, kur ypač mažas gyventojų tankumas (remiant pastaruosius, siekiama išvengti migracijos ir tolesnio jų gyventojų skaičiaus mažėjimo). Būtent šiam paramos tikslui yra priskiriama visos Lietuvos teritorija. 1.1.2.tikslas Remti krizės apimtus pramonės regionus, kad jie galėtų persiorientuoti į kitas ekonomikos sritis. Remiami regionai, kuriuose ekonominės veiklos pagrindą sudaro pramonė ir kuriuose išlieka didelis nedarbas. Taip pat skatinama kaimo vietovių plėtra ir prisitaikymas prie ekonomikos pokyčių. 1.1.3.tikslas Teikti paramą mokymui, kvalifikacijos kėlimui ir perkvalifikavimui. Pagrindinės priemonės – profesinis mokymas ir perkvalifikavimas, darbo rinkos institucijų plėtra. Šios priemonės bus finansuojamos iš Europos socialinio fondo. (Informacinės visuomenės plėtros komitetas, PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS Vyriausybės, ) II. Europos Sąjungos struktūrinių fondų paskirtis Lietuvai. Europos Sąjungos (ES) nare tapusiai Lietuvai yra skiriama numatyta ES struktūrinių fondų parama, papildanti nacionalines investicijas ir prisidedanti prie vieno pagrindinių ES tikslų – ekonominės ir socialinės sanglaudos skatinimo. Pagal Lietuvos 2004-2006m. bendrojo programavimo dokumentą (BPD) tam laikotarpiui Lietuvai numatoma skirti apie 895mln. eurų (3087,75 mln. lt.) Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos, išskyrus Sanglaudos fondą ir kitokią ES paramą.Ekonominės ir socialinės ūkio infrastruktūros plėtros projektams finansuoti numatyta 347,1 mln. eurų, gamybinio sektoriaus plėtrai – 222,4mln. eurų, žmoniškųjų išteklių plėtrai – 163,8mln. eurų, kaimo plėtrai ir žuvininkystei – 135,0mln. eurų, techninei pagalbai – 26,9mln.eurų. ES struktūrinė parama Lietuvai bus teikiama iš keturių pagrindinių fondų: Europos regioninės plėtros, Socialinio, Žuvininkystės ir Žemės ūkio fondų. Finansų ministerija prognozuoja, kad 2004-2006m. fondų paramą galėtų gauti apie 18000 įmonių, papildomai būtų sukurta apie 50000 naujų darbo vietų. ES struktūrinių fondų paramos ir bendrojo finansavimo lėšas administruoti buvo pradėta ruošti nuo 2002m. Per trumpą laiką sukurta nuosekli administravimo sistema, parengti ir patvirtinti programiniai dokumentai, įsteigtos paramą administruojančios institucijos, suburti kvalifikuoti darbuotojai. Ūkio ministerijos įstaiga tiesiogiai paramą administruojanti institucija – viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA). Kartu su ministerija ji tiesiogiai administruos dalį Lietuvos gaunamos paramos iš Europos regioninės plėtros fondo pagal keturias BPD priemones. Bendra šių sričių plėtros projektams remti lėšų suma yra 1104,11mln.litų. 75proc. šios sumos sudaro Europos regioninės plėtros fondo lėšos, o 25proc. – Lietuvos nacionalinio biudžeto lėšos, išskyrus energetikos ir turizmo sektorius, kur santykis yra nustatytas kitoks – 73proc. ES lėšų ir 27proc. nacionalinio bendrojo finansavimo lėšų. Ūkio ministerija, kaip ir kitos paramą administruojančios institucijos, parengė ir paskelbė dokumentus, kuriais remiantis bus teikiama parama pagal jos administruojamas BPD priemones verslo, energetikos ir turizmo srityse. 2004m. liepos 2d., paskelbus kvietimus teikti paraiškas, pradėtas paraiškų priėmimas ES struktūrinių fondų paramai gauti. Paraiškų priėmimas yra tęstinis ir baigtis 2006m. rugsėjo 1d. Siekiantiems struktūrinių fondų paramos pasirengęs padėti Ūkio ministerijos viešasis informavimo tinklas. Šį tinklą sudaro visoje Lietuvoje veikiantys verslo informacijos centrai, regioniniai informacijų paramos tinklo padaliniai, kurie teikia informaciją pareiškėjams, daug dėmesio skiriama smulkioms ir vidutinėms įmonės. Patarimus ir konsultacijas taip pat teikia informacijų paramos tinklas, kuris skatina ir padeda parengti inovatyvius įmonių projektus. ES struktūrinių fondų parama bus teikiama tiek privačiam, tiek viešėjam sektoriui: viešėjam sektoriui numatyta skirti 528,24mln. litų, privačiam - 575,87mln. litų. Per paramą viešojo sektoriaus vykdomiems projektams netiesioginę naudą gaus ir verslas, nes įgyvendinantys šiuos projektus paramos gavėjai atliks viešuosius prekių, paslaugų ar darbų pirkimus, tai viešieji pareiškėjai teiks užsakymus įvairioms įmonėms. Parama viešėjam sektoriui teikiama siekiant pritraukti privačias investicijas, o kartu kurti ir naujas darbo vietas, didinti pajamas. Todėl skatinant ekonominę plėtrą bus naudojamasi iritais finansavimo šaltiniais. Tikimasi, kad į Lietuvos ūkį bus pritraukta papildomų investicijų iš įmonių, bankų ir kitų finansavimo šaltinių. ES struktūrinių fondų parama siekiama padidinti įmonių kuriamą pridėtinę vertę ir konkurencingumą, paskatinti energijos vartojimo efektyvumą, pagerinti viešąją turizmo infrastruktūrą ir teikiamas viešąsias paslaugas. Tikimasi, kad jau 2005m. finansinė parama viešėjam ir privačiam sektoriui suteiks naują postūmį Lietuvos ekonomikos augimui. (Ministerijos sekretorius Gediminas Rainys, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos sektorius, galioja nuo 2004m. birželio 30d., Vilnius - Internetas, ). 2.1.Lietuvos narystės ES finansiniai aspektai 200-2006m. Struktūrinių fondų lėšos sudaro 213mlrd. Eurų. Į šią sumą įskaičiuotas ir Sanglaudos fondas, kurio ištekliai 200-2006m. Sudaro 18 mlrd.eurų. Lietuva ES finansavimą gauna kaip 1 tikslo valstybė, o pirmas tikslas yra skirtas skatinti regionų,kurių BVP vienam gyventojui yra mažesnis nei 75 proc. ES vidurkio, plėtrą ir struktūrinius pokyčius. III.ES struktūrinių fondų panaudojimo galimybės Lietuvos ekonomikoje. LR finansų ministerijos teigimu, finansuotinas gali būti kiekvienas projektas, kuriuo tikslas atitinka BPD apibrėžtus prioritetus ir priemones. Kitaip sakant, struktūriniai fondai suteikia galimybę gauti papildomų lėšų tęsti socialinės-ekonominės plėtros veiksmus, jeigu valstybei, savivaldybei arba kitam projekto iniciatoriui nepakanka savo lėšų. Finansinė parama turėtų būti planuojama biudžeto strateginio plano sudarymo metu, kad būtų užtikrinta pakankamai lėšų bendram projektų finansavimui. Projektus, pateiktus paramai gauti, vertins ir atrinks speciali tam tikslui sudaryta komisija“ (www.finmin.lt). Tam, kad įmonė, įstaiga ar organizacija gautų paramą iš ES fondų, ji turi pateikti paraišką lietuvių kalba. Teikiamas projektas turi atitikti BPD finansuojamų projektų tipus. Paraiška teikiama vienai iš įgyvendinimo agentūrų ar jos teritoriniam padaliniui, kurie yra atsakingi už tam tikrų BPD priemonių administravimą, priklausomai nuo projekto tipo. Kuriai agentūrai teikti paraišką nurodyta BPD priemonių aprašyme, prie kiekvienos priemonės nurodyta kuri institucija įgyvendina tokio tipo projektus, taip pat nurodyta kokio tipo veiklos projekto viduje yra remtinos. LR Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarime Nr. 1166 nurodoma, kad: Projekto paraiška – tai ES struktūrinių fondų vadovų nustatytos formos juridinio arba fizinio asmens, siekiančio gauti ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų projektui įgyvendinti, užpildytasdokumentas. Projekto vykdytojas – tai kiekvienoje BPD priemonėje nurodyti juridiniai ir/arba fiziniai asmenys, kurie, pateikę projekto paraišką, gauna ar yra gavę ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų projektui įgyvendinti. Projektas – tai dokumentas, pagrindžiantis numatomų rezultatų tikslingumą, finansiškai (ekonomiškai) ir techniškai įrodantis rezultatams pasiekti pasirinkto būdo efektyvumą, taip pat reikiamus išteklius, pasirinkto būdo taikymo pradžios ir rezultatų pasiekimo laiką, detalų pasirinkto būdo taikymo planą. Pati paraiška tėra administracinės informacijos rinkinys apie projekto teikėją ir apibendrinta informacija apie patį projektą. Prie projekto paraiškos visada turės būti pridėta visa informacija, reikalinga pagal Lietuvos teisės aktus – priklausomai nuo projekto tipo – suderinimas su aplinkosaugininkais, savivaldybės, apskrities ar kitų įstaigų leidimas statyti, vykdyti ar užsiimti tokio pobūdžio veikla, detalus techninis planas (architektų brėžiniai ir pan.), verslo planas. T.y. pridedama visa informacija, dokumentai, kurių reikia, kad patvirtinus projektą jis galėtų būti finansuojamas. Finansuojamos ne abstrakčios idėjos, o konkretūs projektai. Svarbu žinoti, kad įsisavinant SF, galioja principas, kad Europos lėšos seka paskui nacionalines arba privačias lėšas – t.y. Europos lėšos skiriamos kaip papildomos lėšos prie jau esančių lietuviškų lėšų. Todėl bus svarstomi tik tokie projektai, kurie turės (arba bus užsitikrinę) savo dalį reikalingą projektui įgyvendinti. Minėtas LR Vyriausybės nutarimas taip apibrėžia bendrojo finansavimo lėšas: tai Lietuvos Respublikos lėšos projektams, kuriems skirta ES struktūrinių fondų lėšų, bendrai finansuoti. Šios bendrojo finansavimo lėšos gali būti skirtos iš Lietuvos Respublikos valstybės ir/arba savivaldybių biudžetų, taip pat kitų piniginių išteklių, kuriais disponuoja valstybė ir/arba savivaldybės (išskyrus kitus ES finansinės paramos šaltinius). (Internetas Bibliotekos ir ES struktūriniai fondai, Remiant atviros Lietuvos fondui parengė Audronė Glosienė, Vilniaus Universitetas, , ES struktūrinio fondo paraiška, „ESF“ Vilnius 2003m. www.google.lt) 3.1.E.S. struktūrinių fondų valdymas Lietuvoje Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse narėse, yra kuriama struktūrinių fondų administravimo sistema, kurią sudaro tokios institucijos: 1.Vadovaujančioji institucija.Lietuvoje vadovaujanti institucija yra Finansų ministerija, kuri atsakinga už tinkamą ir veiksmigą ES struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo valdymą. Ji taip pat atlieka koordinatorės vaidmenį-koordinuoja mokėjimo institucijos, taip pat tarpinių ir įgyvendinančiųjų institucijų veiklą. Be to pagal LR Vyriausybės nutarimą „ Dėl ES struktūrinių fondų lėšų administravimo Lietuvoje“, Vadovaujančioji institucija taip pat: duoda privalomus vykdyti nurodymus, teikia institucijoms, administruojančioms ir naudojančioms ES struktūrinių fondų lėšas, paaiškinimus, patarimus BPD įgyvendinimo ir ES struktūrinių lėšų administravimo klausimais, užtikrina, kad visi dokumentai apie išlaidas, kurios mokamos iš ES struktūrinių fondų, būtų saugomi. Vadovaujančioji institucija dalyvauja projekto atrankos komitetuose, kuris vertina projektus, teikia rekomendacijas tarpinei institucijai. 2.Mokėjimo institucija. Mokėjimo institucija Lietuvoje yra Finansų ministerija, o tiksliau Finansų ministerijos Nacionalinio fondo departamentas. Ši institucija atsakinga už mokėjimų tvarkymą tarp Lietuvos ir Europos Bendrijų. Pagal LR Vyriausybės nutarimą „ Dėl ES struktūrinių fondų lėšų administravimo Lietuvoje“, mokėjimo institucija atidaro atskiras sąskaitas banke kiekvieno fondo lėšoms, tikrina lėšas, gautas iš Europos Komisijos. 3.Tarpinės institucijos. Tarpinėmis institucijomis yra ministerijos, jų veiklą koordinuoja vadovaujančios institucijos. Tarpinės institucijos numato konkrečias investavimo kryptis pagal BPD priemones. Pvz. Susisiekimo ministerija yra atsakinga už transporto infrastruktūros prieinamumo ir paslaugų kokybės gerinimą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija užsiima darbo jėgos kompetencijos ir prisitaikymo prie pokyčių plėtra. Taigi, kiekviena tarpinė institucija, t.y. atitinkama ministerija analizuoja BPD ir siūlo jo priedo pakeitimus, gali dalyvauti atrenkant projektus. Jos funkcijos šioje veikloje yra sprendimas dėl finansavimo, tačiau atsižvelgiant į atrankos komiteto rekomendacijas. 4.Įgyvendinančios institucijos. Šios institucijos vykdo tiesioginį paramos administravimą, paslaugų organizavimą ir teikimą žmonėms, bei organizacijoms. Įgyvendinančios institucijos skelbia konkursus projektų atrankoms, registruoja projektų teikėjų ( savivaldybės, visuomeninės organizacijos, valstybinės įmonės) pateiktus projektus ir tikrina jų atitikimą kriterijams. Toliau ši institucija teikia projektą vertinimo komisijai, kuri sprendžia dėl paramos. 3.2.ES struktūrinių fondų remiami ir neremiami ūkio sektoriai 3.2.1.Remiami sektoriai: -ekonominė ir socialinė infrastruktūra (transportas, energetika, aplinkosauga, telekomunikacijos, sveikatos apsaugos, švietimo ir socialinė infrastruktūra); -gamybinis sektorius (pramonė, SVV plėtra, paslaugos verslui, žemėja ūkis, kaimo plėtra, turizmas); -žmogiškieji ištekliai ( užimtumas, švietimas, profesinis mokymas, informacinė visuomenė). 3.2.1.Neremiami sektoriai: -valstybės valdymas; -teisėtvarka, teisėsauga; -krašto apsauga; -būstas, komunalinės paslaugos, paslaugos vartotojams. ES struktūrinių fondų parama teikiama tik projektams (veikloms), kurie atitinka nacionalinių šalių parengtiems ir su Europos Komisija suderintiems programiniams dokumentams, juose numatytiems tikslams, prioritetams, priemonėms, atrankos kriterijams (bendriesiems ir specifiniams) ir veikloms. Lietuvoje 2004-2006m. Periodu toks dokumentas yra Bendrojo programavimo dokumento forma. Kitose šalyse programavimo dokumentai gali būti bendrijos paramos sistemos su atitinkamomis veiklos programomis forma. ES struktūrinių fondų finansuojami projektai turi atitikti Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumentui (BPD), jo priede ir gairėse pareiškėjams išdėstytus reikalavimus ir prisidėti prie BPD įgyvendinimo, kartu prisidėti prie ekonominės ir socialinės gerovės kūrimo ir gerinimo. BPD strategija numato svarbiausius prioritetus, kurie detalizuojami priemonėmis. Kiekvienoje priemonėje yra numatomos remtinos veiklos, kurios ir nustato, kokiems projektams teikiami prioritetai skiriant ES struktūrinių fondų paramą. Šios remiamos veiklos turi atitikti projekto turinį. Kai kuriose BPD priemonėse panašios prigimties remiamos veiklos yra sujungtos į veiklų grupes. Tas pats projektas gali būti finansuojamas tik pagal vieno pasirinkto prioriteto vieną priemonę, t.y. turi atitikti tos priemonės tikslus ir atrankos kriterijus. 3.3. Parama skiriama tik projektui ( ne institucijai, ne įmonei, ne teritoriniam vienetui) ir iš ES struktūrinių fondų gali būti finansuojami tik: 3.3.1. Visiškai parengti projektai, kurie turi aiškų ir detalų veiklos planą (kas, kaip ir kada bus padaryta) bei įvairius priedus (pvz., detaliojoteritorijos plano nuorašas arba poveikio aplinkai vertinimo deklaracija, jeigu to reikalauja pagal atitinkamus teisės aktus), o ne idėjas. Be to projekto poreikiui pagrįsti reikia turėti įvairius rinkos tyrimus, vertinimus ar galimybių studijas. Taip pat pareiškėjai ir partneriai turi turėti pakankamus finansinius ir vadybinius pajėgumus projektui tinkamai įgyvendinti. Kiekvienas pareiškėjas turi teisę pateikti ne vieną paraišką ir jam parama gali būti skiriama ne vieną kartą. Tačiau vienam projektui skiriama tik viena parama; 3.3.2. Patvirtinti projektai, t.y. tarpinė institucija, šiuo atveju ūkio ministerija, turi būti priėmusi sprendimą skirti tokią paramą. Vadovaujantis minėtu sprendimu, turi būti sudaryta trišalė sutartis tarp Ūkio ministerijos, viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros ir projekto vykdytojo. Vadovaujantis Tarybos reglamentu (EB) Nr.1105/2003 ir esant jame nustatytoms sąlygoms ( išlaidos turi būti padarytos po 2004m. Sausio 1 d. Pagal viešųjų pirkimų įstatymą), gali būti kompensuojamos ir išlaidos, padarytos iki sprendimo skirti paramą. 3.3.3. Patvirtintų projektų išlaidos, kurios yra tinkamos. Tinkamomis finansuoti iš ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų laikomos būtinos tų prekių išlaidos, patirtos nuo 2004 m. sausio 1 d. iki projekto įgyvendinimo pabaigos, bet ne vėliau nei 2008 m. rugsėjo 1 d. ( galutinis projekto įgyvendinimo terminas ). Visos sprendimuose numatytos skirtos lėšos turi būti faktiškai panaudotos paramos gavėjų vėliausiai iki 2008 m. gruodžio 31 d. Kad išleistos lėšos būtų kompensuotos, reikia atitikti visus reikalavimus tinkamoms išlaidoms bei pateikti visus išlaidas pateisinančius ir įrodančius dokumentus. 3.4. Procedūriniai reikalavimai 3.4.1. Paramos gavėjui: -ataskaitų teikimas, tinkamas apskaitos tvarkymas, reikalavimai pirkimams, dokumentų saugojimui, paramos gavėjo sutikimas tikrinti tiek patį paramos gavėją, tiek projekto rezultatus (teisė tikrinti finansinius dokumentus, įeiti į teritoriją ar objektą), prievolė užtikrinti projekto rezultatų tęstinumą ( išlaikyti pasibaigus finansavimui iš projekto, neparduoti/neišvežti iš Lietuvos teritorijos nemažiau kaip 5 metus nuo projekto pabaigos, nenaudoti paramos lėšų ne pagal paskirtį, įsipareigojimai pasiekti projekte numatytus rezultatus ir kt.). 3.4.2. Paramos teikėjui: -tesė ir nustatoma tvarka susigrąžinti suteiktą paramą, jei yra pažeidimų; -paramos administravimo tvarka – paraiškų priėmimas, vertinimas, sprendimų priėmimas, sutarčių sudarymas, išlaidų kompensavimą, projektų įgyvendinimo priežiūra, kontrolė ir stebėsina, ataskaitų teikimas ir pan. 3.5. Paramos forma ES struktūrinių fondų parama Lietuvoje 2004-2006 m. teikiama negrąžintinos subsidijos forma.(Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos vadovas viešojo sektoriaus pareiškėjams, pirmasis leidinys galioja nuo 2004 m. birželio 30 d., Vilnius. www.google.lt) 3.6. Lietuvoje jau įgyvendinama beveik 900 struktūrinių fondų remiamų projektų Per 2005 m. liepos mėnesį pasirašytos 189 sutartys dėl ES struktūrinių fondų paramos pagal Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento (BPD) priemones. Pagal šias sutartis daugiausia lėšų skirta Energijos teikimo stabilumo, prieinamumo ir didesnio energetikos efektyvumo užtikrinimo (apie 89 mln. Lt), kaimo plėtros (45 mln. Lt.) bei informacinių technologijų ir paslaugų infrastruktūros plėtros (apie 21 mln. Lt) projektams. Iš viso nuo BPD įgyvendinimo pradžios (2004 m. gegužės 1 d.) iki 2005 m. liepos 31 d. pasirašytos 876 projektų įgyvendinimo sutartys už 1 mlrd. 358 mln. 485 tūkst. Lt ES struktūrinių fondų ir Lietuvos bendrojo finansavimo lėšų. Didžioji dalis - 1 mlrd. 55 mln. 68 tūkst. Lt šios skirtos sumos yra ES lėšos, ir tai sudaro 34 proc. visos 2004–2006 m. Lietuvai numatytos ES struktūrinių fondų paramos (3 mlrd. 90 mln. 853 tūkst. Lt). Šiuo metu paskelbti nauji kvietimai teikti paraiškas pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (1.5, 2.2 ir 2.3 priemonės), Švietimo ir mokslo ministerijos (1.5 priemonė), Aplinkos ministerijos (1.3 priemonė), Žemės ūkio ministerijos (4.3 priemonė ir 4.4 priemonė) bei Finansų ministerijos (5.1 ir 5.2 priemonės) administruojamas priemones. Daugiau informacijos apie BPD įgyvendinimą www.finmin.lt/bpd. ( Tauragės verslo informacinis centras, verslo naujienos, 2005-08-19, www.google.lt) 3.7. Daugiausia paraiškų - iš Vilniaus “Europos Sąjungos struktūriniai fondai yra regioninės politikos instrumentai, tačiau Lietuvoje jais dar nelabai sugebama naudotis”, - tvirtino M.Starkevičiūtė, pastebėjusi, kad, šių metų liepos pabaigos duomenimis, Bendrojo planavimo dokumento prioritetų įgyvendinimui skirtų įsipareigojimų suma viršijo 4 milijardus litų, tačiau iki šiol realiai gautos lėšos sudarė vos 3 procentus šios sumos. Nors jau pasirašyta sutarčių už beveik trečdalį numatytos skirti paramos, tačiau lėšų panaudojimas, anot europarlamentarės, vyksta labai vangiai. “Oficialiai deklaruojama, kad nacionalinės regioninės politikos tikslas - skatinti visos valstybės teritorijos tolygią plėtrą, tačiau iš tiesų tyrimo rezultatai atskleidė priešingas tendencijas”, - teigė pašnekovė. Pasak jos, paraiškų paramai gauti struktūra aiškiai rodo, kad didžioji dalis jau patvirtintų žmogiškųjų išteklių plėtros, iš jų - ir socialinės atskirties mažinimo projektų, bus vykdoma Vilniaus apskrityje, iš kur sulaukta daugiausia paraiškų. Iš kitų regionų buvo pateiktos vos kelios paraiškos. “ES institucijos teikia neatlygintiną paramą projektams rengti, siekdamos įtraukti į šį procesą sudėtingesnėje ekonominėje padėtyje atsidūrusius regionus, todėl atitinkamą programą turėtų vykdyti ir atsakingos Lietuvos institucijos. Nors Briuselyje galima sutikti būrius Lietuvos valdininkų, tenka įsitikinti, kad šalies gyventojai yra menkai informuojami apie tokias galimybes”, - negailėjo kritikos europarlamentarė, atkreipusi dėmesį, jog iki šiol bene daugiausia ES lėšų atitenka verslo sektoriui bei rangovams. “Nemanau, kad ES parama turėjo būti skirta ir stambioms, pelningai dirbančioms verslo kompanijoms, kurios turi finansinių pajėgumų pačios vykdyti projektus”, - pareiškė pašnekovė. ( „Kauno diena“, 2005m. lapkričio 10 d.,ES paramos skirstymas kaitina aistras, Lina Navickaitė) Išvados Tikslai, išvardinti referato pradžioje, buvo pasiekti. Sužinota apie pačius ES struktūrinius fondus, kokia jų paskirtis, bei panaudojimo galimybės Lietuvos ekonomikoje. Nustatyti sekantys faktai: • teigiamas ES struktūrinių fondų vaidmuo Lietuvai; • ES struktūrinių fondų paskirties svarba, siekiant ekonominės ir socialines sanglaudos skatinimo; • sudėtingos pasinaudojimo ES struktūriniais fondais galimybės; Europos integracijos referatas „ ES struktūrinių fondų paskirtis ir jų panaudojimo galimybės“ padėtų žmonėms, norintiems pasinaudoti ES struktūrinių fondų lėšomis, gauti pirminę informaciją apie ES struktūrinius fondus, kam ir kaip jie taikomi. Referate yra aiškiai atskleidžiama busima teigiama įtaka LR ekonomikai, o tai tiesiogiai įtakoja teigiamus socialiniu pokyčius Lietuvos gyventojams. Literatūros sąrašas Pagrindinė: 1.Junevičiaus A. Europos Sąjunga : istoriniai, politiniai, teisiniai aspektai.-Kaunas, 1999. Papildoma: 1.Europos Sąjungos struktūriniai fondai-Lietuvai.-V.,2004. 2.Kelias į pinigų sąjungą. Parengė s. Kruopas.-V.,1999. 3.Ką žada vartotojams Lietuvos narystė Europos Sąjungoje.-V.,2002. Straipsniai iš dienraščio 1. Lina Navickaitė /“ Kauno diena“, ES paramos skirstymas kaitina aistras, 2005m. lapkričio 10 d.,p., 12p. Iš interneto, internetinio tinklapio 1.Informacinės visuomenės plėtros komitetas, PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIASYBĖS,

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!