Europos Sąjungos Taryba, jos funkcijos, veiklą reglamentuojantys aktai

Bendrijų steigimo sutartyse nebuvo numatyta tokia institucija kaip Europos Sąjungos Taryba arba Bendrijos valstybių narių vadovų reguliarūs pasitarimai. Nepaisant to, keletas Bendrijos valstybių narių Vadovų tarybų buvo surengta šeštajame dešimtmetyje ir septintojo dešimtmečio pradžioje. Viename iš tokių vadovų sisutikime 1974 metais Paryžiuje buvo nuspręsta rengti Bendrijos valstybių narių vadovų reguliarius pasitarimus ir taip įsteigti šią instituciją. Netrukus šią tarpvyriausybinę Bendrijos instituciją imta vadinti Europos Taryba (angl. The European Council ), neretai ji dar vadinama Europos Sąjungos vadovų taryba.
Lietuvių kalboje šią tarybą kai kuriuose literatūros šaltiniuose imta vadinti Viršūnių taryba, kad būtų galima atskirti nuo Europos Sąjungos Ministrų Tarybos ir Europos Tarybos.
Pagrindinė Europos vadovų tarybos įsteigimo priežastis buvo ta, kad Bendrija nespėjo ir nepajėgė adekvačiai reaguoti į greitai besikeičiančias politines aktualijas pačioje Bendrijoje ir už jos ribų. Komisijai sutartimis nebuvo suteiktos galios savarankiškai priimti sprendimus reaguojant į politikos pokyčius, o Ministrų Taryba buvo labai suvaržyta dėl vieningo balsavimo sprendimų priėmimo procedūros nulemtų ilgų diskusijų ir labai lėto sprendimų priėmimo proceso. Po ilgų Prancūzijos prezidento Ž. d‘Esteno ir Vokietijos kanclerio H. Šmito diskusijų buvo pasiektas principinis susitarimas dėl naujos Bendrijos institucijos, t. y. Vadovų tarybos įsteigimo.
Formalus pagrindas Vadovų tarybai įsteigti tapo Paryžiaus 1974 metų Vadovų tarybos komunikatas, kuriame buvo pripažįstamas Bendrijos poreikis operatyviau spręsti vidaus ir užsienio problemas per artimesnį valstybių narių politinį bendradarbiavimą. Tuo tikslu Bendrijos valstybių narių vyriausybių vadovai nuterė kasmet po tris kartus susitikti ir aptarti svarbiausias politikos problemas numatant jų galimų spartesnio ir racionalesnio sprendimo būdų gaires.
Pirmą kartą Vadovų taryba teisiškai pripažinta 1986 metais Vieningame Europos akte nurodžius, kas gali pretenduoti tapti jos nariu, ir sumažinus pasitarimų skaičių per metus nuo trijų iki dviejų.
Mastrichto sutartimi Vadovų tarybai buvo suteikti įgaliojimai kurti ir nustatyti bendras Europos Sąjungos plėtros kryptis, priimti nutarimus dėl Ekonominės ir pinigų sąjungos kūrimo, formuoti bendrąją ir užsienio saugumo politiką.
Amsterdamo sutartimi buvo dar labiau įtvirtinti Mastrichto...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!