Fenomenologijos egzamino klausimai

1. Bendras fenomenologinės filosofijos tikslų apibūdinimas (tie, kuriems apskritai rūpi, kas yra filosofija ir kokią vietą jos kontekste galėtų įgyti fenomenologija, rekomenduočiau G.Deleuze ir F.Guattari darbą „qu`est-ce que la philosophie?“, Paris, 1991.
1) transcendentiškumo iliuzija (Husserlio kritikuojama kaip natūralios nuostatos generalinės pasaulio tezės tiesioginis „įfilosofinimas“
2) galutinio universalumo iliuzija (Husserlio kritikuojamas universalijų (sąvokų, teorijų it t.t.) su neatskleistomis prielaidomis vartojimas, prielaidos universalizuojamos, nors iš tikrųjų jos yra epochinės prigimties
3) amžino, savaiminio filosofijos vertingumo (jos vidinio istorinio ryšio, kaip kad yra pas Hegelį ar pas Heideggerį) ) iliuzija (užmirštant, kad filosofuoti įmanoma „įsigyvenant“ absoliučiai patikimoje unikalioje „grynosios /sąmonės/ imanencijos“ teritorijoje („geofilosofijos“, „teritorizacijos“ idėja puikiai išskleista Geleuze ir Guattari darbe)
4) komunikatyvumo bei dialogiškumo kaip savaiminio gėrio iliuzija (tikras dialogas neįmanomas, nes, arba dar nėra apie diskutuoti, arba, jau nebėra apie ką diskutuoti, t.y. vadinamoji komunikatyvioji paradigma, pavyzdžiui, J.Habermas, aptaria komunikacinio veiksmo struktūrą situacijoje, kuomet dar neišskleista „metafizinio vienišumo“ = „nepažymėti metafizinio vienišumo teritorijos ribiniai ženklai“, tai kiekviena komunikacija – tik „suveltas“ ir painus dialogas, tiksliau, „pseudodialogas“: „filosofinė komunikacija mėgaujasi paieškomis universalios liberalios nuomonės – konsensuso , konsensuso, kurio viduje atsiskleidžia tikro kapitalisto ciniškos percepcijos ir išgyvenimai“ (Deleuze, Guattari)
j) tad nors Husserlis filosofinį atvirumą pasauliui ir siekia atskleisti būdu, primenančiu graikiškąsias ambicijas, pvz., Platono paideia, t.y. absoliučiai grynu, skaidriu, neutralia mąstančia žiūra paremtu būdu, t.y. siekiama pirminio aiškumo bei skaidrumo, (tuo tarpu Husserlio epochoje, priešingai, viešpatavo reliatyvizmas, skepticizmas, istoricizmas, sistematizmas, pavyzdžiui, Hegelio palikimas bei visokie kitokie „-izmai“), suvokiama, jog šiai epochai išreikšti reikalingas individualus konceptualizuotas projektas, mat senieji projektai mechaniškai negali būti taikomi visur ir visada
k) pirmasis uždavinys šiame kelyje – tikslus bei išsamus tiriamo dalyko
esmės aprašymas, vengiant bet kokių išankstinių prielaidų, pirmiausia, metafizinių - sisteminių, epistemologinių, psichologinių ir t.t., t.y. siekiama išvengti subjektyviojo bei objektyviojo idealizmo formų įtakos
l) remiamasi mintine struktūra „visuma-dalis“, kuri turėtų įgalinti
atskleisti tiriamų dalykų esmę, intencionalumo pagrindu stebėti „dalį“ visumos kontekste...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!