Filosofija ir žmogaus pasaulėžiūra

Kultūra – tai žmonių veiklos būdai ir rezultatai. Plačiąja prasme, kultūra prieinama n a t ū r a i (gamtai). Kultūra yra visa tai, kas išskiria žmogų (visuomenę) iš gamtos, - elgesio ir bendravimo formos bei visi tiek materialios, tiek dvasinės veiklos produktai. Materialią sudaro gamybos būdas ir pagaminti daiktai, technika ir technologija, lemiantys materialias žmonių gyvenimo sąlygas. Dvasinę kultūrą sudaro žmonių dvasinės, intelektualios veiklos būdai ir produktai: mokslas, menas, politinės ir teisės teorijos, moralė, religija. Kad ir kokia prieštaringa ir sudėtinga būtų dabartinė kultūra, ji, kaip ir anksčiau, sudaro tam tikrą vienovę. Kas gi ją vienija? Tai kultūrai būdingas požiūris į pasaulį ir žmogaus vietą jame, tos kultūros puoselėjami idealai, jai būdinga vertybių sistema.
Kultūrą vienijantis pradas yra pasaulėžiūra. Tai – pažiūrų į pasaulį ir žmogaus vietą jame sistema bei su šiomis pažiūromis glaudžiai susiję žmonių gyvenimo principai, įsitikinimai, idealai, vertybinė orientacija.
Skirtingų epochų bei socialinių grupių pasaulėžiūra nėra vienoda. Nemažą įtaką jai daro konkretūs tų grupių ekonominiai ir politiniai interesai. Jų skirtumas sukelia pasaulėžiūros konfliktus. Nemažą įtaką pasaulėžiūrai turi mokslo atradimai. Pvz., heliocentrinės sistemos sukūrimas.
Filosofija, aiškindama būties pagrindus, žmogaus santykį su pasauliu ir pačiu savimi, tuo pat metu formuluoja ir bendrą požiūrį į pasaulį, ir žmogaus vietą jame. Teorinė filosofija sprendžia pasaulio prigimties – materialios ar dvasinės – problemą, o tai, be abejo, yra vienas svarbiausių pasaulėžiūros klausimų. Praktinė filosofija, konkrečiai – etika ir politinė filosofija – siekia nustatyti bendrus elgsenos principus, o juk poelgiai kaip tik ir išryškina žmonių pasaulėžiūrą. Filosofija daro didžiulį poveikį žmonių įsitikinimams, idealams, vertybinei orientacijai.
Filosofijos tapatinimas su pasaulėžiūra yra klaida. Bet ne mažesnė klaida būtų ir jos reikšmės pasaulėžiūrai neįvertinimas. Įvairiais būdais patekusios į žmonių sąmonę, filosofinės idėjos daro didelį poveikį jų pasaulėžiūrai, kartu didesniu ar mažesniu mastu veikia epochos kultūrą.
Priežastingumas – determinizmas.
4 a. pr. m.e. eliečių mokymą keičia naujas mokymas. Giliausi to meto mastytojai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!