Detalūs filosofijos pagrindai

Tai šie ir panašūs klausimai yra pagrindinė fil. Versmė. Žinoma, galime apsimesti, kad panašūs klausimai neegzistuoja, bet tada tampa aišku, kad minėto pobūdžio klausimus reikia kelti. Mes galime juos kelti ir neretai kiekvienas įsivaizduoja, kad į juos kompetetingai gali atsakyti. Mes neesame pirmieji šiū klausimų kėlėjai ir užsakovai. Mes esame užtatas šiame žaidime. Folosofiniai klausimai yra neišvengiami kiekvienam iš mūsų ir jie spinduliuoja kaip žmogaus likimas. Taigi žmogus nuo pat gimimo pasmerktas filosofijai. Visi filosofai vienu balsu tvirtina, kad filosofavimo pradžia kasdieninis patyrimas. Mes jau gyvename, patiriame pasaulyje. Kad galėtume filosofuoti nereikia žinoti specialiųjų mokslų. F_A gali būti įvairaus lygio. Filosofuoti galime gerai ar blogai, diferencijuotai ar nediferencijuotai, bet filosofuoti pradedame tuomet, kai įsijungiame į dialogą. Tai ką mes pasakėme, randame ir mūsų kasdieninėje kalboje. Ta kalba, kuria mes ,nekučiuojamės, vadiname natūralia kalba. Šioje kalboje knibždėte knibžda terminų iš medicinos, biologijos, fizikos, astronomijos ir t.t. Tačiau mūs kasdieninė kalba netapo specialiųjų mokslų kalba. Taigi mūsų kasdieninė kalba sudaro sąlygas folosofavimui. Nuo ko pradedama filosofuoti? Kur yra ta pradžios problema? Ypač svarbu žinoti, kodėl mes suabejojome savo žinių tikrumu, ar mes siekiame išsiaiškinti žinių tikrumą. Taigi, svarbu, mus apima nuostaba lyg neseniai viskas buvo aišku, o dabar imame abejoti. Taigi, filosofuoti pradedame kai pasaulis praranda suprantamybę. Tokiu būdu kai kurie filosofai bando aiškinti, kad žmogus patenka į tam tikrą ribinę situaciją, tai įvyksta žmogui keičiant, juačiant kaltės jausmą mirteis akivaizdoje ir iš tokios padėties išeiti mums padeda filosofavimo galimybė. Filosofavimas – tai lyg pabudimas iš kasdienybės, iš tų kasdienių rūpesčių, prie kurių esame pririšti. Žmogus stengiasi nuo jų pabėgti.
1)F-A yra realiųjų mokslų tarnaitė. Tai tas pats variantas, kai viduramžiais aiškindavo, jog f-a yra teologijos tarnaitė. Filosofija šiuo atveju nelaikoma mokslu, ji siekia prisiderinti prie realiųjų mokslų. Tai toks požiūris vadinamas – Scientizmu (moksliškumu). Tai toks požiūris pripažįsta absoliutų konkrečių mokslų autoritetą.
2)...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!