Žymiausi filosofai

Aristotelis, žymiausias antikos graikų filosofas, kuris daugiau orientavosi į gamtamokslinį ir visuomeninį politinį patyrimą. Nuo Aristotelio prasidėjo filosofijos skirstymas į disciplinas. Didžiausias Aristotelio nuopelnas yra tas, kad jis pagrindė pirmąją filosofiją (metafiziką), keliančią klausimą apie ,,esamybės kaip esančios” esmę (ontologija) ir su ja siejamą aukščiausią esamybę, dievybę (teologija). Aristotelis pripažįsta dvasinės visuotinybės pirmenybę atskiros esamybės atžvilgiu, tačiau atmeta idėjų buvimą sau ir atskirumo būtį, o teigia tampančią esamybę, kurios reikšmę turi Platono chorismos. Pagal jį Dievas iš tikrųjų yra ne kūrėjas, o geidžiamas būties tobulumas ir kaip toks siekinys yra ,,nejudantis judintojas”. Aristotelio etikoje dorybė, atsižvelgiant į mišrią žmogaus prigimtį, suprantama kaip vidurio tarp kraštutinumo laikymasis.
Būtis, pagrindinė antikinės ir viduramžių metafizikos ir jos tąsos naujaisiais laikais sąvoka. Veiksmažodis ,,būtis”, iš kurio išverstas daiktavardis būtis, yra pačios bendriausios reikšmės žodis, apimantis viską, tam tikru būdu ir priešpriešą ,,nebūti”, ir žymintis pačia plačiausia reikšme esamybės dabartį, tiek to, kas yra šią akimirką (kas stebima), tiek ir to, kas bus (ko tikimasi), arba to, kas buvo (kas prisimenama), taip pat ir to, kas nelaikiška ir abstraktu arba nepaklūsta laikui ir yra amžina. Nesvarbu, ar tai, kas turima galvoje, kai sakoma ,,yra” iškyla dabartyje dvasiai ar juslumui, visada išlieka skirtumas tarp dabarties ir to, kas yra dabartyje,buvystės ir to, kas yra buvime, būties ir esamybės. Būties sąvoka pirmiausia konstatuojamas esamybės buvimo procesas, tačiau savarankiškai esamybei pripažįstama pirmenybė prieš nesavarankišką esamybę.
Estetika, iš pradžių mokslas apie juslinę įžvalgą ir juslinį reiškimąsi.Baumgartenas pagrindė estetiką kaip mokslą apie žemesnį pažinimo gebėjimą, papildantį mokslą apie aukštesnį, dvasinį sąvokinį pažinimą. Kadangi Baumgartenas juslinį regimąjį tobulumą laiko grožiu, tai estetika virsta mokslu apie grožį gamtoje ir mene. Hegelis grožio švytėjimą laiko ne iliuzija, o veikiau visos tikrovės absoliutinės tiesos reiškimusi, ir todėl jo požiūriu pavadinimas ,,estetika” yra netinkamas ir perdėtas. Jaspersas estetikoje įžvelgė pakriką stebėjimą, iš kurio pašalintos egzistencijos problemos.
Etika (gr....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!