Mokslo filosofijos teorija

4. popiežiaus teisė tvirtinti vyskupus; vyskupų tvirtinimas.
2. parduodamų prekių kokybės pabloginimas savanaudiškais tikslais;
Descartes`o, Locke`o, Hume`o, Kanto plėtotą tradicinę pažinimo teoriją pakeičia nauja disciplina – mokslo filosofija. Filosofus domina mokslas, jo metodai, rezultatai. Svarbu tirti žinias, ne pažinimo procesą. Mokslo filosofijos problematika: mokslo metodai, mokslo struktūra, mokslo raida. Mokslo filosofija formavosi veikiama pozityvistinių idėjų.
Pozityvizmo pradininkas – A.Comte`as. Jo manymu, mokslinis mąstymas yra aukščiausia žmogaus proto pakopa. Tikras žinojimas yra mokslinis žinojimas. Siekti žinojimo – tai tirti, kas realu, t.y. kas prieinama protui, siekti žinojimo – tai tirti, kas realu, t.y. kas prieinama protui, siekti tikrumo ir tikslumo. Pozityvios žinios – tikslios, apibūdinančios realius objektus, faktais pagrįstos. Pozityvios filosofijos funkcija – jungti mokslo duomenis, juos sisteminti, viena bendra sistema apimti visas žmonių vartojamas sąvokas.
Žymiausi pozityvizmo antrojo etapo (XIX a.pab.- XX a.pr.) atstovai: E.Machas, R. Avenarius. Šiam etapui būdingas radikalus empirizmas : nepasitikėti niekuo, kas nėra empiriškai verifikuota, išplėsti mūsų patyrimo analizę iki pat pojūčių, už kurių nebėra kur eiti.
XIX a.pab.-XX a. pr. Prasidėjo mokslų pagrindų analizė. Visų pirma fizikoje. Tai susiję su Einšteino reliatyvumo teorija, statistinės fizikos ir kvantinės mechanikos principais ir t.t.; su alternatyvių geometrijos kūrimu (Lobačevskio ir Riemanno neeukleidinės geometrijos); su Poincare iškelta konvencionalizmo idėja: tam tikrus svarbiausius mokslo pradus reikia suprasti kaip konvencijas, t.y. sąlyginai priimtus susitarimus. Jei pradinės aksiomos priimamos pagal susitarimą, tai pritaikę jas fizikiniams reiškiniams gauname kitą realybės modulį. Jeigu teorija yra susitarimas – kaip žinoti, kas teisinga?
Žymiausi neopozityvizmo (loginio empirizmo) – trečiojo pozityvizmo etapo (XX a. 3-7 dešimt.) atstovai: Carnap`as, Schlikas. Jie savo tikslu laiko tirti žinias, kaip pažinimo rezultatus, įgijusius kalbinį pavidalą. Įgiję kalbinę formą pažinimo rezultatai tampa visuotinai reikšmingi. Russello ir Whiteheado “Matematikos principai” – tai noras išvesti matematiką iš logikos turint tikslą kurti dirbtinę idealią kalbą. L.Wittgensteinas (“Loginis filosofinis traktatas”): teiginiai yra faktų vaizdai, teiginio prasmingumas ar beprasmiškumas priklauso nuo loginės jo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!