Puikus pasiruošimas filosofijos egzaminui

 1. Filosofijos atsiradimas. Filosofija neatsiranda, kaip revoliucija, staigus žmogiškosios minties šuolis. Ji nuoseklios žmogaus civilizacijos vystymosi padarinys, kuris tiesiogiai įtakojo i mūsų kultūrą. Kiekvienam žmogui yra tekę filosofuoti. Dar vaikystėje mums kilo klausimai: Kodėl kažkas yra? Kas aš esu? Kas yra po mirties? Kas yra teisingumas ir tiesa? Kas yra laisvė? ir daugelis kitų. Žmogus būdamas gamtos dalis gali keisti aplinką, kurioje gyvena, stebėti savo veikimo padarinius, tačiau dažnai jis negali paaiškinti. Kas? Kaip? Iš kur viskas atsiranda ir yra? Tokie panašūs klausimai žmogui kilo jau neolite. Tuo laikotarpiu pradeda formuotis sąvokos (bandoma atskirti žodį nuo konkretaus daikto), bunda pažinimas, asociacijos vaizduotė. Pažinimui stumiantis į priekį pradedama atsisakyti pirmykščio konkretizmo, o tai dar labiau iškelia problemą: Kodėl viskas vyksta ir kaip viskas atsiranda. Nesuvokiami dalykai veda į aplinkos sudvasinimą, padeda pagrindus religijai. Atsiradęs skaičiaus kaip abstrakčios sąvokos suvokimas (analogijos tarp pvz., trijų medžių ir trijų žmonių atradimas), sugebėjimas ja operuoti padeda žmogui susiorientuoti laike ir erdvėje. Visa tai pastūmėja į mitinį pasaulio tvarkos aiškinimo atsiradimą, o tai jau pereinamasis koridorius į filosofiją. Mitinis pasaulio aiškinimas – tai žmogiškosios patirties perkėlimas į paprastą sudvasintą pasakojimą, kuriuo bandoma paaiškinti tuo metu nesuprantamus dalykus. Filosofijos gimtine laikytinas Graikų miestas Miletas ir jo VII – VI a. pr. Kr. Mokykla. Graikai susidarė ir sąlygas ir prielaidas filosofijos gimimui. Pagrindine sąlyga yra graikų demokratija ir miestų iškilimas (urbanizacija). Demokratija iškelia graiką kaip asmenį (renkasi vertybes, sąmoningas atsakomybės prisiėmimas, savidrausmė). Tiktai tokioje visuomenėje, kur asmeninė žmogaus vertė yra gyvenimo centre yra vyksta filosofavimas. Filosofija nekuriama visuomeniškai, ji vykdoma asmeniškai. Urbanizacija – tai lūžis graikų gyvenime, graikų miestai formavosi, kaip centras. Graikų visuomenė tapo atvira, bendros tradicijos, nauja pasaulėžiūra, mokslo išplitimas. Kiekvienas graikas galėjo laisvai šviestis, lavintis. Tradicinė graikų ontologija ir religija patenkino žmonių reikmes. Mitai. Mituose, ypač senųjų poemų ir sakmių, galime rasti filosofinio pobūdžio...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!