Filosofija pradmenys

Filosofijos padėtis žmogaus gyvenime yra paradoksali ir problemiška. Ji negali pasigirti visuotiniu reikšmingumu, kuriuo didžiuojasi daugelis mokslų. Jos verte ir reikalingumu yra abejojama. Mūsų amžius yra pragmatiškas, visur ieškantis naudos. Tuo tarpu filosofija niekuomet nebuvo praktiška. Priešingai. Ji apsunkina žmogaus gyvenimą. Mūsų amžiuje labai dažnai keliamas klausimas, ar iš viso filosofija yra reikalinga. Skirtingai ir suprantami filosofijos uždaviniai yra jos objektas. Istorijos bėgyje ji tikslina ir tikrina savo uždavinius bei paskirtį. Klausimas, kas yra filosofija, pačiai filosofijai tebėra ginčytinas dalykas.
Filosofija pačia bendriausia prasme gali būti apibrėžta kaip mąstymo būdas. Ieškant mąstymo esmės bei prasmės, istoriškai susiformavo dvi kryptys: s c i e n t i s t i n ė ir a n t i s c i e n t i s t i n ė.
Scientistinė kryptis – principinė nuostata: filosofija yra mokslas. Ji tik tiek pateisina save ir yra reikalinga, kiek yra mokslas. Jei filosofija yra mokslas tai reikia nustatyti jos ryšį su kitais mokslais.
Specialieji mokslai tyrinėja apibrėžtas tikrovės dalis. Tuo tarpu filosofiją, kaip mokslą, domina pasaulis kaip toks. Ji bando apmąstyti pasaulio daiktų visumą. Todėl filosofija apibrėžiama kaip bendras mokslas. Kitų mokslų atžvilgiu ji reiškiasi kaip bendroji metodologija. Metadologija – tai mokslas apie mokslinio mąstymo principus bei metodus. Dabarties moksle vyksta priešingas procesas. Kiekvienas mokslas savyje tampa vis labiau specializuotas. Vykstant mokslų specializacijai, mokslai suranda bendrus sąlyčio taškus, todėl jungiasi tarpusavyje. Atsiranda ribinės problemos, kurias sprendžia keletas mokslų.
Specializuotas mokslinis mąstymas negali apibrėžti savo kompetencijos ribų. Jis dažnai peržengia savo kompetencijos ribas ir pretenduoja į visažinystę. Tai profesinis kretinizmas.
Filosofinis mąstymas padeda apibrėžti mokslo vietą kultūroje, išsiaiškinti jo prigimtį prei paskirtį. Filosofijos kaip mokslo apibrėžimas taip pat yra problematiškas, nes kol kas nerandama vieningų kriterijų, kaip apibrėžti mokslą.
Antiscientistinė kryptis – principinė nuostata: filosofija nėra mokslas ir negali būti mokslinė. Moksliškumas – tai mokslo kriterijų perkėlimas į kitas dvasinio gyvenimo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!