Filosofijos pradmenų informacija

Filosofija –{gr. Philosophía < phileō – myliu + sophía – išmintis} 1.mokslas tiriantis bendriausius gamtos, visuomenės ir mąstymo raidos dėsnius. 2. mąstymas, kuriuo žmogus ieško atsakymų į būties klausimą, norėdamas įprasminti savo egzistenciją mirties akivaizdoje (TŽŽ). Filosofijos [mokslo] objektas – būties pagrindai, žmogaus santykis su pasauliu ir pačiu savimi. Anot Platono pagrindinės filosofijos problemos tiesa – gėris – grožis. Jose atsispindi visa būtis. Pagal Kant’o sampratą, filosofijos problematiką galima išreikšti klausimais: Ką aš galiu žinoti? Ką aš privalau daryti? Ko aš galiu tikėtis? Kas yra žmogus? Skirtingai nuo specialiųjų mokslų filosofija siekia beprielaidiškumo.
Filosofinis mastymas – mastymas neturintis aiškiai apibrėžto objekto. Filosofavimas – filosofinio mąstymo išraiška. Filosofiškai mastyti sugeba kiekvienas, autentiškai filosofuoja taip pat vaikai ir psichikos ligoniai, jis yra pirmapradis. Šiam mąstymui, skirtingai nei moksliniam, nebūdinga pažanga. Jo nesieja tamprus santykis su kuria nors realiojo gyvenimo sritimi [tikrove]. Filosofijos ir jos mąstymo modelio atmetimas – savos filosofijos kūrimas. Filosofinį mąstymą įvairiais istorijos laikotarpiais neigė politinis ir religinis mąstymas.
• Nuostabos – žmogus savo patirties pasaulį išgyvena ne kaip savaime suprantamą, o kaip nuostabą keliantį dalyką. Nuostaba pati savaime skatina pažinimą.
• Abejonės – žmogaus polinkis abejoti supančia aplinka, skatina ją analizuoti, abejonė – nuostabos sukelto pažinimo azarto pasekmė. Pasižymi kritiniu mąstymu, atsirandančiu nuosekliai analizuojant supančius esinius.
• Kančios, mirties baimės ir kitų ribinių patirčių – ribinės patirtys naikina žmogui įprastą saugumo jausmą, skatina kelti gyvenimo prasmės klausimą. Filosofinis mąstymas kylantis iš ribinės patirties – vienintelė šio mąstymo rūšis einanti link veikimo ir galinti materializuotis (eg. marksizmas).
• Antropologija – filosofijos atšaka, nagrinėjanti žmogaus prigimtį prasmingos savirealizacijos tiek visuomenės kūrimo požiūriu.
• Etika – mokslas nurodantis metodiškai patikimus teisingos ir protingos veiklos bei sambūvio pagrindus.
• Estetika – nagrinėja bendrą grožio paskirtį ir jo raiškos formas menuose bei gamtoje.
• Metafizika ir ontologija – pagal aristoteliškąją sampratą nagrinėja esminius būtybės pagrindus.
• Logika – nagrinėja mąstymo ypatumus.
• Pažinimo ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!