Filosofijos paplitimas ir teorija

XVIII a. įsigalėjo naujo tipo filosofija, kėlusi praktinius tikslus. Tikėta, kad filosofija tobulina mąstyseną ir gyvenseną; pažinimas jai nebuvo savitikslis, jis turėjo apšviesti protus, išguiti prietarus, įveikti tamsumą. O prietarais ir tamsumu XVIII a. filosofija laikė tikėjimą antgamtiniais dalykais; apsišvietusieji, jos požiūriu, pripažįsta tik tai, ką patikrina savo protu. Tai buvo „laisvamanių" filosofija. Tuo metu ką nors pavadinti „filosofu" reiškė tą patį, ką kasdiene kalba - laisvamaniu, o priešininkų lūpose tai skambėjo kaip bedievis ir libertinas. Filosofija nusitaikė į galybę, kuri atrodė esanti didžiausia protų apšvietos kliūtis: ji stojo prieš religiją. Po keliolika šimtmečių atlaikyto tvirto religijos ir filosofijos ryšio jų išsiskyrimas dabar atrodė ypač staigus. Tačiau ir politikoje šio amžiaus filosofija pasisakė prieš konservatyvias jėgas; filosofai skelbė visuomenės reformos šūkius ir prisidėjo prie to, kad XVIII amžius baigėsi Didžiąja revoliucija.
FILOSOFIJOS PAPLITIMAS. Naujus tikslus kelianti filosofija davė ir naujų vaisių. XVIII amžius praturtėjo filosofinėmis idėjomis, tačiau dar labiau jis prisidėjo prie to, kad šios plačiai pasklistų; sustiprėjo mokslinės, bet dar labiau - visuomeninės filosofijos pozicijos. XVIII a. neregėtai pagausėjo filosofinės literatūros: padaugėjo filosofijai atsidavusių žmonių bei skelbiamų filosofinių veikalų. XVII amžiaus idealas buvo tikslus pažinimas, o XVIII amžius siekė, kad pažinimas būtų prieinamas. Dėl platesnio poveikio Apšvieta atsisakė tikslumo. Nustota rašyti lotyniškai, pasauline mokslo kalba tapo prancūzų. Atsirado anksčiau negirdėto mąstytojo tipas: filosofo publicisto, pavyzdžiui, Bayle'is ar Voltaire'as. Susiformavo ir ypatingas to meto filosofijos stilius - aiškus, bet paviršutiniškas. Universitetai, išskyrus Vokietiją, nebeturėjo jokio poveikio filosofijos raidai. Šį vaidmenį perėmė specialios mokslininkų draugijos; XVIII amžius - tai akademijų bei įvairių Societes des Savants iškilimo metas, kai buvo padėti šiandieninės mokslo organizacijos pamatai. Tačiau didžiausias filosofijos pagyvėjimas reiškėsi ne akademijose, o salonuose; už savitą, nepakartojamą filosofavimo būdą šis amžius turi būti dėkingas mokslininkų ir šviesuomenės bendravimui bei bendradarbiavimui.
Individas remiasi savo protu, mąsto savarankiškai.
Atsiriboja nuo tradicijų ir autoritetų.
Išskiriama pagarba, laisvė.
Visus klausimus galima...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!