Filosofija - įvado teorija

Antikos pirmosios filosofijos teorijos remiasi mintimi, kad visa, kas yra, kyla iš bendro pirmojo prado (arche), kuris, kaip vieninga pirminė medžiaga, sąlygoje daiktų daugį ir yra juslėmis patiriamos kaitos priežastis.
Pirmieji graikų filosofai pasaulio prigimties temą parėmė iš mitologijos. Problemiška jiems atrodė ne tiek jo sandara, kiek kilmė. Koks pasaulis buvo iš pradžių? Šis klausimas, jį teoriškai įprasminus, virto klausimu apie pasaulio ( ar daiktų) pradą. Pasaulis, kuriam būdinga tam tikra tvarka, arba kosmosas kildinama iš chaoso.
Pirmasis graikų filosofas TALIS MILETIETIS (apie 624-546 m. prieš Kristų) pirmuoju pradu laikė vandenį. Vanduo yra gyvybės šaltinis, o graikams pasaulis alsuoja gyvybe. Visa sudaryta iš vandens ir, kadangi archė laikoma gyva ir save judinančia, visa yra savaime gyva.
Senovės graikai skyrė vadinamąsias keturias pasaulio stichijas, arba keturis pasaulio elementus ugnį, orą, vandenį ir žemę. Ieškodami daiktų prado, graikai rėmėsi minėtomis keturiomis stichijomis. Anaksimenas Miletietis (apie 585-525 m. prieš Kristų) pirmuoju pradu laikė orą. Orui tankėjant atsiranda tai, kas šalta (vanduo, žemė, akmenys) o retėjant, tai, kas šilta ( pvz. ugnis).
Heraklitas Efesietis (apie 544-483 prieš Kristų) pirmuoju pradu laikė ugnį. Taigi juslėmis suvokiamo pasaulio prado jie ieškojo pačioje empirinėje tikrovėje.
Svarbų žingsnį tolesnei filosofijos raidai ( ir pirmojo prado ieškojimui) žengė Anaksimandras Miletietis (apie 610-546 m. prieš Kristų) pirmasis pirmuoju pradu pavadino apeironu. Apeironas – tai ne empirinės tikrovės elementas, bet patirtyje tiesiogiai neduota, juslėmis nesuvokiama medžiaginė esybė, neapibrėžta baribė būtis, kurią tapatino su erdvė, su laiku.
Pitagoriečių netenkino teiginys, kad daiktų pradas yra apeironas. Juk remiantis beribės būties (apeironas) samprata papildė ribos (peiraso) samprata. Ta riba yra pirmiausia geometrinė forma. Apeironas ir peirasas yra du lygiaverčiai pasaulio pradai. Riba gina daiktus nuo grasinančios juos pasiglemžti birebės tuštumos. Pitagoriečių kosmosas stabilus, aiškiai apibrėžtas. Jų gamta – tai dėsninga tvarka išsidėstę ir aiškias formas turintys kūnai, jų pasaulis – tai geometrijos pasaulis. Ir kartu tai pasaulis, kuriame ,,viskas yra...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!