Filosofijos atsiskaitymo teorija

 1. Filosofijos kilmė. Filosofijos ir mitologijos santykis.
Filosofijai atsirasti padėjo mitologinis pasaulio aiškinimas. Pasaulio tautos sukūrė įvairių mitų. Filosofijai svarbiausi tie, kurie aiškina pasaulio kilmę ir jo dalių santykius, pasakoja apie jėgas, valdančias stichijas, verčiančias šviesti šviesulius, sukeliančias vėją ir audras.
Mitologiniam pasauliui ir žmogaus vietos jame aiškinimui būdinga: ▪ mite veikia ir paprasto mirtingojo likimą lemia su įvairiais reiškiniais tapatinami dievai ir pusdieviai; ▪ mite naudojamasi poetiniais įvaizdžiais; ▪ mitas yra paprastas pasakojimas; ▪ mitas remiasi tradicija.
Tūkstančius metų tokio pasaulio aiškinimo žmogui užteko. Tačiau laikui bėgant mito autoritetas ėmė mažėti. Mitai rėmėsi tradicijomis, o jos tapo nebe tokios svarbios, kai plėtojantis amatams ir prekybai, augant miestams ir dėl įvairių priežasčių maišantis gyventojams, kraujo giminystės ryšių reikšmė žmonių gyvenime ėmė mažėti. Be tradicijos mitas netenka savo natūralaus pagrindo. Todėl atsiranda visiškai kitoks – teorinis aiškinimo būdas. Kas jį skiria nuo mitologinio? ▪ Dievus ir herojus keičia beasmenės jėgos, stichijos. Kalbama apie vandenį. ▪ Vartojamos tikslios sąvokos. ▪ Laisvą pasakojimą keičia teorija (loginiai teiginiai). ▪ Teorija remiasi ne tradicija ir tikėjimu, o proto argumentais, įrodymais.
Teorinis pasaulio aiškinimas atsirado maždaug VII a.pr.Kr. Senovės graikai jį vadino filosofija (philein – mylėti, sophia – išmintis = išminties meilė). Pirmą kartą šį žodį pavartojo Pitagoras (apie 580-500 m.pr.Kr.).
2. Filosofijos prigimtis ir struktūra.
Filosofija aiškina būties pagrindus, žmogaus santykį su pasauliu ir pačiu savimi. Viena iš svarbiausių ir įdomiausių filosofijos problemų yra klausimas „Kas yra filosofija?“.
Filosofija – išminties meilė. Filosofai sakydami, kad myli išmintį, norėjo pabrėžti, kad jie yra ne išminčiai, o išminties ieškotojai. Išminčiai skelbia savo tiesą, kuria reikia tikėti. O filosofai visada ieško tiesos, supranta, kad tiesa gimsta ginče ir jame niekas neturi paskutinio žodžio teisės. Tiesos ieškojimas numato kritinį požiūrį į tradicines pažiūras, kasdienes pažiūras ir iškiliausias teorijas. Kritiškumas yra labai svarbus filosofijos bruožas.
Platonas įrodinėjo, kad svarbiausias išminties siekiančio žmogaus tikslas yra pažinti amžinų ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!