Plati filosofijos teorija

Visą mokslo informacijos turinį perteikia informaciniai teiginiai, nes jie teisingi esant vienoms pasaulio būsenoms ir klaidingi esant kitoms.
Analitiniai teiginiai iš kurių sudaryta matematoka yra žinių pastoliai. Jie turiningos informacijos neperteikia. Empyristams reikėjo nustatyti pagal kokius požymius mokslo teiginiai skyrėsi nuo kitų t.y. nemokslo teiginių. Šiuos požymius nusako empyristinis prasmės kriterijus. Remiantis juo sprendžiama mokslo demaskacija t.y. mokslo atribojimo nuo filosofijos problema. Filosofijos teiginiai šio kriterijaus neatitinka, todėl empyristų požiūriu neturi pažintinės prasmės.
Empyristinės prasmės kriterijus iš pradžių buvo formuluojamas kaip verifikacijos principas. Veifikacija yra teiginio teorijos – teisingumo reikšmės nustatymo procedūra, patikrinimas. Faktinių teiginių prasmingumas abejonių nekėlė. Prasmingais laikomi teiginiai, kurie sudaryti iš baigtinio skaičiaus faktinių teiginių.
Pažintinę vertę - turi teiginiai, kuriuos vienareikšmiškai galima apibūdinti kaip teisingus ar klaidingus. Teiginys kurio reikšmė nežinoma, negali būti laikomas moksliniu.
Mokslo dėsnių pilnai verifikuoti neįmanoma. Taigi jie kaip ir mokslo hipotezės yra beprasmiai.
Buvo pasiūlyta, verifikaciją pakeisti konfirmacija (patvirtinimas).
Pagal šį principą prasmingais laikomi tik tokie teiginiai, kuriuos galima empyriškai patvirtinti. Tai reiškia, kad iš bendrų teiginių išvedami vieniniai t.y. apie individualius objektus ir jie faktiškai patvirtinami.
Visų pirma negalima patvirtinti matematikos teiginių ir antra.
Konfirmacijos principas buvo pakeistas – falsifikacijos principu pagal jį moksliniais teiginiais laikomi, tik tokie, kuriuos galima empyriškai paneigti.
Falsifikuoti negalima filosofijos, logikos, matematikos teiginių, bei kai kurių fizikos dėsnių, vadinasi visi šie 3 principai atskiria, tik empyrinį mokslą nuo kitų, bet neapibrėžia moklo apskritai ribos.
Iki XXa. Vid.,liko neišspręsta indukcijos pateisinimo problema.
Mokslo raida požiūris, kad mokslo žinios nuolat kaupiamos, vadinamos-komuliatyvizmu.
Pagal šį požiūrį. Mokslo raida yra neproblemiškas dalykas, ji natūrali.(kaip usnies augimas).
Atrodo, kad prasminga kelti klausimą ar tas augimas kada nors pasibaigs.
Laikantis šios teorijo nuostatų, sunku paaiškinti esminius naujųjų laikų mokslo skirtumus, nuo antikos ir viduramžių teorinių žinių.
XIXa.-XXa.sandūroje fizikoje prasidėjo permainosprivertusios pakeisti požiūrį ne tik į klasikinę gamtotyrą bet ir patį mokslo raidos procesą.
Realetyvumo teorijos ir kvantinės mechanikos neįmanoma vaizduoti, kaip naujų tiesų prijungiamų prie senų Niutono...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!