Itin išsami filosofijos teorija

1. Filosofijos prigimtis ir paskirtis. Filosofija ir pasaulėžiūra. Filosofijos objekto sampratos kitimas filosofijos istorijoje.
Filosofija kelia klausimus apie pasaulį, žmogaus vietą jame, santykį su žmogų supančia aplinka. Priežastys, paskatinusios atsirasti filosofijai: skaičiaus atsiradimas (žmogus pasikėlė į aukštesnį mąstymo lygmenį), vergovė (protinis darbas atsiskyrė nuo fizinio, atsirado galimybė vystytis protinei veiklai), žemės ūkio vystymasis, laivyba, prekyba (atsirado matematikos, astrologinių žinių poreikis), monoteistinės religijos atsiradimas (vienas Dievas = vieningas pasaulis).
Pasaulėžiūra — vaizdinių ir pažiūrų į pasaulį ir žmogaus vietą jame visuma. Pagrindinės pasaulėžiūros f-cijos: pasaulio pažinimo (ontologinė), vertybinė (aksiologinė). Pasaulėžiūros objektas — pasaulis kaip visuma. Gyvūnai pasaulėžiūros neturi, nes gimdami atsineša viską, kas reikalinga, o žmogus turi išsiugdyti. Pasaulėžiūra atsirado kartu su sąmoningu žmogumi, kai išskiria save kaip subjektą. Galima išskirti du pasaulėžiūros lygius: emocinis-vaizdinis (pasaulis suvokiamas emocijų ir vaizdų pagalba), teorinis-loginis (abstraktus-loginis) (pasaulis suvokiamas abstrakčių sąvokų lygmenyje. Yra keturi pasaulėžiūros tipai: Socioantropomorfinis (pasaulis suvokiamas pagal analogiją su žmogumi ir visuomene, pvz, mitai), natūralistinis (pasaulis aiškinamas remiantis objektyviais dėsningumais). Jie gali būti emociniame vaizdiniame ar abstrakčiame loginiame lygmenyje. Filosofija — pasaulėžiūra abstraktaus loginio mąstymo lygmenyje. Kiekviena filosofija yra pasaulėžiūra, bet ne kiekviena pasaulėžiūra yra filosofija.
Terminas filosofija (išminties meilė) atsirado senovės Graikijoje. Filosofijos objektai senovės filosofams buvo: jutiminis pasaulis, idealioji būtis, idėjos, žmogiškasis pasaulis. Viduramžiais filosofija tapo teologijos tarnaite, buvo bandoma filosofiškai paaiškinti religines tiesas. XV-XVIIIa. filosofija aiškina pasaulį tik abstrakčiai logiškai – spekuliatyviai. Nuo tada filosofija tapo priešprieša mokslui. XIXa. posūkis prie vystymosi teorijų (egzistencializmas, neopozityvizmas, neotomizmas, pragmatizmas, marksizmas).
2. Filosofinio pažinimo specifika. Filosofijos metodas. Filosofija ir mokslas, menas, religija, medicina.
Filosofinio mąstymo savitumas: 1) filosofija — metodinis mąstymas, kiekviena filosofija turi savo mąstymo metodą, 2) filosofiniam mąstymui nebūdinga pažanga, 3) filosofinis mąstymas yra visada pirmapradis, kiekvienas žmogus turi mąstyti pats, nesinaudoti kitų požiūriais, 4) filosofinis mąstymas vyksta pačių giliausių abstrakcijų pagrindu, pvz, būtis, žmogus, pasaulis, tikrovė, atsitiktinumas, 5) filosofija yra kultūros dalis. Vienintelė filosofijos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!