a)universalus mokslas apie bendruosius tikrovės sąrangos principus.
c)mokslas apie pažinimą, mokslas apie mokslą.
d)kritinė mąstymo analizė.
2. Filosofijos vieta kultūroje: santykis su mokslu, menu, religija ir politika.
Filosofija ir religija siekia pateikti atsakymus į panašius klausimus: kokia žmogaus vieta pasaulyje? Kas lemia žmonijos istoriją? Koks žmogaus buvimo Žemėje tikslas? ir t.t. Bendra tarp filosofijos ir religijos tai, kad kaip metafizika, jos nepriklauso nuo patirties,priešingai ją sąlygoja.Kokia mūsų patirtis, priklauso nuo to,kokią religiją mes išpažįstame,kokios filosofijos mes laikomes(nebūtinai sąmoningai ar profesionaliai).
Skirtumas- filosofija yra racionali metafizika, o religija iracionali.Folosofija operuoja racionaliomis idejomis,kurios gali būti kritikuojamos,beto galima keisti ir tobulinti filosofijos turini.religija remiasi ne idėjomis,o mitais ir dogmatais,religijoje nėra definicijų.Filosofija ieško tiesos,nes budama metafizika, jos neturi. O religija tiesos neieško,ji yra tiesa.
Filosofinės idėjos yra politinių ideologijų šaltinis.Filosofija ir ideologija yra panašios tuo, kad abi yra tam tikros pažiūrų į pasaulį sistemos. Tačiau jų esminis skirtumas yra tai, kad filosofinės sistemos pasiduoda kritikai, priima ją ir keičiasi priklausomai nuo argumentų racionalumo. Tuo tarpu ideologija apima į dogmas panašius teiginius, kurie turi imunitetą bet kokios kritikos atžvilgiu, yra neliečiami. Politinės praktikos teorinis pagrindas yra politinė ideologija. Apskritai ideologijomis vadinamos visos teorijos (skirtingai nuo buitinės sąmonės lygmens), o kartais net visa žmogaus sąmonė su visomis jos formomis ir apraiškomis. Tačiau politinės ideologijos atveju partijos ideologai sąmoningai ar nesąmoningai tikrovę aiškina sau palankia prasme ir taip neišvengiamai išreiškia kurios nors tautos ar visuomenės dalies interesus. Ideologijos priešybę mokslui ir filosofijai akivaizdžiai atskleidžia demokratijos sąlygos: už ideologines tiesas balsuoja valstybės piliečiai ir parlamentų nariai. Taigi ideologijoje tiesos kriterijumi tampa daugumos nuomonė (sofizmas). Jeigu taip būtų moksle ar filosofijoje, tai būtų paprasčiausias nesusipratimas. Be to, ideologijos išbandomos praktikoje, o filosofija – beveik niekada
Žinias apie pasaulį teikia ir menas.Meno kūriniai išreiškia žmonių gebėjimą jausmiškai pažinti. Kiekvienas meno kūrinys ką nors vaizduoja. Tačiau meno kūriniuose svarbiausioji pusė yra emocionalumas, todėl meno kūriniai atskleidžia tiesą ne...
Šį darbą sudaro 7191 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!