Išsamus pasiruošimas filosofijos egzaminui

Kasdienybėje įprastas žodis "filosofija" neturi daiktiškumo, nėra mūsų pačių išradimas, sukurtas ne mūsų protėvių, perduotas tūkstantmetės kultūros tradicijos. Rašytinė filosofija visai nesena - turi keletą tūkstančių metų. Tačiau nerašytinė filosofija siekia gal šimtus tūkstančių metų. Filosofijos ištakos slypi mąstyme ieškant atsakymo, kaip reikia gyventi dorą, nepriekaištingą, išmintingą gyvenimą.
Neretai filosofija vadinama išmintis, užrašyta begalėje knygų, kurias galime studijuoti tik dedant dideles pastangas. Su pagarba minimi vardai: Sokratas, Platonas, Aristotelis, Šv. Augustmas, Dekartas, Kantas, Heideggeris, Husserlis. Taip samprotaujant nuvertinamos savo paties galimybės suprasti filosofų mintis ir pradėti dialogą su jais. Remiantis antikine tradicija žodžiai "filosofija", "filosofuoti" apytikriai reiškia žmogaus sugebėjimą savarankiškai mąstyti, tai tarsi kelias, kuriame surasdamas save, žmogus mąsto pats. 0 savarankiškas filosofinis mąstymas prasideda jau vaikystėje. Kadangi filosofija žmogui būtina, ji visais laikais gyvavo viešoje nuomonėje, iš kartos į kartą perduodamuose priežodžiuose, posakiuose, įsitikinimuose, jausmuose. Filosofija nuo pat žmonijos pradžios gyveno ir gyvena mituose.
Filosofo Arvydo Šliogerio žodžiais tariant į klausimą "kas yra filosofija?" būtų nesunku atsakyti, jeigu filosofija būtų koks nors mūsų kasdienybėje randamas daiktas. Bet taip nėra. Filosofija nėra joks daiktas,joks esinys. Ji pati nėra nei kalba, nei tekstas, nors ir išreikšta tam tikra kalba ir tekstais. Filosofija, šis kol kas mįslingas žodis, mus veda į Vakarų kultūros ištakas, į senovės Graikiją. Filosofijos prasmę (o gal ir reikšmę) geriausiai išsako jos pirmapradė graikiška suvoktis. Senovės graikams žodis "filosofija" reiškė išminties meilę. Išminties meilė - tai tam tikras mąstantis atvirumas pasauliui, sugebėjimas regėti ir jausti, įsimąstyti Į pasaulį tokį, koks jis yra savaime ir iš tikrųjų. Išmintis - tai pačių daiktų ir žmonių reikalų esmės matymas ir mąstymas. Išmintis yra savybė, leidžianti žmogui orientuotis gamtos ir gyvenimo visumoje. Aristotelis parodo bene svarbiausią išminčiaus savybę - sugebėjimą žinoti visa, kas tik įmanoma.
Aristotelio žodžiais tariant, žinias apie viską būtinai turi tas, kuris labiausiai pažįsta bendra, nes tam tikra prasme jis žino visa,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!