Detalūs filosofijos pradmenys

Filosofijai atsirasti padėjo mitologinis pasaulio aiškinimas. Pasaulio tautos sukūrė įvairių mitų. Filosofijai svarbiausi tie, kurie aiškina pasaulio kilmę ir jo dalių santykius, pasakoja apie jėgas, valdančias stichijas, verčiančias šviesti šviesulius, sukeliančias vėją ir audras.
▪ mitas remiasi tradicija.
▪ Dievus ir herojus keičia beasmenės jėgos, stichijos. Kalbama apie vandenį.
▪ Vartojamos tikslios sąvokos.
▪ Laisvą pasakojimą keičia teorija (loginiai teiginiai).
▪ Teorija remiasi ne tradicija ir tikėjimu, o proto argumentais, įrodymais.
Teorinis pasaulio aiškinimas atsirado maždaug VII a.pr.Kr. Senovės graikai jį vadino filosofija (philein – mylėti, sophia – išmintis = išminties meilė). Pirmą kartą šį žodį pavartojo Pitagoras (apie 580-500 m.pr.Kr.).
Šaltiniai - patirtis / nuostaba / abejonė
Būsena - Blyksnis trunka neilgai, tačiau kelias į jo įprasminimą ilgas. Tas kelias ir vadinamas filosofija. Blyksnio akimirką atsivėrusios realybės neįmanoma pamiršti. Ji visam laikui lieka atmintyje. Bet ta atmintis ypatinga. Ji nesąmoninga arba bent jau pusiau sąmoninga. Mūsų mąstymą ir veiksmą ji veikia netiesiogiai. Daiktai tampa gilūs, keisti ir mįslingi. Iš paprasčiausių ir banaliausių dalykų sklindanti svetimybė ir yra tikras blyksnio prisiminimo būdas.
Blyksnis įvyksta konkrečiame laike ir erdvėje, kada nors ir kur nors, bet jo gyvenimo mumyse būdas yra amžinoji dabartis, kuri yra mąstymo namai. Filosofija ir yra pastanga įsimąstyti į blyksnio prasmę ir ją suprasti. Todėl ją galima pavadinti blyksnio prisiminimu. O šis blyksnio prisiminimas ir sudaro filosofinės būsenos branduolį.
2. Filosofija ir mokslas
Pirmasis nuodugniau filosofijos struktūra bandė aptarti Aristotelis. Filosofijoje jis išskyrė dvi svarbiausias sritis: teorinę filosofiją, tyrinėjančią būties principus, ir praktinę filosofiją, tyrinėjančią žmogaus veiklos principus. Pagrindinės teorinės filosofijos dalys: fizika, matematika, pirmoji filosofija. Praktinės filosofijos: etika ir politika.
Viduramžių mąstytojų žvilgsnis dažniausiai krypo į dangų – labiausiai juos domino Dievas. Žemiškasis pasaulis buvo laikomas sukurtu ir jau vien todėl vertinamas mažiau nei dangiškasis.
Filosofijai skaidantis atsiradę mokslai iš pradžių siekė panašėti į metafiziką, kuri buvo laikoma žmogiškojo pažinimo viršūne. Tačiau naujaisiais laikais, pradedant XVII a., metafizikos autoritetas ima...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!