Įvadas į filosofiją. Teorija

 1. Filosofijos objektas ir filosofinio mąstymo savitumas. Nors filosofija egzistuoja ~2500 metų, iki šiol nėra (dėl specifinės filosofijos prigimties) visoms mąstymo tradicijoms ir kryptims priimtino filosofijos objekto apibrėžimo.Filosofijos objektas skyla į 2 aspektus: 1) būties esmę aiškinasi filosofijos aspektas, vadinamas ontologija; 2) gnoseologija - bendroji pažinimo teorija. Svarstant būties ir jos pažinimo problemas natūraliai iškyla klausimas ir apie pažįstantįjį subjektą, t.y. žmogų. Filosofines žmogaus koncepcijas aptaria 3-iasis filosofijos aspektas - antropologija. Filosofijos specifinė ypatybė yra ta, jog jos objekto tiesiogiai nusakyti beveik neįmanoma.Tai padaryti keblu dėl to, jog amžių eigoje labai ryškiai kito ir įvairavo supratimas, kas yra filosofija ir kokia jos užduotis. Be to visais laikais, ir dabar egzistuoja skirtingos filosofinės mokyklos, kurios skirtingai apibrėžia filosofijos uždavinį, taigi pateikia skirtingas filosofijos sampratas. 1) Filosofijos objekto supratimo istoriniame kitime galima išskirti tokius etapus: 2) Filosofijos objekto samprata antikoje; 3) Filosofijos padėtis viduramžiais; 4) Filosofijos objekto apibrėžimo problema naujaisiais amžiais; 5) Dabartinės filosofijos alternatyvos; Filosofija atsiranda antikinėje visuomenėje kaip universalus (visą apimantis) teorinis mokslas. Visų mokslų teorinis turinys tuo metu yra vadinamas bendru vardu - filosofija. Todėl filosofijos objekto apimties požiūriu faktiškai čia net nekyla, nes filosofijos objektas yra visa tikrovė visais tos tikrovės atžvilgiais. Žmogaus santykis su pasauliu ir pačiu savimi. Kiti naujųjų amžių filosofai, atsiribodami nuo tikrovės sisteminio aiškinimo uždavinio, savo dėmesį sutelkia į pažinimo problematiką, aiškinasi paties pažinimo, kuris naujaisiais amžiais įgyja mokslinio tyrimo pavidalą, principinius klausimus.Taigi filosofijai, iš kurios atsirado mokslas dabartine to žodžio prasme, iškeliama užduotis tapti to naujai atsiradusio mokslo teorija. Taip suvokiant filosofijos paskirtį, filosofija yra visiškai pašalinama iš tikrovės pažinimo ir tampa savitu mokslu apie patį mokslą. Vis tik nesunku pastebėti, jog šiuo atveju filosofijos objektas yra kraštutinai susiaurinamas filosofiją paverčiant savotišku mokslo priedėliu neturinčiu savo turinio. Filosofinis mąstymas yra priimtinas kiekvienam individui.Filosofinis mąstymas, jo savitumas - tai kažkas neapčiuopiama, neįspraudžiama į jokius rėmus, neišsemiama. Tas, kuris klausia, ką reiškia filosofuoti ir bando atsakyti, jau užsiima filosofija. Tikras mąstytojas proto išvadas apie būties visumą pritaiko savo gyenime, "sugeba suderinti pirmutines pasaulio priežastis su paskutiniais gyvenimo tikslais" (Stasys Šalkauskis). Taip atsiranda tam tikra mąstymo sistema - filosofinė pasaulėžiūra, filosofinis mąstymas, filosofinis gyvenimo būdas. Filosofavimas yra ryžtas atsiverti ištakoms, sugrįžti į save ir, kiek leidžia jėgos, suaktyvinti save vidiniais veiksmais.Filosofinio mąstymo savitumo apektai:1)Filosofavimas moko ir gyventi ir mirti. Dėl egzistencijos laike netikrumo gyvenimas yra nuolatinis išmėginimas. 2)Susimąstymas moko pajusti minties jėgą. Mąstymas yra žmogaus būties pradžia. 3)Filosofavimas prasideda prie intelektinio žinojimo ribų. 2. Filosofija ir kiti mokslai Filosofijos ir mokslo skirtumas: Taigi filosofija mąsto pasaulį, o mokslas jį pažįsta. Filosofija nuolat mąsto apie tuos pačius dalykus bei objektus, o kituose moksluose vis atrandama kažkas naujo. Filosofijos ir mokslo panašumai: Mokslas ir filosofija gali susitikti ir susilieti, bet negali visiškai sutapti. Savo ištakomis ir tikslais filosofija artimesnė religijai ir menui, negu mokslui. Abudu ieško pažinimo. 3. Filosofija ir religija Neabejotina, kad filosofijos pradžia yra religija. Iki tol vyravusius mitus, kurie aiškino tiek gyvenimo reiškinius, tiek stengėsi atsakyti į filosofinius klausimus, keičia filosofija. Filosofai drįso suabejoti mitine tikrove, nes ji rėmėsi tik tikėjimu.Rytų kultūrose religijos sutampa su filosofija – jos drauge virsta gyvenimo būdu.Filosofijos ir religijos ypatumus ir jų skirtybę geriau išryškina Vakarų kultūra, kur religija ir filosofija išsiskyrė į savarankiškas sritis. Vėlesniais amžiais, krikščioniškaisiais viduramžiais, išliko tas pats religijos ir filosofijos konfliktas dėl skirtingo Dievo supratimo. Bažnyčia, grynosios religijos ir religinio Dievo saugotoja, iš žmogaus reikalavo nuolankaus, nemąstančio ir neklausiančio tikėjimo ne tik Dievu, bet ir vadinamuoju autoritetu, aiškiai bylojusiu, koks tas Dievas yra ir kaip žmogus turi Dievui tarnauti. Tuo tarpu filosofai siekė žinojimo. Taigi matyti, kad pagrindiniai konfliktai tarp religijos ir filosofijos visais laikais reiškėsi dėl skirtingo pasaulio ir Dievo suvokimo, to suvokimo metodų- atitinkamai- tikėti ir žinoti. Religija ir filosofija taip pat turi skirtingą santykį su žmonėmis. 4. Būtį aukštinančios filosofijos sąvokos Ontologija – filosofinė būties teorija. Ontol. pripažįstama tų filos. srovių, kurios laiko būtį savaime suprantama esme ir kelia sau uždavinį atskleisti jos pagrindus. Metafizika- filosofijos dalis, tirianti vadinamuosius antjutiminius būties ir pažinimo pradus; Substancija - nekintama būties esmė, viskas kas sudaro tikrovės pagrindą Materija – Tai nepastebima medžiaga iš kurios formuojasi daiktas, viso pasaulio pagrindas. (Grynoji materija – pirmoji ir neturinti jokiu savybiu materijos forma). ji iš prigimties nesuformuota, neapibrėžta. Forma - tai matoma ir juntama daikto esmė, visi realiai egzistuojantys ir pastebimi daikto požymiai substancijoje. Būtis – apima visa tai, kas egzistuoja, tačiau keliant būties klausimą filosofas klausia kas ir kaip egzistuoja ir ką reiškia egzistuoti? 5. Būties aiškinimas Platono filosofijoje Būčiai aiškinti Platonas vystė teoriją, kad egzistuojančios idėjas tapatino su būtimi.Jis teigė, kad priešingai nei materialius daiktus, kuriuos galima matyti ir liesti, idėjas galima suvokti tik protu. Idėja – tai gryna mintis, loginė abstrakcija, apimanti vienarūšių objektų aibę. Visos idėjos sudaro loginę sferą, idėjų pasaulį, kuriuo P remiasi aiškindamas bet kurį reiškinį. Daiktų atžvilgiu idėja transcendentiška ir pirminė. Tik jos dėka daiktai yra tuo, kuo jie yra. Idėja – tai tarsi daikto modelis, jo siekiamas tikslas, jo vertinimo kriterijus. Idėjų, pagal P, yra daug. Visos jos susijusios pagal subordinacijos principą ir sudaro specifinę sferą, kurią P ir laikė tikrąja būtimi. Idėjos priešybė yra materija, kurios vaidmuo yra antraeilis, pasyvus. Ji tik priima idėjas, idėjos joje atsispindi, tarsi palieka savo atspaudus. Šių dviejų priešybių – idėjos ir materijos – susijungimo rezultatas yra juslėmis suvokiamas daiktas. Daiktas yra materialus, bet jis – ne materija. Materija P filosofijoje yra tikrosios būties – idėjų pasaulio – priešybė, gryna nebūtis. Kad ji taptų kažkuo, kad būtų galima kalbėti apie jos egzistavimą, reikalinga idėja. Tačiau tikroji būtis Platonui – tai idėjos, daiktų esmės, o patys daiktai – tik idėjų šešėliai, jų atspindžiai. 6. Būties aiškinimas Aristotelio filosofijoje Remdamiesi Aristoteliu kiekvieną tikrąją būtį galime vadinti substancija. Substancija - tai, kas kaip tikroji būtybė. Substancija – tai ontologinis atomas. Joks dirbtinis daiktas nėra substancija. Pagal Aristotelį, forma yra bendras požymis individualų pavidalą įgijusiam turiniui Turinys neegzistuoja be formos, kaip forma be turinio. Tačiau forma yra aktyvioji ir dėsninga būties kategorija. Turinys – pasyvus pradas. A. formą suvokia kaip esmę, o turinį kaip žaliavinę medžiagą arba pasyvę materiją. Viskas kas egzistuoja besivystančių formų raida. Pasaulis sudarytas iš daiktų bei jų turinių. Būtį A. priskiria ne tik daiktams, bet ir jų savybėms. Daikto esmę galime suprasti kaip medžiagos (materijos) ir formos (pavidalo) vienovę. Būtį galima nagrinėti ne tik substancijos, kokybės ir kiekybės požiūriu, bet ir potencialumo bei aktualumo, t.y. galimybės bei tikrovės, požiūriu. Bendras daikto savybes A. vadina jų forma, o individualias - materija. Daikto forma visada sujungta su materija. 7. Voliuntarizmas – valios ir proto santykis(Shopenhaueris) Šopenhauerio valios filosofijoje teigia, kad pasaulio pagrindas - valia - iracionali jėga, kovojanti beprasmę amžiną kovą dėl būvio, kai net jei ir pavyktų patenkinti visus valios poreikius ir siekius, laimės ir džiaugsmo vis tiek pasaulyje nebūtų, kadangi visa čia baigiasi nusivylimu, o galiausiai mirtimi. A. Šopenhaueris pasaulį vaizduoja kaip valios, o ne Dievo atvaizdą. Pasak mąstytojo, valia yra nepažini. Pažinti galima tik idėjas, tačiau tik nesuinteresuotai, atsisakius savosios individualybės, žemiškųjų siekių ir susiliejus su objektu. Toks pažinimo būdas įmanomas tik mene. Menas – tai aukščiausia pažinimo pakopa. Menas įkūnija valią ir apmalšina kančias bei kovas, neatsiejamas nuo valios prigimties. Pasinėrimas į menus, o ypač į muziką, pasak A. Šopenhauerio, apmažina gyvenimo kančias, kadangi tada įmanoma atsiduoti idėjoms ir kurti savo kūrinius, kurie atitinka žmogaus pasaulio kūrimą. Protas negali valdyli valios, tačiau valia gali valdyti protą. Sielos esmė yra ne protas, o valia. 8. Pažinimą aukštinančios filosofijos sąvokos Apriorizmas. Mokslas tiriantis a priori reiskinius, reiskiantis zinojima, igyta iki patyrimo ir nepriklausomai nuo jo, is pat pradziu budinga samonei. Apriorizmas ypac budingas Kanto filosofijai, kuris jutimais igyta zinojima laike netikru. Dualizmas. Filosofine savoka, kuri priesinga monizmui, materialine ir dvasine substancijas laiko lygiaverciais pradais. Dualizmo pradinis motyvas daznai esti bandymas sutaikyti materializma ir idealizma. Dualizmas budingiasiausias Dekartui ir Kantui. Egzistencializmas. Egzistavimo filosofija. Egzistencialistu nuomone, pagrindinis racionalaus mastymo bruozas yra tai, kad jis remiasi subjekto ir objekto priesingumo principu. Egzistencializmas priespastato filosofija ir moksla. Egzistencijoje kaip tik ir esas nesuskaidytas subjekto ir objekto vientisumas. Egzistencializmas visada pabrezia zmogaus atsakomybe uz visa, kas dedasi istorijoje. Egzistencializmas didele itaka daro Vakaru menui ir literaturai. Epistemologija. Kai kuriu saliu filosofijos literaturoje vartojamas pazinimo teorijos pavadinimas. Epistemologija – pazinimo teorija, kuri nagrineja, ka zmogus gali zinoti. Kai kuriu filosofu nusistatymu pazinimo filosofija reikia vadinti gnoseologija, o ne epistemologija, nes sis pavadinimas yra per siauras, kadangi reikia tureti omenyje ne tik atskirus mokslo pazinimo faktus, bet ir kasdienio gyvenimo, nemokslinio pazinimo faktus. RACIONALIZMAS [lot. rationalis – protingas], gnoseologijos kryptis, laikanti, kad protas turi autonomišką, nuo patyrimo nepriklausančią tikrovės pažinimo galią. Šia samprata racionalizmas yra priešingas empirizmui. Pripažindamas, kad protas ir jo kriterijai yra iš dalies savarankiški, racionalizmas stengėsi visų pirma pagrįsti matematikos ir teorinės gamtotyros specifiką, bet pačios to savarankiškumo prigimties nepaaiškino. Racionalizmo, kaip ir empirizmo, trūkumus lemia jiems abiem bendra gnoseologinė pozicija: žmogus pažindamas tikrovę su ja santykiauja kaip stebėtojas. Tokia pažinimo prigimties samprata neleidžia paaiškinti proto išvadų. Žymiausias naujųjų laikų racionalizmo teoretikas buvo R.Dekartas; jis iškėlė prielaidą, kad idėjos įgimtos ir intuityviai akivaizdžios. Racionalizmą plėtojo B.Spinoza, G.V.Leibnicas, klasikinis vok. idealizmas. EMPIRIZMAS [gr. empeiria – patyrimas], gnoseologinė koncepcija, pagal kurią jutiminis patyrimas yra vienintelis žinių šaltinis. Priešingai racionalizmui, visuotiną ir būtiną žinių pobūdį kildina ne iš proto, o tik iš patyrimo. Emp. perdeda jutiminio patyrimo vaidmenį ir menkina loginės analizės bei apibendrinimų reikšmę, neigia aktyvų mąstymo vaidmenį ir jo savarankiškumą. Skiriamas materialistinis empirizmas (F.Bekonas, T.Hobsas, Dž.Lokas ir kt.), jutiminio patyrimo pagrindu laikantis objektyviai egzistuojantį pasaulį, ir idealistinis empirizmas (Dž.Berklis, E.Machas), patyrimą laikantis tik jutimų visuma. IDEALIZMAS [pranc. idealisme

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!