Istorijos filosofija ir filosofijos istorija

1) Kai vieni filosofai apmąsto realią istorijos raidą ( istoriosofija, metaistorija, spekuliatyvioji istorijos filosofija). Tai paremta prielaida, kad realybė susidvejina (jos pagrindas yra amžinas ir nekintantis, o išoriniai reiškiniai – laikini ir kintantys. Istoriografai bando įžvelgti nekintančias reikšmes.).
2) Istorika (jo moderniosios istorinė formos yra kritinė istorijos filosofija ir analitinė istorijos filosofija.). Šio tipo filosofai nepripažįsta jokių istorijos schemų ir pan. Jie domisi pačiu istorijos tyrimu.
Wilhelmas Windelbandas (1848-1915), Heinrichas Rickertas (1863-1936), Wilhlma Diltey‘us (1833-1911), Maxas Weberis (1864-1920), Johanas G.Droysenas (1808-1884), Hansas – Georgas Gedameris (g.1900), Benetto Croce (1866-1952), Robinas George‘as CIllingwoodas (1889-1943), Williams H.Dray‘us (g.1921), Carlas G.Hempelis (g.1905), ernesta Nageli (1901-1985).
3) Kokia yra galutinė žmonijos istorijos prasmė?
Istorijos modelį galima pavaizduoti grafiškai: kaip ciklą, kaip atkarpą, kaip spiralę ir pan. Kyla klausimas kas lemia istorijos raidą? Taigi, istorijos filosofai ir bando surasti atsakymus į šiuos klausimus. Taip pat išspręsti istorijos prasmės problemą. Šiuo klausimu galima išskirti antikos istorijos filosofiją: jie nebandė ieškoti galutinės istorijos prasmės ( anot Karlo Lowitho). Kai kuriems istorijos filosofams arbus aspektas yra krikščionybė, tikėjimas (pvz.: Aurelijus Augustinas). Modernistinė istorijos filosofija paremta idėja, kad žmonija be perstojo eina tobulesnės ateities link.
Klasikinė istorijos filosofija
Giambattista Vico (1668 – 1744)
Italo Giambattisto Vico knyga „Naujojo mokslo apie bendrąją tautų prigimtį pagrindai“ yra laikoma klasikinės istorijos pradžia. Vico ieško amžinos idealios istorijos dėsnio, taip pat atskiria istorinį pažinimą nuo gamtamokslinio, jis iškelia humanitarinių mokslų pažinimo statuso problemą, kuri yra labai svarbi šiuolaikinei istorijos filosofijai.
Vico veikalas „Naujasis mokslas“ susideda iš penkių knygų: 1. Apie pagrindų išaiškinimą. 2. Apie poetinę išmintį. 3. Apie tikrojo Homero suradimą. 4.Apie tolydžią tautų raidą. 5.Apie žmogiškųjų dalykų sugrįžimą tautoms atgimstant. Pirmoji knyga yra visų svarbiausia, ne joje atsiskleidžia bendri Vico filosofijos principai. Antroji knyga skirta Vico siūlytam istorijos tyrimo metodams aprašyti. Trečioji, ketvirtoji ir penktoji knygos parašytos kaip tik klasikinei istorijos filosofijai.
Taigi, kaip jau minėjau pirmoji „Naujojo mokslo“ knyga yra...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!