Finansinė analizė ir sintezė

 • Finansinė analizė • Ekonominiams reiškiniams pažinti,naudojama analizė ir sintezė • bei įvairus matematiniai instrumentai • Analizė - procesų bei reiškinių skirstymas į jų sudedamąsias dalis. • Analizės metu išskiriami pagrindiniai tiriamų objektų požymiai bei savybės. • Analizės dėka žmonės pažįsta objektų detales bei struktūrą. • Sintezė - priešingas analizei procesas. • Sintezės dėka mintimis jungiamos atskiros dalys į visumą, • nustatomi ryšiai tarp reiškinių, jungiami objektai, žinios į žinių sistemą. • Kitaip tariant apibendrinamas abstraktus mąstymas. • Analizė ir sintezė – pažinimo proceso dvi pusės ir sudaro vienovę. Finansinės analizės tikslai: • įvertinti esamą ir perspektyvinę įmonės finansinę būklę, įmonės augimo tempus bei jos aprūpinimą finansiniais ištekliais; • išaiškinti prieinamus lėšų šaltinius bei jų tikslingumą, prognozuoti įmonės būklę kapitalo rinkoje; • teikti objektyvią informaciją vartotojams ir padėti įmonių vadovams didinti veiklos efektyvumą; • atskleisti rezervus finansinei veiklai gerinti. Finansinės analizės uždaviniai tikslams pasiekti: • 1. Sukurti informacijos sistemą,atitinkančia įmonės politiką. • 2. Palyginti faktinę padėtį su baziniais metais, ir kitais parametrais. • 3. Nustatyti pelningiausias veiklos sritis; • 4. Padėti įmonių vadovams: • - formuoti finansų valdymo ir apskaitos politiką • - kontroliuoti ūkinę ir finansinę veiklą; • - išvengti bankroto ir kitų finansinių sukrėtimų; • - koordinuoti visas veiklos sferas; • - išlaikyti kreditinius santykius su bankais ir pan. Finansinės analizės turinys –išsamus ir kompleksinis įmonės finansinės veiklos tyrimas, siekiant pagerinti įmonės finansinę būklę • - nustatomas • reiškinių, • rodiklių kitimas; • apskaičiuojami • veiksniai, • darantys tiems • pokyčiams įtaką; • išaiškinamos • kitimų priežastys • objektyviai • įvertinama • įmonės veikla, • atsižvelgiant • į jos techninį • organizacinį • lygį • įvertinamas • planų, • užsakymų, • sutarčių bei kt. • įsipareigojimų • ekonominis • pagrindimas • bei atliekama • jų vykdymo • kontrolė • atskleidžiamos • ir tiriamos • nepanaudotos • vidinės įmonės • veiklos • galimybės • • - nustatomos • įmonės • finansinės • veiklos • gerinimo • priemones • Analizės metu Finansinės analizės tyrimo objektas • Yra įmonės ūkinė veikla, kuri atsispindi įmonės, apskaitoje, atskaitomybėje ir kt. informaciniuose šaltiniuose. • Tai ūkinės veiklos subjekto finansinių išteklių visuma. Finansinės analizės reikšmė • Padeda geriau suvokti įmonėje vykstančius reiškinius ir procesus; • Padeda tinkamai ir objektyviai įvertinti įmonės ekonominę informaciją, kad galima būtų parengti ir vadovams priimti lanksčius bei teisingus valdymo sprendimus ir numatyti finansinius ekonominius rodiklius. • Finansinė analizė yra svarbiausias valdymo sistemos elementas. Jei jo nėra arba jis klaidingas, pažeidžiamas visos valdymo sistemos vientisumas ir valdymo ciklo uždarumas. • APSKAITOS • • REGLAMENTO • • NEAPSKAITINIAI • • ATSKAITOMYBĖS • PLANINIAI IR NORMATYVINIAI • metiniai planai • -normatyvai • - sąmatos • sintetinės • analitinės • Balansas • Pelno • (nuostolio) ataskaita • Pinigų srautų ataskaita • Paaiškinamasis raštas • -revizijų ataskaitos, • -laboratorinės kontrolės duomenys, • ūkinės sutartys • darbo brėžiniai, • spaudos teikiama informacija, • auditinio tyrimo medžiaga , • ekonominės informacijos žinynai pvz. “Dun and Broadstreet”, “Moody’s”. • LR • įstatymai • Vyriausybes bei savivaldybių nutarymai • Valstybės statistikos informacija • FINANSINĖS ANALIZĖS ŠALTINIAI • Finansinės analizės šaltiniai suprantami kaip informaciją, kuri naudojama finansinei analizei atlikti. • • • Neapskaitiniai • I grupe • Įmonės • indėlininkai • III grupe • Kiti vartotojai • • IV grupe • Analitikai bei • konsultantai • II grupe • Verslo • dalyviai • akcininkai • investitoriai • kiti • tiekėjai • kreditoriai • klientai • darbuotojai • profsąjungos • vyriausybė • vietinė valdžia • visuomeninio sektoriaus kontrolės agentūros • konkurentai • visuomenė • Finansinės informacijos vartotojai • (pagal B.Rees) • TRADICINIAI • • MATEMATINIAI • • LOGINIAI • GRAFINIAI • Diagramos • Linijiniai grafikai • Kiti • Ekonometriniai • - regresinė-koreliacinė analizė; • - dispersinė analizė; • - lošimų teorija; • - matematinis programavimas; • - imitacinis modeliavimas; • - masinio aptarnavimo. • Euristiniai • - analogijos ir asociacijos; • - inversija; sinektika; • - smegenų “šturmas”; • - septynių kartų paieška; • - kontroliniai klausimai; • - kolektyvinis bloknotas; • - • LYGINIMAS • - įvertinamas rodiklių augimo tempas. •   • DETALIZAVIMAS • -laikotarpį; • -ūkinių operacijų vietą; • - atsakomybę •   • GRUPAVIMAS • analizuojamų rodiklių jungimas į grupes pagal grupei būdingus požymius,pav.: • - priklausantys nuo įmonės veiklos; • - aplinkos veiksniai •   • VIDUTINIŲ DYDŽIŲ • tiriamos reiškinio tipinės savybes,pav.: • -vidutinis darbo užmokestis; • - vidutinis metinis turtas. • INDEKSŲ • parodo reiškinio santykį su jo praėjusio laikotarpio lygių arba lygių, priimamu kaip pagrindas • PROCENTŲ • atspindima reiškinio struktūra • KOEFICIENTŲ • parodo dviejų, susijusių konkrečių dydžių santykį • BALANSINIS • parodomi analizuojamų veiksnių ryšiai atvaizduojami balansine lygybe,pav.: • sugretinami mokėjimo šaltiniai su mokėjimo įsipareigojimais • ELIMINAVIMO • būdų sistema,leidžianti kiekybiškai išmatuoti kiekvieno veiksnio poveikį tiriamo rodiklio lygiui,pav.: • grandininių pakeitimų būdas • Analizės būdai • ANALITINIO DARBO ORGANIZAVIMAS: etapai bei procedūros • 1.ANALITINIO DARBO PROGRAMOS SUDARYMAS • Tema • Programa • Šaltiniai • Apipavidalinimo sprendimas Analitinio darbo etapai bei procedūros • 2.ANALIZĖS MEDŽIAGOS PARENGIMAS • Informacijos rinkimas, • Patikimumo tikrinimas • Apdorojimas • Analitinio darbo etapai bei procedūros • 3.PRELIMINARINIS • ANALIZUOJAMŲ • RODIKLIŲ • ĮVERTINIMAS • Nukrypimų charakteristika • Išteklių panaudojimo laipsnio charakteristika • Rodiklių dinamikos charakteristika Analitinio darbo etapai bei procedūros • 4.EKONOMINIŲ REIŠKINIŲ PASIKEITIMO PRIEŽĄSČIŲ ANALIZĖ IR NAUJŲ GALIMYBIŲ IŠAIŠKINIMAS • Veiksnių grupavimas ir tarpusavio ryšio išaiškinimas • Veiksnių eliminavimas • Veiksnių paskaičiavimas atskirai pateikiant neigiamų veiksnių įtaką • Naujų galimybių įvertinimas Analitinio darbo etapai bei procedūros • 5.ANALIZĖS IŠVADOS IR APIBENDRINIMAS • Analizės bendras įvertinimas • Suvestinis galimybių apskaičiavimas ir techninių, organizacinių, ekonominių bei socialinių priemonių pateikimas bei pagrindimas naujoms galimybėms panaudoti Analitinio darbo etapai bei procedūros • 6.ANALIZĖS REZULTATŲ APIFORMINIMAS IR ĮGYVENDINIMO KONTROLĖ • Analizės rezultatų apiforminimas ir pateikimas suinteresuotiems asmenims • Priimtų rekomendacijų įgyvendinimo kontrolė • Įvedama informacija • Analizės procesas • Išvedama informacija • Analizės principai • • Analizės būdai ir metodai • Technika • • M • E • T • O • D • I • K • A • Kibernetinė sistema, susijusi su informacijos valdymų • Technologinė • sistema,turintį tiesioginius ir grįžtamuosius ryšius su nagrinėjamo objekto vidinės ir išorinės aplinkos veiksniais • Žmogus - analitikas • • Žmogus – analitikas aktyviausias analizės sistemos elementas • • Analizės atlikimo tvarkos ir analizuojamų rodiklių algoritmų aprašymas • Kuo pilniau ir detaliau metodikoje aprašytas analitinės informacijos algoritmas, tuo intensyviau vyksta analizės procesas • ANALIZĖS FUNKCIONAVIMO SCHEMA • • ANALITIKAS • PRIVALO • TURĖTI • * aukštą išsilavinimą; • * ekonominio darbo patirtį • SUGEBĖTI • *kelti ir pagrįsti įmonės ekonominių bei socialinių priežastinių-pasekminių ryšių hipotezes; • *išskirti svarbiausias ekonomikos grandis ir nustatyti jas lemiančius veiksnius; • *apibendrinti analizės rezultatus valdymo sprendimų priėmimo kontekste; • *abstrakčius teiginius patvirtinti analitinėmis skaičiuotėmis; • *palaikyti pastovius dalykinius kontaktus su vadybininkais,specialistais ir darbininkais; • *būti patrauklių žmogumi • • ŽINOTI • *Respublikos įstatymus bei tam tikro laikotarpio ūkinio mechanizmo ypatumus; • *įmonės organizacinę • struktūrą; • *įmonės ir jos padalinių valdymo metodus; • *įmonės valdymo informacinę struktūrą; • *informacijos apdorojimo projektavimo pagrindus; • *įmonės ir jos struktūrinių vienetų finansinių rezultatų įvertinimo ir veiklos efektyvumo rodiklius; • *organizacinių, techninių, socialinių,ekonominių,psichologinių veiksnių įtaką finansiniams rezultatams ir veiksnių tarpusavio ryšį. • • BŪTI SOCIALIAI AKTYVUS • *kelti kvalifikaciją; • *dalyvauti priemonėse, reikalaujančiuose profesinių žinių (konkursuose ir pan.); • *siekti analizės rezultatus įgyvendinti praktikoje; • *studijuoti ir įsisavinti užsienio šalių praktinę metodologiją. • MOKĖTI BEI VALDYTI • *takyti įvairius analizės būdus ir metodus; • *organizuoti atskirų analizės rūšių atlikimą; • *valdyti analitinio darbo technologiją; • *dirbti su personaliniais kompiuteriais • TURĖTI AIŠKŲ SUPRATIMĄ • *apie įmonės veiklos produktų kokybę, jų konkurencingumą vidaus ir užsienio rinkose; • *apie technikos bei technologijos ir socialinės sferos pakitimus įmonėje, Respublikoje, užsienio šalyse • FINANSŲ ANALITIKO PROFESINIS – KVALIFIKACINIS MODELIS • Horizontali analizė • Dvejų ar daugiau metų finansinių ataskaitų duomenų palyginimas vadinamas horizontaliąja analize. • Horizontali analizė padeda nustatyti atitinkamų rodiklių dinamiką.Horizontalios analizės rezultatus galima apskaičiuoti ir išreikšti absoliučiais dydžiais ir procentais, tokių būdų nustatant nukrypimus nuo bazinių rodiklių. Horizontalios analizės atlikimo algoritmas: • absoliutus pasikeitimas ΔA=A1 – A0; • procentinis pasikeitimas ΔA =A1 – A0 x 100 , kur • A0 • A1 – ataskaitinio laikotarpio duomenys; • A0 - praėjusio laikotarpio (bazinio) laikotarpio duomenys. • Lyginimui paimta bazė neturėtų būti lygi nuliui, arba neigiamam skaičiui.Jeigu taip atsitinka, nukrypimai procentais neskaičiuojami.Pvz. • • Praėjusio laikot. nuostolis Lt. • Ataskaitinio laikotarpio pelnas Lt. • Nukrypimas Lt. • Paaiškinimas Lt. • -3000 • +5000 • 8000 • 5000- - 3000 = 8000 • 8000 Lt. Nukrypimas negali būti išreikštas procentais. • Horizontalioji balanso analizė Vertikali analizė • Vertikalią (struktūros)analizę galima vadinti lyginamųjų svorių skaičiavimu. • Kiekvienas dalinis rodiklis sudaro tam tikrą bazinio rodiklio procentą.Vertikalios analizės metu nustatoma rodiklių struktūra bei skaičiuojami struktūriniai pokyčiai. • Struktūrinius pokyčius įprasta išreikšti punktais. • Diagramų pavyzdžiai • Horizontaliosios ir vertikaliosios analizės rezultatų pavaizdavimas lentelėse, schemose,grafikuose suteikia vartotojui galimybę greitai suvokti ir suprasti įžanginės analizės rezultatus. • Apyvartinio kapitalo analizė,atstatant ūkines operacijas • A = P • IT + TT = NK + IĮ + TĮ • TT – TĮ = NK + IĮ - IT • Pastovus kapitalas • Apyvartinis kapitalas pasikeičia, • jeigu pasikeičia viena apyvartinė ir viena neapyvartinė sąskaita. • Pvz. D 271 - K 301; D 2411 - K 500 • Apyvartinis kapitalas nepasikeičia, • jeigu keičiasi vien tik neapyvartinė ir vien tik apyvartinė sąskaita. • Pvz.D 271 - K 2411; D 272 – K 2435 •   •   •   •   •   •   •   •   •   •   •   •   •   •   •   •   •   • AK • = • TT •   • TĮ • = • PK •   • IT •   •   •   •   •   •   •   •   •   •   •   •   •   •   •   •   • TT •   • TĮ •   •   •   •   •   •   • TT •   •   •   •   •   •   •   • TĮ • AK •   • Išankst. • Pirkėjai • Pinigai •   •   • ISEMD • FS • Tiekėj • Pelno įsip • Darbo įsip • Kt. •   •   • 2006 • 4963 • 109044 • 108036 • 222043 • _ • 5929 • 18178 • 20234 • 17288 • 34254 • 349 • 96232 • 125811 • 2005 • 16545 • 130437 • 20179 • 167161 •   • 31744 • 1636 • 4722 • 4137 • 21930 • 10848 • 75017 • 92144 •   •   •   •   •   •   •   •   •   •   •   •   •   •   • Sk • -11582 • -21393 • 87857 •   •   • -25815 • 16542 • 15512 • 13151 • 12324 • -10499 •   •   •   •   •   •   •   •   •   •   •   •   •   •   •   •   • PVZ. Pelningumo rodikliai • Pelningumas nusako įmonės sugebėjimą gauti pelną, tačiau jis gali būti apskaičiuotas taikant įvairią metodiką. Pelningumas apskaičiuojamas dalinant pelno rodiklį iš tam tikro bazinio rodiklio, priklausomai nuo to, kokios veiklos sferos pelningumą norime nustatyti. Jei norime įvertinti: • 1. pardavimų pelningumą: įmonės GP/ pardavimų sumos. Remiantis šia metodika gali būti apskaičiuoti keletas pardavimų pelningumo rodiklių, naudojant pelno (n.) ataskaitos duomenis: veiklos pelningumas (veiklos pelnas/ pardavimų), finansinės ir investicinės veiklos pelningumas ir pan.Pardavimų pelningumas apskaičiuojamas atliekant vertikalią analizę. • 2. turto pelningumas: GP/ turto sumos. Kito turto pelningumo rodikliai gali būti apskaičiuoti taip pat; • 3. kapitalo pelningumas: GP/ kapitalas. Tačiau, priklausomai nuo analizės tikslo, galima apskaičiuoti tik akcinio ar pastovaus kapitalo pelningumą. • Literatūroje pelningumas vad. grąža (return on assets – ROA; return on capital employed – ROE). Visi šie rodikliai (grupė) vad. profitability. • Turto pelningumo analizė pagal Du Pont‘o piramidę • + • + • - • + • + • + • + • Turto • pelningumas • Pardavimų pelningumas • Turto apyvartumas • Grynasis pelnas • Pardavimai • Turtas • - • = • +;- • +;- • +;- • +;- • Bendrasis pelnas • Veiklos pelnas • Finansinės ir investicinės veiklos pelnas • Įprastinės veiklos pelnas • Ypatingos veiklos pelnas • Ataskaitinių metų pelnas • Mokesčiai • Ilgalaikis turtas • Trumpalaikis turtas • Kitas trumpalaikis turtas • Grynieji pinigai • Gautinos sumos • Atsargos • Parduotų prekių savikaina • Žaliavos ir medžiagos • Darbo užmokestis • Tiesioginės pridėtinės sąnaudos • Pardavimai • Pardavimai DU PONTO nuosavo kapitalo pelningumo piramidinė analizė • Grynasis pelnas • Pardavimai • Pastovus kapitalas • Pardavimų • pelningumas • Pastovaus • kapitalo • apyvartumas • Ilgalaikiai • įsipareigojimai • Pastovus • kapitalas • S • (kapitalo • struktūra) • Pastovaus • kapitalo • pelningumas • Nuosavo • kapitalo • pelningumas • : (1-S) Trumpalaikio mokumo rodikliai • Trumpalaikio mokumo rodikliai parodo, ar įmonė pajėgi vykdyti trumpalaikius įsipareigojimus. Trumpalaikio mokumo rodikliai Pagrindiniai • Trumpalaikio įsiskolinimo koeficientas % • Trumpalaikiai įsipareigojimai Turtas • Kokia įmonės turto dalis finansuojama trumpalaikėmis skolomis.Labai geras kai mažesnis negu 5%,geras,kai mažesnis 30 % ir nepatenkinamas kai didesnis negu 60 % • Bendrojo trumpalaikio mokumo koeficientas • TT • TĮ • Įmonės sugebėjimas trumpalaikėmis mokėjimo priemonėmis likviduoti trumpalaikius įsipareigojimus • Geras nuo 1.5 iki2 • Skubaus likvidumo koeficientas • (TT – Atsargos) • TĮ • Tiksliau įvertinamas įmonės mokumas, nes atsargos gali būti mažiausiai likvidus turtas iš viso TT. Geras nuo 1 iki1.5 • Absoliutus trumpalaikio mokumo koeficientas • Grynieji pinigai • TĮ • Kuo didesnę grynųjų pinigų srauto dalis tenka 1 TĮ litui,tuo mažiau įmonė gali turėti trumpalaikių mokėjimo problemų.Kuo didesnis tuo geriau • Pardavimų apmokėjimo koeficientas • (Pinigai + Gautinos sumos – TĮ) Pardavimai • Kurį parduotų prekių dalis apmokama ir kiek tenka likvidžių mokėjimo priemonių pardavimų litui • Apyvartinio kapitalo manevringumo koeficientas • Atsargos • Apyvartinis kapitalas • Rodo, kokia apyvartinio kapitalo dalis įšaldyta atsargose • Debitorinio įsiskolinimo apyvartumas kartais • Pardavimai • Debitorinis įsiskolinimas • PNA:I/BA:BII • Debitorinio įsiskolinimo trukmę. • Debet. įsisk. dienomis (DĮ*365d.) • Pardavimai • Kreditorinio įsiskolinimo apyvartumas kartais • Pirkimai • Kreditorinis įsiskolinimas • PVM atask./ BP:DII • Po kiek laiko vidutiniškai įmonė atsiskaito su kreditoriais . • Kred. įsisk.dienomis (KĮ*365d.) • Pirkimai • Atsargų • apyvartumas kartais • Pardavimai (parduotų prekių savikaina) • Vid.atsargos • PN:I(II)/{BA:(BI1+BI2)/2} • Visų atsargų it jų elementų saugojimo įmonės sandėliuose trukmę ir apyvartumą . • Ats.apyv. dienomis Vid.atsarg.♪ *365d.) • Pardavimai(pard.pr. savik) • ♪- g.b. atsargos metų pabaigoje. • Savikaina/vid.atsargos, t.y. kiek kartų per metus ar kitą laikotarpį atnaujinamos atsargos. Ilgalaikio mokumo rodikliai • Ilgalaikio mokumo rodikliai skaičiuojami norint parodyti įmonės finansavimo šaltinius ir skolų vaidmenį finansavimui,palūkanų sumokėjimo greitį,galimybes greičiau apmokėti skolas, prognozuoti finansinį stabilumą ir veiklos tęstinumą. • Rodiklių pavadinimas • Rodiklio apskaičiavimo formulė • Ką rodiklis parodo • Bendras skolos rodiklis • Visi įsipareigojimai • Visas turtas • Kokia dalis skolintų lėšų panaudojama sudarant įmonės turtą. • Įmonės finansinė būklė yra tuo geresnė, kuo mažesnė šio koeficiento reikšmė. • Kreditorių nuomone, šis santykis turi būti mažas norint apsaugoti juos nuo rizikos gauti nuostolius įmonės bankroto atveju. Tuo tarpu savininkai linkę gauti didesnį šį rodiklį, kad gautų pelną iš paimtų kreditų. • Tačiau svetimų lėšų naudojimas pelnui didinti priimtinas tik tol, kol netrikdo įmonės pusiausvyros. • Manoma, kad priimtinas maksimalus skolų rodiklio lygis turėtų sudaryti nuo 0,3 ik 0,5. • Geriau, kad rodiklis nedidėtų. • Pagrindiniai Ilgalaikio mokumo rodikliai • Finansinis svertas I • Ilgalaikiai įsipareigojimai • Kapitalas ir rezervai • Kiek įsiskolinimų tenka vienam atitinkamo kapitalo rodiklio litui.Tai yra finansinio sverto rodiklis(iai), parodantis kapitalo struktūrą. • Rinkos ekonomikos šalyse rimtai įsiskolinusiomis laikomos tos įmonės, kurių ilgalaikio įsiskolinimo rodiklis didesnis kaip 0,5, t.y. kai skolintas kapitalas sudaro daugiau kaip 33 proc. viso turto. Pusiausvyra įmonėje yra esant santykiui: 33 proc. skolintas kapitalas ir 67 proc. nuosavo kapitalo. Taigi skolinto kapitalo naudojimas įmonėje pateisinamas tik tol, kol nepažeidžia minėtos pusiausvyros. • Finansinis svertas II • Visi įsipareigojimai • Akcinis kapitalas • Ilgalaikių skolų koeficientas • Ilgalaikiai įsipareigojimai • Turtas • Rodo, kokia dalis skolintų lėšų panaudojama sudarant įmonės turtą • Ilgalaikių skolų apdraustumo ilgalaikiu turtu koeficientas • Ilgalaikis turtas Ilgalaikiai įsipareigojimai • Rodiklis rodo kiek kartų IT vertės pakaks apmokėti ilgalaikiams įsipareigojimams • Nuosavo kapitalo koeficientas • Nuosavas kapitalas Nuosavas kapitalas +Skolintas kapitalas • Didelis nuosavo kapitalo svoris bendroje finansavimo šaltinių sumoje rodo nedidelę finansinę riziką ir geras galimybes gauti papildomų lėšų iš šalies. Pageidaujama, kad šio rodiklio reikšmė būtų kuo didesnė. Tai užtikrina įmonės finansinį stabilumą ir mažesnę priklausomybę nuo išorinių finansavimo šaltinių. • Skolos grąžinimo koeficientas (1) • Pelnas prieš mokesčių ir palūkanų atskaitymo • Ilgalaikės skolos einamųjų metų dalis+Sumokėtos palūkanos • Ar įmonė iš gaunamo pelno pajėgs grąžinti savo skolas, kiek kartų viršija metinius skolos grąžinimo įnašus kartu su palūkanomis. • Šie rodikliai skiriasi tik pelno mokesčio suma.Pirmas rodiklis parodo realesnes skolos grąžinimo galimybes. Pageidaujama, kad šio rodiklio reikšmė nebūtų mažesnė už 1,3. • Skolos grąžinimo koeficientas (2) • Pelnas atskaičius mokesčius ir palūkanas • Ilgalaikės skolos einamųjų metų dalis+Sumokėtos palūkanos • Skolos apdraustumo grynaisiais pinigais koeficientas • Grynieji pinigai • Visi įsipareigojimas • Vietoj pelno rodiklių panaudoti pinigų srautai iš įmonės ūkinės veiklos Šie rodikliai realiau atspindi įmonės įsiskolinimus bei skolos grąžinimo galimybę, nes apskaičiavimuose panaudoti grynųjų pinigų srautai. • Kuo didesnis,tuo geriau • Skolų grąžinimo trukmė • Visi įsipareigojimai-Grynieji pinigai • Pinigų srautas ii iš įmonės veiklos • Per kiek metų įmonės grąžins skolas • Pastovaus mokumo koeficientas • Nuosavas kapitalas • Skolintas kapitalas • Rodo, kiek kartų nuosavas kapitalas didesnis už skolintą kapitalą • Auksinės balanso taisyklės koeficientas • Ilgalaikis turtas • NK + IĮ • Rodo, kokia dalimi IT finansuojamas pastoviu kapitalu • Finansinės priklausomybės koeficientas • Turtas • Nuosavas kapitalas • Rodo, kokia turto dalis tenka nuosavų lėšų vienam litui Veiklos efektyvumo rodikliai • Rodiklis • Formulė • Reikšmė • Investicijų grąžos rodikliai • 1.Nuosavybės grąža • Grynasis pelnas (GP)/AK • Pelnas iš nuosavybės • 2. Turto grąža • GP/Visas turtas • Turto valdymo efektyvumas • Ilgalaikio turto apyvartumo rodikliai • 1.IT apyvartumas kartais • Pardavimai/IT • Kiek kartų atnaujinamas turtas per metus litui.Blogas.kai mažesnis už 3 • 2.IT apyvartumas dienomis • (IT(vid.metinis)/ • Pardavimai) x 365 • (turto panaudojimo efektyvumas) • Trumpalaikio turto apyvartumo rodikliai • 1.TT apyvartumas kartais • Pardavimai/TT • Kiek pardavimų tenka 1 TT litui • 2. TT apyvartumas dienomis • (TT(vid.metinis)/Pardavimai) x 365 • Per kiek dienų atnaujinamas TT • 3. Atsargų ir TT santykis • Atsargos/TT • Atsargų lyginamasis svoris TT • 4.Kapitalo apytakos ciklas • Debitorinio įsiskolinimo apyvartumas dienomis + Atsargų apyvartumas dienomis – • Kreditorinio įsiskolinimo apyvartumas dienomis • Per kiek dienų apyvartinis kapitalas apeina visas apytakos stadijas (kapitalo suformavimas,investavimas,išlaisvinimas (realizacija) ir kapitalo grįžimas pelnu ar nuostoliu. • 5.Apyvartinio kapitalo apyvartumas kartais • Pardavimai/Apyvartinis kapitalas • Apyvartinio kapitalo judėjimo greitis • 6.Vienos dienos apyvarta • Pardavimai/365d. • Išlaidų lygio rodikliai • 1.Pagrindinės veiklos išlaidų rodiklis • Pagrindinės veiklos išlaidos/Pardavimai • Kiek pagrindinės veiklos išlaidų tenka vienam pardavimų litui. • 2.Parduotų prekių savikaina 1 pardavimų litui • Parduotų prekių savikaina/Pardavimai • Kiek vienam pardavimų litui tenka tiesioginės savikainos • 3.Administracinių išlaidų rodiklis • Administracinės išlaidos/Pardavimai • Kiek pardavimų litui tenka administracinių išlaidų(šių išlaidų valdymo efektyvumas) • 4.Veiklos sąnaudos 1 pardavimų litui • Veiklos sąnaudos/Pardavimai • Kiek pardavimų litui tenka veiklos sąnaudų. Kapitalo rinka – tai yra prekyba finansiniais ištekliais,t.y. akcijomis ir obligacijomis pirminė rinka – naujų išleistų VP pirkimas ir pardavimas pirma karta antrinė – prekyba jau esamais VP. Daugelio įmonių finansinė būklė ir veiklos rezultatai, konkurencingumas ir veiklos tęstinumas priklauso nuo sugebėjimo dalyvauti kapitalo rinkose, tirti ir vertinti kapitalo rinkos rodiklius. . • • Kapitalo rinkos rodikliai bei jų reikšmė • Kapitalizacija • Paprastų akcijų skaičius * akcijos rinkos kaina • Apskaičiuota kapitalizacijos suma yra tokia suma, kurią investuotojas turėtų sumokėti, norėdamas įsigyti visas įmonės akcijas • Akcijos pelnas • Grynasis pelnas 1 – privilegijuotų akcijų dividendai (tenkantis paprast.akc. savininkams) • vidutinis svertinis paprastųjų akcijų skaičius apyvartoje 2 • Parodo įmonės rinkos aktyvumą, kaip auga, keičiasi įmonės uždirbtas pelnas 1 akcijai. • Investitoriams tai yra įmonės įvaizdžio arba patrauklumo rodiklis • 1.Imamas paskutinių 12 mėn. pelnas • 2. Apskaičiuojamas pagal svertinį vidurkį (33TAS) • Akcijos kainos ir pelno santykis (P/E) • Akcijos rinkos kaina • Akcijos pelnas • Parodo, kiek kartų brangiau parduodama akcija palyginti su jos duodamu pelnu, arba kiek investuotojas sutinka mokėti už kiekvieną akcijos pelno litą. • Šis koeficientas padeda įvertinti investicijų riziką.Mažas (mažesnis už 10) koeficientas reiškia, kad investuotojai neigiamai vertins įmonės perspektyvą. • P/E – price-earnings ratio • Akcijos nominali apskaitinė (buhalterinė) vertė • akcinis kapitalas – privilegijuotų akcijų dalis ir jų dividendai • paprastųjų akcijų, esanšių apyvartoje, skaičiaus • Atspindi teorinę paprastosios akcijos vertę • Akcijos tikrosios vertės koeficientas • Akcijos rinkos kaina • Akcijos nominalioji buhalterinė vertė • Parodo kiek kartu akcijos rinkos kaina didesnė už jos buhalterinę nominaliąją vertę • Tai yra akcijos kotiravimo koeficientas, parodantis, kiek investuotojas moka už vieną turto litą, kurį jis teoriškai gautų įmonę likviduojant. Įmonių akcininkai suinteresuoti turimų akcijų aprūpinimu turtu, todėl skaičiuojami privilegijuotųjų ir paprastųjų akcijų aprūpinimo koeficientai • Privilegijuotųjų akcijų aprūpinimo koeficientas: • Grynasis materialusis turtas(GMT)* • Privilegijuotųjų akcijų vertė • *GMT = T – NT –IĮ • Rodo, kiek grynojo materialaus turto tenka privilegijuotojai akcijai • Paprastųjų akcijų aprūpinimo koeficientas • Paprastųjų akcijų aprūpinimo koeficientas • rodo,koks pinigų kiekis gali būti gautas už vieną paprastąją akciją įmonės likvidavimo atveju. • Kadangi pirmiausia kompensacija mokama privilegijuotojų akcijų savininkams, šio rodiklio nustatymo schema yra tokia: • 1. T – NT = MT • 2. MT – (TĮ + IĮ + Privilegijuotųjų akcijų suma)= • Grynasis materialusis turtas paprastosioms akcijoms aprūpinti (GMTPA) • 3. GMTPA = Paprastųjų akcijų aprūpinimo turtu koeficientas • Paprastųjų akcijų vertė • Prie kapitalo rinkos rodiklių priskirtini rodikliai, susiję su dividendais. Daugelis įmonių nustato labai skirtingas dividendų politikas ir jomis manipuliuoja. Svarbu, kad įmonės dividendų politika būtų įtraukta į Apskaitos politiką ir išsamiai aprašyta. • Vienos paprastosios akcijos dividendai • Vienos paprastosios akcijos pelnas • Bendra išmokėtų • dividendų suma • Grynasis pelnas • Dividendų išmokėjimo koeficientas • Rodiklis rodo, kiek įmonė išmokėjo dividendų, atitinkančių gautą GP sumą. • Daugelis akcininkų nori gauti didesnius dividendus. • Tačiau nuolatinės didelės pelno dalies išmokos dividendais neigiamai veikia įmonę, • mažėja jos galimybės plėsti veiklą. • Vienos paprastos akcijos dividendai • dividendai – privilegijuotų akcijų dividendai • paprastųjų akcijų skaičius • Paprastųjų akcijų dividendai keičiasi priklausomai nuo įmonės pelningumo, todėl apskaičiuojama kiek jų tenka vienai paprastajai akcijai • Dividendinis pajamingumas • Vienos paprastosios akcijos dividendai • Paprastosios akcijos rinkos kaina • Investuotojai ir akcininkai visada stengiasi palyginti • įmonės mokamus dividendus su jos akcijų rinkos kainą, • todėl priimta apskaičiuoti ir įvertinti dividendinį pajamingumą • Iš šio rodiklio sprendžiama : • - apie įmonės finansinę būklę, jos pastovumą, ypač jei jis analizuojamas kelerių metų; • koks yra savininkų kapitalo, įdėto į įmonės akcijas, grąžos procentas. • Dividendų pajamingumą lyginant su bankų indėlių ar Vyriausybės obligacijų • palūkanomis, galima įvertinti investicijų į akcijų pelningumą ir akcijos rinkos kainos • pagrįstumą. • • Obligacijos apdraustumo turtu koeficientas • grynasis materialus turtas (GMT) • obligacijos nominali vertė • GMT=T – (NT+TĮ) • Šis rodiklis rodo, kiek grynojo materialaus turto tenka vienai • obligacijos nominaliajai vertei Atlikti tyrimai rodo, kad geriausiai įmonės veiklos efektyvumą ir augimo perspektyvas apibūdina tik du kapitalo rinkos rodikliai: • Vienos paprastosios akcijos pelnas • Vienos paprastosios akcijos dividendai • Besiplečiančioms įmonėms būdinga šių rodiklių padvigubėjimas per trejų metų laikotarpį. • Stagnuojančiomis laikomos įmones, jeigu šie du rodikliai per ilgesnį laikotarpį nekinta arba sumažėja. • Visi kapitalo rinkos rodikliai kartu paėmus parodo įmonės veiklos efektyvumą, pelno paskirstymo politiką, tolesnės plėtros galimybes. • Orientacinis įmonės finansinės būklės rodiklių įvertinimo lygis (statistika) • Pajamų apsaugos rodikliai • Finansinio sverto rodikliai • Pinigų srauto ir finansinio sverto • atitikimo rodikliai • Pajamų apsaugos rodikliai • Vertinimo lygis • Labai geras • Geras • Patenkinamas • Nepatenkinamas • Blogas • 1 • Bendrojo pelningumo koeficientas,procentais • >35 • >15 • 25 • >10 • 20 • >15 • >8 • 30 • >20 • >10 • 2,5 • >1,5 • >1,0 • 1,0 • 2 • Įsiskolinimo koeficientas,procentas • 70 • >100 • 3 • Ilgalaikio įsiskolinimo koeficientas,procentais • 30 • >20 • >10 • 60 • 100 • 5 • Turto struktūros koeficientas,procentas • Neturi būti ryškių svyravimų • 6 • Grynasis apyvartinis kapitalas,tūksi.lt • Teigiamas dydis.Kuo didesnis, tuo geriau • 7 • Grynojo apyvartinio kapitalo koeficientas • Kuo didesnis, tuo geriau • neigiamas • 8 • Skolos ir nuosavybės (sverto) koeficientas,procentas • >30 • 70 • 100 • 9 • Einamojo likvidumo koeficientas • >2,0 • >1,5 • >1,2 • 1,5 • >1,2 • >1,0 • 2,0 • >1,5 • >1,0 • 60 • >90 • 15 • Atsargų apyvartumo koeficientas • Kuo didesnis, tuo geriau • 16 • Grynojo apyvartinio kapitalo apyvartumo koeficientas • Kuo didesnis, tuo geriau • 17 • Gautinų sumų apyvartumo koeficientas • Kuo didesnis, tuo geriau • 18 • Turto apyvartumo koeficientas. • -gamyboje • -prekyboje • 2,0 • > 5,0 • > 1,0 • > 3,0 • 1,0 • 3,0 • 10,0 • > 1,0 • > 3,0 • 1,0 • 3,0 • 2,0 • >1,3 • >1,0 • 2,0 • >1,5 • 1,0 • 1,0 • 1,0 • 1,8 • >1,0 •

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!