Finansinių ataskaitų teikiamos informacijos reikšmingumas įmonėms

ĮVADAS Šių dienų Lietuvos ekonomikos būklė yra sudėtingoje situacijoje, ir tikrai nėra tokia kuri užtikrintų aukštą pragyvenimo lygį ar pagrindinių makroekonomikos rodiklių gerėjimą. Kiekviena pelno siekianti įmonė, norinti vystyti pelningą veiklą bei išsilaikyti konkurencinėje rinkoje, labai didelį dėmesį turi skirti savo finansinei būklei. Be finansų neįmanoma vystyti jokios veiklos. Todėl labai svarbus yra firmos veiklos analizavimas, įvairių finansinių rezultatų vertinimas. Finansinė analizė gali padėti atrasti silpnąsias veiklos puses, pasirinkti tinkamą veiklos strategiją. Finansinės analizės šaltiniai yra medžiaga, kuri reikalinga įmonės veiklai analizuoti. įmonės apskaita turi didžiausią įtaką analizės kokybei, nes apskaita - tai analizės metodas, sukurtas kuo tiksliau atspindėti kai kuriuos tikrovės aspektus ir yra svarbiausias finansinės analizės šaltinis. Atliekant analizę rodikliai lyginami su įmonės kelių laikotarpių duomenimis, šakos duomenimis, kad būtų įvertinta ir planuojama įmonės tolimesnė veikla, t.y. apskaitos kokybė lemia ir įmonės veiklos planavimą bei prognozavimą, kurių pagrindinis tikslas yra įvardinti būsimus poreikius ir bandyti paveikti ateities įvykius, išnaudojant palankias įmonei galimybes ir išvengiant nepageidaujamų įmonės veiklai aplinkybių. Finansinės ataskaitos yra svarbiausias informacijos apie įmonę šaltinis. Todėl finansines ataskaitas analizuoja pačios įmonės vadovybė ir išoriniai informacijos vartotojai. Įmonės vadovai finansinėmis ataskaitomis naudojasi darydami finansinius sprendimus. Darbo tikslas – ištirti finansinių ataskaitų teikiamos informacijos reikšmingumą įmonėms. Įvardytam tikslui pasiekti iškelti tokie uždaviniai: 1. Įvertinti finansines ataskaitas kaip pagrindinį finansinės veiklos analizės šaltinį. 2. Apžvelgti finansinių ataskaitų sudėtį bei jų teikiamą informaciją. 3. Išanalizuoti finansinių atasakaitų elementus, jų vertinimą. 4. Pateikti argumentų dėl finansinių ataskaitų tobulimo būtinumo. 1. FINANSINĖS ATASKAITOS – PAGRINDINIS FINANSINĖS VEIKLOS ANALIZĖS ŠALTINIS Finansinė veiklos analizė apibrėžiamas kaip visapusis ir objektyvus įmonės finansinės būklės, veiklos rezultatų ir pinigų srautų tyrimas siekiant padėti įmonės vadovybei pasiekti numatytus tikslus. Finansinės veiklos analizės pagrindinis šaltinis yras finansinės ataskaitos: 1) balansas, 2) pelno (nuostolių) ataskaita, 3) pinigų srautų ataskaita, 4) nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, 5) aiškinamasis raštas. Finansinės ataskaitos – tai apskaitos duomenų apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus, pinigų srautus ir kitus finansinius dalykus periodinis parengimas nustatyta forma, siekiant patenkinti informacijos vartotojų poreikius. Finansinėms ataskaitoms sudaryti naudojami buhalterinės apskaitos sistemos duomenys. Daugiausia naudojami finansinės apskaitos duomenys, nors kai kuriais atvejais finansinėms ataskaitoms sudaryti gali būti panaudoti ir valdymo apskaitos duomenys. Finansinės ataskaitos apibūdina tam tikro laikotarpio įmonės pagrindinę (gamybinę, komercinę), investicinę ir finansinę veiklą. Sudarant finansines ataskaitas, apskaitos duomenys, atsispindintys žurnaluose, knygose, žiniaraščiuose ir kituose apskaitos registruose, apibendrinami ir susisteminami tam tikru būdu vadovaujantis bendraisiais apskaitos principais, tarptautiniais ir nacionaliniais verslo apskaitos standartais ar kitais norminiais aktais. Finansinės ataskaitos privalo tenkinti vidaus ir išorės informacijos vartotojų poreikius. Jose turi būti pateikta tokia informacija, kuri padėtų informacijos vartotojams priimti teisingus sprendimus, įvertinti praėjusių, ataskaitinių ir būsimų laikotarpių įvykius, organizuoti ekonomiškai racionalią ir efektyvią veiklą. Tačiau dabartiniu metu naudojamos įmonių finansinių ataskaitų formos pateikia nepakankamai informacijos, kuri atitiktų vidaus ir išorės informacijos vartotojų poreikius nuolat besikeičiančiomis konkurencinės rinkos sąlygomis. Visose finansinėse ataskaitose (balanse, pelno (nuostolių), pinigų srautų, nuosavo kapitalo pokyčių, aiškinamajame rašte) parodoma per 100 absoliutinių finansinių rodiklių. Jie sudaro svarbią įmonės ekonominės informacijos sistemą. Tačiau jų nepakanka, kad susidarytume išsamų vaizdą apie įmonės veiklą. Būtina iš absoliutinių rodiklių apskaičiuoti įvairius santykinius rodiklius, nustatyti jų tarpusavio ryšius ir priklausomybę, t. Y. Sukurti naują ekonominių rodiklių sistemą, padedančią įmonių vadovybei spręsti svarbius veiklos uždavinius. Analitikas turi patikrinti, ar finansinės ataskaitos tinkamai įformintos, ar ataskaitų rodikliai suderinti, ar užtikrintas balanso perimamumas. Įsidėmėtina svarbiausia nuostata: jeigu finansinėse ataskaitose yra klaidų, tai analizės rezultatai, išvados ir siūlymai bus klaidingi. Finansinių ataskaitų analizei atlikti naudojami tiek bendrieji ekonominiai (lyginimas, grupavimas, detalizavimas, apibendrinimas, eliminavimas, vidutiniai dydžiai, balansiniai sugretinimai ir kt.), tiek matematiniai statistiniai (koreliacija, dinamikos eilutės, matematinis programavimas ir kt.) būdai. Analizuojant laikomasi nuostatos pirmiausia išsiaiškinti bendruosius veiklos rezultatus, o paskui juos detalizuoti. Analizės rezultatams įforminti gali būti naudojamos įvairios analitinės lentelės ir diagramos (stulpelinės, stulpelinės-apskritiminės, juostinės, dvigubo apskritimo, linijinės, kvadratinės, sektorinės, pusiau sektorinės, molekulinės ir kt.). Analizuojant finansinių ataskaitų rodiklius dažniausiai naudojamos horizontalioji ir vertikalioji analizės rūšys. Finansinių ataskaitų horizontalioji analizė padeda nustatyti rodiklių dinamiką absoliučiaisiais dydžiais ir procentais bei nukrypimus nuo bazinių rodiklių, o vertikalioji analizė – tam tikro rodiklio lyginamąjį svorį procentais visumos atžvilgiu. Atlikus finansinių ataskaitų horizontaliąją ir vertikaliąją analizę apibendrinami gauti rezultatai, daromos išvados. Apibendrinant svarbu nurodyti tuos finansinių ataskaitų straipsnių kitimo atvejus, kurie parodo įmonės finansinės būklės ir veiklos rezultatų pablogėjimą. Jeigu ataskaitiniu laikotarpiu išauga įmonės įsiskolinimas, padidėja nuostoliai, sąnaudos, parduotų prekių savikaina, tai tokie rodikliai reiškia, kad būtina nuodugniau tirti išvardytus veiklos aspektus ir ieškoti neigiamų tendencijų susidarymo priežasčių. Kartais, analizuojant balanso, pelno (nuostolių) ir kitų ataskaitų duomenis (tiek horizontaliai, tiek vertikaliai), gali susidaryti įspūdis, kad įmonėje nėra probleminių veiklos sričių. Todėl norint įsitikinti ar tikrai taip yra, būtina apskaičiuoti santykinius rodiklius ir juos palyginti su vidutiniais šakos arba geriausių šakos įmonių bei analogiško profilio užsienio įmonių rodikliais. 2. FINANSINIŲ ATASKAITŲ SUDĖTIS IR JŲ TEIKIAMA INFORMACIJA Visos finansinės ataskaitos – tai įmonės finansinė atskaitomybė, kurią sudaro šios finansinės ataskaitos: balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, pinigų srautų ataskaita, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, aiškinamasis raštas. Šių ataskaitų teikiama informacija parodyta 1 lentelėje. 1 lentelė Finansinės atskaitomybės sudėtis Finansinės ataskaitos Teikiama informacija Balansas Pelno (nuostolių) ataskaita Pinigų srautų ataskaita Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita Aiškinamasis raštas Finansinė ataskaita, kurioje parodomas visas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną. Finansinė ataskaita, kurioje nurodomos visos per ataskaitinį laikotarpį įmonės uždirbtos pajamos, patirtos sąnaudos ir gauti veiklos rezultatai. Finansinė ataskaita, kurioje nurodomos įmonės ataskaitinio laikotarpio pinigų ir pinigų ekvivalentų įplaukos bei išmokos. Finansinė ataskaita, kurioje pateikiama informacija apie nuosavo kapitalo pasikeitimus per ataskaitinį laikotarpį. Metinės finansinės atskaitomybės dalis, kurioje paaiškinamos balanso, pelno (nuostolių), pinigų srautų ir nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitose nurodytos sumos, taip pat atskleidžiama papildoma reikšminga informacija, kuri nepateikta minėtose finansinėse ataskaitose. Finansinių ataskaitų analizė daroma daugeliu tikslų ir ji gali būti atliekama nuolat ir periodiškai. Pažymėtina, kad finansinių ataskaitų analizės kokybė niekada nebūna geresnė negu pačių ataskaitų duomenų kokybė. Taip pat būtina atsiminti, kad finansinių ataskaitų rodikliai ne visada būna tikslūs, todėl reikia atsižvelgti į tam tikrą duomenų suklastojimo tikimybę. Sudarant finansinę atskaitomybę keliamas pagrindinis tikslas – pateikti visiems (vidaus ir išorės) informacijos vartotojams teisingą, objektyvią ir patikimą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus, nuosavo kapitalo pokyčius ir pinigų srautus. Šiam tikslui pasiekti būtina, kad įmonės pasirinktų tinkamą buhalterinės apskaitos politiką, atskleidžiančią veiklos ypatybes, ir ją nuosekliai taikytų. Finansinės atskaitomybės straipsnių pateikimas ir klasifikavimas turi būti toks pat nuo vieno laikotarpio iki kito, nebent reikšmingai pasikeistų įmonės veiklos pobūdis arba pakeisti pateikimą reikalauja nauji teisės aktai. Finansinė atskaitomybė turi būti aiškiai identifikuojama ir atskiriama nuo kitos ekonominės, techninės, statistinės informacijos. Finansinės atskaitomybės sudarymo tvarka smulkiai išdėstyta Lietuvos Respublikos verslo apskaitos standartuose: 1-ame „Finansinė atskaitomybė“, 2-ame „Balansas“, 3-iame „Pelno (nuostolių) ataskaita“, 4-ame „Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita“, 5-ame „Pinigų srautų ataskaita“, 6-ame „Aiškinamasis raštas“. Jeigu finansinė atskaitomybė parengta nesilaikant verslo apskaitos standartų reikalavimų, tai priežastys turi būti nurodytos aiškinamajame rašte. Nesilaikyti verslo apskaitos standartų reikalavimų leidžiama tik vienu atveju – norint tiksliai parodyti įmonės finansinę būklę ir pinigų srautus. Tačiau šis atvejis turi būti pagrįstas konkrečiais argumentais aiškinamajame rašte. Pagrindinė finansinių ataskaitų paskirtis – teikti įvairiems vartotojams naudingą ir ekonominiams sprendimams priimti reikalingą informaciją. Finansinės ataskaitos turi būti parengtos tokios, kad patenkintų bendriausius įvairių vartotojų informacijos poreikius. Visus finansinių ataskaitų vartotojus pirmiausia domina informacija apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus. Remiantis šia bendriausia informacija, kaip nurodyta Tarptautinio apskaitos standartų komiteto parengtoje „Finansinių ataskaitų rengimo ir pateikimo sistemoje“ beveik visi informacijos vartotojai priima tam tikrus ekonominius sprendimus, pavyzdžiui, renkasi, kada pirkti, išlaikyti ar parduoti turtą, vertina išteklių valdymą ir saugumą, įmonės pajėgumą mokėti atlyginimus, suteikti kitas paskatas ir galimybes savo darbuotojams, nustato paskirstytąjį pelną ir dividendus ir kt. Kaip minėta, informacijos vartotojų poreikiai yra labai įvairūs. Pavyzdžiui, investuotojai daugiausia domisi informacija apie savo investicijų riziką ir pelningumą, įmonės darbuotojai – apie darbdavių galimybes mokėti atlyginimus ir vykdyti pensinius įsipareigojimus, klientai – apie įmonės veiklos tęstinumą, ir t. t. Todėl visiškai suprantama, kad finansinės ataskaitos negali suteikti visos informacijos, kurios gali prireikti įvairioms vartotojų grupėms, kad priimtų ekonominius sprendimus. Daug svarbiau rengti tokias finansines ataskaitas, kurios tenkintų bendrus daugelio vartotojų poreikius ir kurių duomenis būtų galima palyginti įvairiose pasaulio šalyse. Būtina pabrėžti, kad finansinės ataskaitos turi vieną trūkumą: jos parodo praėjusio laikotarpio ūkines operacijas, jose neatsispindi nefinansinė informacija, kuri neretai turi svarbią reikšmę priimant ekonominius sprendimus. Tačiau iš finansinėse ataskaitose pateiktų rodiklių bendriems informacijos vartotojų poreikiams patenkinti galima apskaičiuoti daug įvairių santykinių rodiklių, kurie gali patenkinti individualius informacijos vartotojų poreikius. Žinoma, kad nė viena finansinė ataskaita nėra rengiama vieninteliam tikslui. Informacijos vartotojai, priimdami ekonominius sprendimus ir siekdami savo konkrečių tikslų, turi nagrinėti visų finansinių ataskaitų, o ne kurios nors vienos, duomenis. Priešingu atveju įmonės finansinės būklės ir veiklos rezultatų vaizdas bus neišsamus. 3. FINANSINIŲ ATASKAITŲ ELEMENTAI IR JŲ VERTINIMO BŪDAI Finansinėse ataskaitose rodomi straipsniai pagal ekonominį pobūdį yra skirstomi į didesnes grupes. Šios grupės vadinamos finansinių ataskaitų elementais. „Finansinių ataskaitų rengimo ir pateikimo sistemoje“ ir nacionaliniame 1-ajame verslo apskaitos standarte „Finansinė atskaitomybė“ pateikiamos dvi finansinių ataskaitų elementų grupės: 1. Elementai, susiję su įmonės finansinės būklės vertinimu; 2. Elementai, susiję su įmonės veiklos rezultatų vertinimu. Tačiau siekiant visapusiškai įvertinti įmonės veiklą, jos pelningumą ir ateities perspektyvas, tikslinga išskirti trečią finansinių ataskaitų elementų grupę – elementus, susijusius su pinigų srautų vertinimu. Informacija apie pinigų srautus ypač svarbi akcininkams, vadybininkams, investuotojams ir kreditoriams. Akcininkams pinigų srautų informacija reikalinga įmonės plėtros galimybėms ir mokumo būklei įvertinti, investuotojams ir kreditoriams svarbu žinoti, ar į įmonę ateis teigiami pinigų srautai, ar ji išmokės dividendus, grąžins paskolas ir palūkanas. Finansinių ataskaitų elementai pateikiami 1 paveiksle. 1 pav. Finansinių ataskaitų elementai Iš paveikslo matyti, kad informaciją apie įmonės finansinę būklę galima gauti iš balanso, t. y. iš turto, įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo straipsnių. Veiklos rezultatus apibūdina pelno (nuostolių) ataskaitoje parodomos pajamos ir sąnaudos, remiantis šiais elementais apskaičiuojamas svarbiausias įmonės veiklos rezultatų įvertinimo rodiklis - pelnas. Iš pinigų srautų ataskaitos įvertinami pagrindinės, investicinės ir finansinės veiklos pinigų srautai. Kad finansinių ataskaitų elementai ir jų straipsniai būtų parodyti finansinėse ataskaitose, jie turi būti pripažįstami. Elementai arba jų straipsniai pripažįstami, jeigu: • tikėtina, kad su straipsniu yra susijusi kokia nors būsimoji ekonominė nauda, kurią įmonė gaus arba atiduos; • straipsnis turi turėti kainą arba vertę, kurią galima patikimai įvertinti. Vertinant, ar straipsnis gali būti pripažintas, t. y. atvaizduotas finansinėse ataskaitose, reikia nustatyti jo reikšmingumą. Informacijos reikšmingumą apibūdina du dalykai: ar jos nepateikimas arba klaidingas pateikimas turi: 1) įtakos informacijos vartotojų sprendimams, 2) ar neiškreipia finansinės ataskaitos turinio, kad ji parodytų tikrą ir teisingą vaizdą. Informacijos reikšmingumas priklauso ne tik nuo jos pobūdžio, bet ir nuo konkretaus straipsnio dydžio. Manoma, kad daugeliu atvejų informacija yra reikšminga, jeigu konkretus finansinės ataskaitos straipsnis sudaro daugiau negu 6–7 procentus. Būtina pažymėti, kad pripažįstamas straipsnis turi būti apibūdintas žodžiais ir įkainojamas pinigais, o nustatyta suma turi būti parodyta atitinkamoje finansinės ataskaitos dalyje. Labai svarbi finansinių ataskaitų elementų vertinimo problema. Vertinimo metu nustatoma pinigų suma, kuria finansinių ataskaitų elementai pripažįstami ir parodomi finansinėse ataskaitose. Pirmajame verslo apskaitos standarte „Finansinė atskaitomybė“ pateikiami šie vertinimo būdai: 1) įsigijimo savikaina, 2) tikroji vertė, 3) einamųjų išlaidų vertė, 4) realizavimo vertė, 5) grynoji galimo realizavimo vertė, 6) dabartinė vertė. Jų apibūdinimas pateikiamas 2 lentelėje. 2 lentelė Finansinių ataskaitų elementų vertinimo būdai Vertinimo būdai Turtas Įsipareigojimai Įsigijimo savikaina Tikroji vertė Einamųjų išlaidų vertė Realizavimo vertė Grynoji galimo realizavimo vertė Dabartinė vertė Turtas užregistruojamas įsigijimo metu sumokėto atlygio tikrąja verte Suma, už kurią gali būti pasikeista turtu ar paslaugomis Turtas užregistruojamas pinigų ar pinigų ekvivalentų suma, kuria buvo atsiskaityta už tokio pat turto įsigijimą ataskaitiniu laikotarpiu Turtas užregistruojamas pinigų ar jų ekvivalentų suma, kurią galima gauti pardavus turtą įprasto pardavimo metu esamomis rinkos kainomis Turtas įvertinamas pardavimo kaina esant įprastoms verslo sąlygoms, atėmus produkcijos gamybos užbaigimo ir pardavimo išlaidas Turtas įvertinamas dabartine diskontuota būsimojo laikotarpio pinigų įplaukų suma, kurią, kaip tikimasi, turtas turėtų uždirbti ateityje normaliomis verslo sąlygomis Gautina arba mokėtina pinigų ar pinigų ekvivalentų suma, kurią numatoma gauti ar sumokėti normaliomis sąlygomis Suma, kuria gali būti užskaitytas tarpusavio įsipareigojimas nesusijusių šalių, kurios ketina pirkti (parduoti) turtą arba įskaityti tarpusavio įsipareigojimą Įsipareigojimai registruojami nediskontuota pinigų ar jų ekvivalentų suma, kurios prireiktų įsipareigojimui padengti esamomis verslo sąlygomis Įsipareigojimai įvertinami nediskontuota jų įvykdymo suma, kurios prireiktų padengti įsipareigojimui normaliomis verslo sąlygomis – Įsipareigojimai įvertinami diskontuota būsimojo laikotarpio pinigų įplaukų suma, kurios prireiks įsipareigojimams įvykdyti normaliomis verslo sąlygomis Dažniausiai finansiniai elementai vertinami įsigijimo savikainos būdu. Jis gali būti derinamas ir su kitais būdais, pavyzdžiui, atsargos gali būti apskaitomos įsigijimo savikaina arba realizavimo verte, t. y. ta, kuri yra mažesnė. Įmonės gali pačios pasirinkti finansinių ataskaitų elementų įvertinimo būdus. Svarbu, kad būdo pasirinkimas būtų argumentuotas apskaitos politikoje. 4. FINANSINIŲ ATASKAITŲ TOBULINIMO GALIMYBĖS Jau buvo minėta, kad dabartinės finansinės ataskaitos nepateikia tokios informacijos, kuri atitiktų nuolat besikeičiančias konkurencines rinkos sąlygas. Jose nėra informacijos apie inovacijas, darbo išteklius, plėtros ir tyrimo darbus, kitus dalykus, kurie ypač svarbūs investuotojams. Iš dabartinių finansinių ataskaitų sunku spręsti, kaip vadovybė tvarko jai patikėtus išteklius. Ypač neigiamai vertintina tai, kad dabartinių finansinių ataskaitų teikiama informacija mažai padeda vadovams numatyti įmonės veiklos perspektyvas, formuoti jos veiklos strategiją ir taktiką, įspėti apie gresiančius pavojus. Finansinės ataskaitos netampa finansinių apgaulių prevencijos priemone. Finansų analitikai priekaištauja, kad finansinėse ataskaitose nėra duomenų, leidžiančių apskaičiuoti įvairių rodiklių pasikeitimo priežastis ir juos lemiančius veiksnius. Ypač svarbu pažymėti tai, kad dabartinės finansinės ataskaitos pateikia pavėluotą informaciją, kuri informacijos vartotojams jau nebereikalinga, – jie jau išsprendė savo problemas. Todėl jas galima vadinti momentinėmis, nes užfiksuoja tik tam tikro verslo momento informaciją ir nepateikia informacijos pasikeitimų laiko atžvilgiu. Iš jų negalima susidaryti tikro vaizdo apie įmonės ūkinę veiklą konkrečiu laiku, nes dinamiško verslo sąlygomis viskas keičiasi labai greitai: gamybos ir pardavimų ciklai, atsiskaitymų formos, produkcijos asortimentas ir paslaugos ir kt. Todėl pagrįstai keliami siūlymai didinti finansinių ataskaitų imlumą, t. y. rodyti jose tokią informaciją, kurią būtų galima naudoti įvairių vartotojų įvairiems tikslams pasiekti. Tačiau parengti tokią „individualizuotą“ finansinę atskaitomybę vargu ar įmanoma. Taip pat siūloma dažninti finansinių ataskaitų sudarymą, tačiau savaitinių ar dekadinių ataskaitų sudarymas labai padidins buhalterinės apskaitos išlaidas. Manoma, kad būtų geriausia sukurti sistemą, kuri užtikrintų informacijos gavimą „realiu laiku“, t. y. informacijos vartotojui reikiamu momentu. Šioje informacinėje sistemoje gali būti ir neapdorotos informacijos, kurią informacijos vartotojas, naudodamas savo kompiuterines, organizacines technines ir ryšio priemones, gali apdoroti jam reikiamu detalizavimo ar apibendrinimo lygmeniu. Daugiausia kritikos dabartinės finansinės atskaitomybės sudarymo principai sulaukė dėl to, kad ėmė labai skirtis įmonių vertė, nurodyta įmonės finansinėje atskaitomybėje. Dabartinės įmonės sukuria vertę visiškai naujais būdais, naudodamos turtą ar turtų sujungimą, nepripažįstamą tradicinių apskaitos metodų, ir todėl dažnai tokia sukurta nauja vertė, pavyzdžiui, žinios, santykiai, reputacija, lieka neįvertinta. Tokiu atveju gaunama informacijos asimetrija, nes išlaidos tokiam turtui sukurti parodomos, o sukurta vertė – ne. Jau minėta, kad galiojanti finansinė atskaitomybė suteikia informaciją investuotojams ir yra svarbi jų sprendimams priimti. Tačiau reikšminga ir kita informacija, pavyzdžiui, įmonės verslo patirtis, kontaktai su klientais, o jos nėra atskaitomybėje. Todėl įmonės ataskaitose turi būti parodyti ne vien finansiniai duomenys. Šiuolaikinėje rinkoje finansiniai duomenys, kurie suteikia tik informaciją apie praeities įvykius, nėra pakankami. Siekimas parodyti gerus trumpųjų laikotarpių rezultatus gali versti įmones taupyti naujų produktų kūrimo, procesų gerinimo, informacinių technologijų diegimo sąskaita, dėl to ilguoju laikotarpiu įmonės veikla gali tapti nesėkminga. Taigi vertinant įmonę, jos veiklos perspektyvas turi būti atsižvelgiama ne vien į finansinius rezultatus, bet ir į vidinius verslo procesus, įmonės augimą, santykių su klientais plėtotę ir t. t. Nustatyta, kad 35 procentus investuotojų sprendimų lemia nefinansiniai kriterijai. Esant didelei konkurencijai ir greitai augant rinkoms, be finansinės informacijos, įmonei atsiranda poreikis turėti ir valdyti nefinansinę informaciją. Svarbiausi veiksniai, kurie turi įtakos įmonės rezultatams ir netgi jos vertei ateityje, – tai lojalūs klientai, įmonės gebėjimas juos išlaikyti, pažangios technologijos, vidinių procesų suderinamumas, kvalifikuotas personalas. Visiškai neabejotina, kad galiojanti finansinės atskaitomybės sistema ateityje bus patobulinta, nes ji, verslininkų kalba šnekant, informacijos pateikia „per mažai ir per vėlai“. Įmonės, norinčios pritraukti investuotojų, turės atskleisti jiems reikalingą informaciją, nes investuotojų tikslas – išvengti nepelningų investicijų. Svarbu, kad finansinės ataskaitos būtų informatyvios, skaidrios ir palyginamos. Kad vidaus ir išorės informacijos vartotojai gautų kuo daugiau naudingos informacijos apie įmonės veiklą, tikslinga parengti dar vieną ataskaitą – „Įmonės valdymo ataskaitą“. Joje reikėtų pateikti įmonės organizacinę valdymo struktūrą, aprašyti, kaip ši struktūra atitinka įmonės numatytus tikslus. Be to, šioje ataskaitoje vertėtų aprašyti įmonės personalo valdymo politiką, paanalizuoti svarbiausius vidaus kontrolės elementus (kontrolės aplinką, kontrolės procedūras, turto apsaugos sistemą ir kt.), išdėstyti pagrindines akcininkų teises. IŠVADOS Finansinės ataskaitos yra pagrindinis finansinės analizės šaltinis, todėl labai svarbu, kad kiekvienas analitikas gerai išmanytų ataskaitų sudarymo principus, jų rodiklių apskaičiavimo ir analizės metodiką. Tik kokybiškai atlikta finansinių ataskaitų analizė teikia visapusiškai naudingą informaciją tiek vidaus, tiek išorės vartotojams. Finansinės ataskaitos (balansas, pelno (nuostolių), pinigų srautų, nuosavo kapitalo pokyčių ir aiškinamasis raštas) teikia daug naudingos informacijos apie įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pinigų srautus, pajamas ir sąnaudas ir t. t. Ši informacija gali būti naudojama įvairiems valdymo sprendimams priimti ir įmonės veiklos perspektyvoms prognozuoti. Tačiau visapusiškai vertinant įmonę ir jos veiklos perspektyvas svarbu atsižvelgti ne vien į finansinius rezultatus, bet ir į vidaus verslo procesus, išorės aplinkos veiksnius. Todėl įmonių finansinėse ataskaitose tikslinga parodyti ne tik finansinius rodiklius. Labai svarbi finansinių ataskaitų elementų vertinimo problema. Vertinimo metu nustatoma pinigų suma, kuria finansinių ataskaitų elementai pripažįstami ir parodomi finansinėse ataskaitose. Dažniausiai finansiniai elementai vertinami įsigijimo savikainos būdu. Jis gali būti derinamas ir su kitais būdais. Įmonės gali pačios pasirinkti finansinių ataskaitų elementų įvertinimo būdus, bet svarbu, kad jo pasirinkimas būtų argumentuotas apskaitos politikoje. Šiuolaikinėje rinkoje finansiniai duomenys, kurie suteikia tik informaciją apie praeities įvykius, nėra pakankami. Vertinant įmonę, jos veiklos perspektyvas turi būti atsižvelgiama ne vien į finansinius rezultatus, bet ir į vidinius verslo procesus, įmonės augimą, santykių su klientais plėtotę. Be jau naudojamų finansinių ataskaitų, į finansinę atskaitomybę tikslinga įtraukti naują – „Įmonės valdymo ataskaitą“. Joje turėtų būti pateikta įmonės organizacinė valdymo struktūra, personalo valdymo politika, vidaus kontrolės sistema, pagrindiniai įmonės veiklos tikslai ir jų įgyvendinimas. LITERATŪRA 1. Apskaitos ir audito tarnyba. [interaktyvus]. Vilnius. [žiūrėta 2009 m. Lapkričio mėn.]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!