Fitopatologija (2)

Runkelių baltuliai. Runkelių rudmargė. Runkelių paprastosios rauplės. Runkelių rūdys. Runkelių daigų juodšaknė. Runkelių lapų fomozė. Runkelių miltligė. Runkelių netikroji miltligė. Runkelių šaknų gumbas. Lininis brantas. Linų svylarūdė. Linų vytuliai (fuzariozė). Linų stiebalūžė. Linų antraknozė (deguliai). Linų rūdys (svylarūdė). Linų miltligė. Linų šlakuotumas. Bulvių juodoji kojelė. Bulvių maras. Bulvių baltoji kojelė. Bulvių fuzariozė (sausasis puvinys). Bulvių sausligė. Bulvių dulkingos (piktosios) rauplės. Bulvių paprastoji mozaika. Bulvių žiedinė bakteriozė. Bulvių dryžuotoji mozaika. Bulvių šašai. Bulvių paprastosios rauplės. Bulvių vėžys. Rapsų diegavirtė(juodoji kojelė). Rapsų šaknų gumbas. Rapsų netikroji miltligė. Rapsų baltosios rūdys. Rapsų kekerinis puvinys. Rapsų sklerotinis puvinys. Rapsų alternariozė. Rapsų fomozė. Pomidorų šaknų antraknozė. Pomidorų rudoji dėmėtligė. Pomidorų stiebų sklerotinis puvinys. Pomidorų maras. Pomidorų sausligė. Pomidorų lapų šviesmargė. Pomidorų rudasis puvinys. Pomidorų juodoji bakterinė dėmėtligė. Pomidorų mozaika. Pomidorų vaisių viršūninis puvinys. Pomidorų vaisių juodasis puvinys. Svogūnų netikroji miltligė. Svogūnų kerkinis puvinys. Svogūnų rūdys. Agurkų miltligė. Agurkų bakteriozė. Agurkų sausligė. Agurkų rauplės. Agurkų sklerotinis puvinys. Agurkų kekerinis puvinys. Agurkų askochitozė. Agurkų paprastoji mozaika. Kopūstų netikroji miltligė. Kopūstų juodoji dėmėtligė. Kopūstų diegavertės (juodosios kojelės). Kopūstų baltosios rūdys. Kopūstų šaknų gumbas. Kopūstų miltligė. Morkų juodasis puvinys. Morkų rizoktoniozė. Morkų sklerotinis puvinys. Pupelių deguliai. Pupelių bakteriozė. Pupelių sklerotinis puvinys. Dobilų lapų rudoji dėmėtligė. Dobilų deguliai. Dobilinis brantas. Dobilų netikroji miltligė. Dobilų sklerotinis puvinys (vėžys). Dobilų askochitozė. Dobilų lapų juodoji dėmėtligė. Dobilų rūdys. Dobilų miltligė. Liucernų lapų rudoji dėmėtligė. Liucernų netikroji miltligė. Liucernų askochitozė. Varpinių žolių smauglys. Varpinių augalų skalsės. Varpinių augalų juodosios rūdys. Lubinų septoriozė. Lubinų ceratoforozė. Lubinų miltligė. Pupų rūdys. Pupų rudoji dėmėtligė. Pupų askochitozė. Pupų cerkosporozė. Žirnių askochitozė. Žirnių rudoji askochitozė. Žirnių miltligė. Žirnių rūdys. Javų geltonosios rūdys. Javų juodosios rūdys. Rugių rudosios rūdys. Miežių smulkiosios rūdys. Kviečių rudosios rūdys. Avižų vainikuotosios rūdys. Miežių dulkančiosios kūlės. Miežių kietosios kūlės. Kviečių dulkančiosios kūlės. Kviečių kietosios kūlės. Avižų dulkančiosios kūlės. Avižų kietosios kūlės .Varpažvynių septoriozė. Kviečių septoriozė. Rugių skalsės. Javų juodligė. Miežių dryžligė. Miežių tinkliškoji dryžligė. Kviečių miltligė. Javaklupė. Javų fuzariozė. Kukurūzų pūslėtosios kūlės. Kukurūzų dulkančios kūlės. Varpinių augalų cerkosporeliozė. Obelų juodasis vėžys. Obelų citosporozė. Obelų miltligė. Obelų rauplės. Obelų paprastasis vėžys. Obelų filostiktozė. Obelų šaknų gumbas. Obuolių pelėjūninis puvinys. Obuolių baltasis puvinys. Obuolių kartusis puvinys. Obuolių rudasis puvinys. Vyšnių moniliozė. Vyšnių kokomikozė. Vyšnių raganų šluotos. Kriaušių šviesmargė. Kriaušių gleivėtrūdė. Kriaušių rauplės. Kriaušių degligė. Slyvų rūdys. Slyvų šratligė. Slyvų sidabraligė. Slyvų citosporozė. Agrastų valktis. Agrastų viksvinės rūdys. Agrastų šviesmargė. Serbentų deguliai. Serbentų veimutrūdė. Juodųjų serbentų pilnavidurė. Braškių rudoji dėmėtligė. Braškių šviesmargė. Braškių vaisių kekerinis puvinys. Aviečių deguliai. Aviečių žievėplaiša. Aviečių rūdys. Aviečių šviesmargė.
1 atsiliepimai
Apimtis
18 puslapių
Kategorija
Žemės ūkio špera
Fitopatologija (2) 1 puslapis
1 puslapis
Fitopatologija (2) 2 puslapis
2 puslapis
Fitopatologija (2) 3 puslapis
3 puslapis
Svarbu! Žemiau pateiktos nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visos kokybės darbą spustelkite parsisiųsti.

Darbo ištrauka

1. Runkelių baltuliaiRamularia betaeDėmės apskritos, susiliejančios, nedidelės, iš pradžių žalsvos, vėliau nešvariai baltos, su raudonai rudu apvadu. Dėmių gali atsirasti ir ant lapkočių.Sėti beicuota sėklą. Runkelius purkšti fungicidais. Rudenį giliai užarti runkelių liekanasŽiemoja ligos sukėlėjas susirgusių augalų liekanose2.Runkelių rudmargėCercospora beticolaDėmės nedidelės, apskritos, rudos arba pilkšvos, su raudonai rudu apvadu. Apatinėje, kartais ir viršutinėje lapų pusėje dėmės padengtos pilkšvomis apnašomis. Sumažėja cukringumas runkelių.Sėti beicuota sėklą. Runkelius purkšti fungicidais. Rudenį giliai užarti runkelių liekanas.Žiemoja ligos sukėlėjas runkelių liekanose ir sėklose.3.Runkelių paprastosios rauplėsActinomyces scabiesŽiemoja grybai dirvoje, kai kurie plinta kartu su sėkla.Atrinkti nerauplėtus šakniavaisiusŽiemoja ligos sukėlėjas dirvoje ir ant gumbų.4. Runkelių rūdys Uromyces betaeDažniausiai apatinėje lapų pusėje, smulkios, rudos pūslelės. Išsidėstę pakrikai arba ratukais. Smarkiau sergantys lapai pradeda vysti ir nudžiūsta.Sėti beicuota sėklą. Runkelius purkšti fungicidais. Rudenį giliai užarti runkelių liekanas.Žiemoja runkelinė rudelė sirgusių runkelių liekanose ir sėklų bei šakniavaisių paviršiuje.5. Runkelių daigų juodšaknėPhoma betaeLigoti daigai. Jų šaknies kaklelis pajuodęs, įsismaugęs, dėl to daigai nuvysta ir nudžiūsta.Organines trąšas įterpti rudenį arba patręšti runkelių priešsėlį. Sėti beicuota sėklą. Sudaryti palankias sąlygas daigams augti.Šakniavaisių luobelė dėmėta iškiliomis, tamsiai rudomis, apskritomis arba netaisyklingomis sutrūkinėjusios dėmelės. Rauplių sužaloti runkeliai blogai išsilaiko.6.Runkelių lapų fomozėPhoma betaeDėmės stambios, apskritos arba ovalios, rusvos, koncentriškai rievėtos, su tamsiai rudu apvadu ir juodais taškeliais. Vėliau lapamakštis dėmių vietose iškrenta.Tręšti dirva boro trąšomis. Sveikus vaisiakūnius atrinkti. Beicuoti sėklą. Purkšti juos fungicidais. Rudenį giliai užarti derliaus liekanas.Žiemoja ligos sukėlėjas dirvoje susirgusių augalų liekanose, šakniavaisiuose ir sėklų paviršiuje.7.Runkelių miltligėErysiphe communisAbiejuose lapų pusėse baltas, voratinkliškas, atskiromis sienelėmis išsidėsčiusi valktis. Lapai gelsta, vysta ir anksti nudžiūsta.Rudenį giliai užarti runkelių liekanas. Neauginti sėklojų arti pirmamečių runkelių. Pastebėjus miltlige purkšti fungicidais. Beicuoti sėklą.Žiemoja augalų liekanose ir sėklose ant susirgusių šakniavaisių.8. Runkelių netikroji miltligėPeronospora schachtiiLiga pasireiškia pavasarį ir rudenį. Sergantys lapai pagelsta, raukšlėjasi, sustorėja, darosi trapūs, lapalakščio kraštai užsiraito į apačią. Tik apatinėje lapų pusėje violetiškai pilkšvos apnašos.Rudenį giliai užarti runkelių liekanas. Neauginti sėklojų arti pirmamečių runkelių. Pastebėjus miltlige purkšti fungicidais. Beicuoti sėklą.Žiemoja augalų liekanose, sėklose. Ir ant susirgusių šakniavaisių9.Runkelių šaknų gumbasPseudomonas tumefaciensAnt šakniavaisių išaugos, jos iš pradžių minkštos rusvos vėliau tamsėja, kietėja, jų paviršius raukšlėjasi.Taikyti tinkama agrotechniką.Žiemoja gumbuose ...

Darbo lygis Universitetinis
Kursas 3 kursas
Darbo tipas Šperos
Failas ligos.doc (29.11 KB)

Kiti mokslo darbai

Asmeninio ūkio analizė Mažeikių rajone
Asmeninio ūkio analizė Mažeikių rajone
  • Diplominiai darbai »
  • Žemės ūkio diplominis darbas

Įvadas. Baigiamojo darbo objektas. Informacinių šaltinių apžvalga. Žemės ūkio reforma, jos vykdytojai. Asmeninio ...

1 atsiliepimų
Parsisiųsti
Augimo reguliatorių  įtaka gazoninių žolių sėklų dygimui ir augalų vystymuisi
Augimo reguliatorių įtaka gazoninių žolių sėklų dygimui ir augalų vystymuisi
  • Diplominiai darbai »
  • Žemės ūkio diplominis darbas

Įvadas. Fitohormonai. Fitohormonų įtaka augalo ontogenezei. Sintetiniai augimo reguliatoriai. Lietuvoje vykdomų tyrim...

1 atsiliepimų
Parsisiųsti
Ekologinės žemdirbystės plėtra Lietuvoje
Ekologinės žemdirbystės plėtra Lietuvoje
  • Diplominiai darbai »
  • Žemės ūkio diplominis darbas

Įvadas. Ekologinė žemdirbystė kaip alternatyva tradicinei žemdirbystei. Ekologinės žemdirbystės samprata ir ypatu...

2 atsiliepimų
Parsisiųsti
Energetinių želdinių plantacijų  įveisimo  kaštų analizė
Energetinių želdinių plantacijų įveisimo kaštų analizė
  • Diplominiai darbai »
  • Žemės ūkio diplominis darbas

Įvadas. Darbo tikslas – išanalizuoti energetinių plantacinių želdinių įveisimo kaštus. Literatūros apžvalg...

1 atsiliepimų
Parsisiųsti
Kaimo plėtros galimybės: Kelmės rajonas
Kaimo plėtros galimybės: Kelmės rajonas
  • Diplominiai darbai »
  • Žemės ūkio diplominis darbas

Įvadas. Tikslas – taikant teorinės analizės ir interviu apklausos metodą išanalizuoti ir įvertinti kaimo plėt...

1 atsiliepimų
Parsisiųsti