Elektrinio lauko teorija

kulono desnis Elektromagenetines jegas, kuriomis veikia vienas kita ielektrinti nejudantys kunai, vanimae elektrostatinemis arba kulono jegomis. Kulonas nustate nejudanciu ielektrintu kunu saveikos desni: dvieju taskiniu elektros kruviu elektrostatines saveikos jega yra tiesiog proporcinga tu kruviu q1 ir q2 sandaugai ir atvirksciai proporcinga atstumo tarp ju r kvadratui. Vektorine israiska ir Nagrinekime atveji, kai taskiniai kruviai saveikauja vakuume. Tuomet formules visus dydzius isreiske Si vienetais, turesime Elektrinio lauko stiprio srautas. Dydis E vadiname elektrinio lauko stiprumu. Jis moduliu ir kryptimi sutampa su jega, kuria elektrinis laukas veikia teigiama taskini vienetini kruvi. Kai kruvis q‘>Tk dipoliu sąveikos jėgos nepajėgia priešintis jų šiluminiam judėjimui, dipoliu orientacija sutrinka ir medžiaga virsta paprastu dielektriku. Naudojami gaminant mažų gabaritų dideles talpos kondensatoriai. Virpesiai Log dekrementas kontūro kokybė Priverstinius elektrinius virpesius kuriu daznis omega 1 galime gauti generatoriumi sukant magnetiniame lauke remeli. Kintama srovė Generatoriu ijungus I bet kuria grandine gauname kintama srove.jei viju skaicius N ir ju plokstuma statmena magnetiniam srautui pagal elektromagnetines indukcijos desni. Sroves stipris ritje faze pi/2 atsilieka nuo itampos. O kondencatoriuje tokia pat faze aplenkia. Kintamosios srovės grandinėms Kirchofo taisyklės taikomos panašiai kaip ir nuplatonės srovės grandinėms, skirtumas tik tas kad tiek srovės stipriai, įtampos ir varžos yra kompleksiniai skaičiai Maksvelo lygtys Elektromagnetiniai virpesiai gaunam virpesiu grandineje arba virpamajame konture, gali buti isspinduliuoti I erdve elektromagnetiniu bangu pavidalu kai sis konturas padaromas atviru, tada elektrinio lauko ir magnetinio lauko stipriu vektoriai kinta periodiskai statmenai tarpousavyje ir statmenai greicio krypciai. Pointingo vektorius yra siejamas su elektromagnetines bangos energijos kiekiu pernestu plotu S per laiko vieneta HIUIGENSO IR FRENELIO PRINCIPAS -kiekvienas sklindančios bangos paviršiaus taškas yra antrinis sferinių koherentinių bangų šaltinis. Geometrine taškų vieta kuri vienu metu pasiekia svyravimai yra vadinama bangos frontu.(Plokščios, sferinės, cilindrinės ir sudėtingų formų).dS-banginė funkcija. a0-pastovus dydis priklausantis nuo šaltinio. Kai , tai k2=1 Pilnas vidaus atspindys ir jo taikymas prizmėse Šaltiniai yra koherentinai jei nuo jų sklindančių koherentinių bangų dažnis vienodas, o fazių skirtumas yra pastovus. Tokie šaltiniai gaunami plokščiais veidrodžiaias, kampas tarp kurių artimas 180, sulaustomis prizmėmis, kurių kurių laužiantysis kampas l.mažas, dalinai išpjautais it po to išpjovos vietoje suglaustais lęšiais. Poliarizuota šviesa Natūrali šviesa tokia šviesa kurios vektorių E amplitudės visomis kryptimis yra vienodos. Tiesiškai poliarizuota yra tokia banga, kai sklindant bangai vektoriaus E galas brėžia tiesia. Jei vektoriaus E modulis ir kryptis kinta taip, kad laikui bėgant jis brėžia elipsę, tai tokia banga yra elipsiškai poliarizuota, o jei apskritimą, tai apskritimiškai poliarizuota. Elektromagnetinės bangos poliarizacija rodo vektoriaus E orientacija bangos sklidimo krypties atžvilgiu, bei jo kitimas laikui bėgant. DIFRAKCIJOS GARDELĖ Difrakcijos gardelę sudaro N vienodų plyšelių atskirtų neskaidriais tarpais.Tokiu būdu praleidę šviesą gausime N vienodų šviesos pluoštelių, kurie interferuoja. =dsin, d-constanta(periodas) A1=A2=…=AN=A max salyga. , min salyga kur k/=1,2,3.... k/N, 2N,3N...Tarp dviejų kaimyninių max telpa (N-1) min Dirbtinė optinė anizotropija. Kero efektas. Optiškai skaidrus izotropinis kūnas mechaniškai deformuotas tampa optiškai anizotropiniu ir dvejopai laužia šviesą-t.y. dirbtinės anizotropijos atvejis. Toks reiškinys kai dielektrikas (kietas, skystas ar dujinis) tampa optiškai anizotropiniu išoriniame magnetiniame lauke yra vadinamas Kero efektu. Šviesos dispersija. Šviesos dispersija vadinama lūžio rodiklio priklausomybė nuo šviesos bangos ilgio, dažnio. Kai didėjant bangos ilgiui lūžio rodiklis mažėja, vyksta normalioji dispersija. Kai mažėjant bangos ilgiui lūžio rodiklis didėja, vyksta anomalioji dispersija. Skaidrioms medziagoms luzi orodiklis dideja mazejant bangos ilgiui. Cia D irgi dideja tokia dispersija – normalioji. Ji naudojama spektrografuose kuriuose pagrindinis elementas prizme. Jeig usviesa yra tokio bangos ilgio kuris yra arti medziagos sugerties liniju ar joust gali buti anomali dispersija kai mazejant bangos ilgiui luzio rodiklis irgi mazeja. Sviesos sugertimi medziagoje yra vadinamas toks reiskinys kai jos energija sumazeja jai virstant kitomis rusimis. Sugerties koeficientas priklauso nuo bangos ilgi oir medziagos, vienatinemis dujoms ir metalo garams stebimas linijinis sugerties spektras atitinkantis elektronu ir atomu savuosius virpesius. Spinduliavimas tai bangu ar daleliu sklidimo vyksmas o spinduliuote daleliu srautas. Intensyvumas priklauso nuo spinduliuojanciu kun usavybiu ir temperatures. Kuo temperature didesne tuo ta spinduliuote vyksta trumpesniu bangu ilgiu srity. Šviesos absorbcija. Sklindant šviesos bangai bet kokia medžiaga, jos intensivūmas mažėja, šis reiškinys vadinamas šviesos absorbcija Šviesos poliarizavimas ir poliarizuotos šviesos analizė. Šviesa yra poliarizuojama poliarizatoriais. Optine sistema, skirta šviesai tiesiai poliarizuoti, vadinama poliarizatoriumi. Paprasčiausias poliarizatorius yra iš turmalino išpjauta plokštele. Poliarizuotos šviesos analizei naudojami tie patys prietaisai kaip ir poliarizavimui. ŠVIESOS DIFRAKCIJA Geometrine optika pagrįsta teiginiu, kad optiškai vienalytėje aplinkoje šviesa sklinda tiesiomis linijomis.Tačiau tiesiaeigio šviesos sklidimo dėsnis nėra universalus.Šviesa nukrypsta nuo tiesiaeigio sklidimo kai eina pro siaurą plyšelį, mažas skyles arba kai sklidimo kelyje pasitaiko neskaidrios mažos kliūtys.Šviesos nukripimas nuo tiesiaeigio judėjimo yra vadinamas difrakcija EMISIJOS GEBA absoliučiai juodas kūnas pilkas kūnas STEFANO BOLCMANO D. Vyno poslinkio dėsnis PLANKO FORMULĖ universali konst. BALMERIO-RYDBERGO FORMULĖ Z – el. Nr period lentelej R=3,288*1015 s-1 Elektrono sukinys kiekviena elektrona atome apibudina sukinio kvantinis skaicius S = ½ ir su tuo susijes magnetinis kvantinis skaicius ms = +- ½ Sukinys kvantuojamas pagal desni. Paulio principas Tame paciame atome negali buti daugiau nei vienas elektronas su vienodu 4 kvantini uskaiciu reiskiniu. Nejonizuotu atomu elektronu skaicius lygus eil nr periodineje lenteleje, o ju pasiskirstymas atome, kiek ju yra nurodo Z ( remiasi Paulio principu ir maziausios energijos principu). To paties sluoksnio elektronai kuriu vienodas kvantinis ksaicius sudaro posluoksni del to skaiciaus L turime 2L+ 1 busena su skirtingais magnetiniais skaiciais ml Elektronų būsenos kristaluose Kietojo kuno zonineje teorijoje yra taikomas adiabatinis artinys. Be to naudojamas ir suderintinio lauko artinys. Elektron usaveika su visais likusiais elektronais pakeiciama stacionaraus elektrinio lauko poveikiu tas laukas periodinis , jo periodas kai pir kristalines gardeles taigi elektrono judejimas nagrinejamas suvidurkintame ir suderintame visu branduoliu ir elektronu lauke. Kietuose kunuose vidiniai elektronai legiasi taip pat kaip ir izoliuotose atomose, o valentiniai yra sukolektyvinti. Kristalu elektrinis laidumas Nuo valentines juostos uzpildymo elektronais ir joust issidestymo visiskai uzpildytos juostosx lektronai elektriniame laidume nedalyvauja tos medziagos dielektrikai. Pagal zonine teorija skirtumas tarp metalu ir dielektriku yra task ad 0 kelvinu temperaturoje metalu laidumo zonoje yra elektronu o dielektriku ju nera. Tuo tarpu skirtumas tarp dielektriku ir puslaidininkiu yra susijes su draustines juostos plociu. Kiekvienam energijso lygmeniui tenkantis elektronu skaicius apibudinamas elektrionu pasiskirstymo pagal energijos lybmenis funkcija. Fermio energija tai energija lygmens kurio uzpildymo tikimybe yra ½ Maksvelo-Bolcmano pasiskirstymo f-ja. Kaip dujos cia elektronu saveika labai silpna ir Paulio principas nebeaktualus. Puslanki del priemaisu gali susiformuoti donoriniai ( galintys atiduoti elektronus arciau laidumo juostos). Ir akretoriniai (juose truksta elektronu jie arciau valentines justos) tu lygmenu uzpildymas labai priklauso temperatures ir apsviestumo kaitinant ar apsvieciant elektronai yra islaisvinami is tu lygmenu del to padideja elektrinis laidumas kuris vadinamas priemaisiniu

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!