Šperos

Fizikos teoremos

9.4   (2 atsiliepimai)
Fizikos teoremos 1 puslapis
Fizikos teoremos 2 puslapis
Fizikos teoremos 3 puslapis
www.nemoku.lt
www.nemoku.lt
Aukščiau pateiktos peržiūros nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visą darbą, spustelkite peržiūrėti darbą.
Ištrauka

1. Gauso teorema ir jos taikymas: bendruoju atveju vektoriaus E srautas per bet kokį uždarąjį paviršių vakuume yra lygus to paviršiaus viduje esančių elektros krūvių algebrinei sumai padalintai iš ε0. Tai ir yra gauso teorema. Φe═ƒsEndS═ ∑qi/ε0. Pvz.: kaip ji taikoma elektriniams laukams skaičiuoti.apskaičiuosime 2 lygigrečių skirtingo ženklo elektros krūviais tolygiai įelektrintų begalinių plokštumų elektros lauką, kai plokštumų paviršiaus krūvių tankiai dq/dS yra σ ir –σ. Pirmiausia nustatysime vienos plokštumos lauką, o dviejų ieškosime pagal laukų superpolizacijos principą. Tarkime, kad plokštuma dalija cilindrą pusiau. Tada vektorių E1 ir E1’ moduliai bus lygūs, o vektoriaus E srautas per cilindro paviršių Φe═ E12ΔS. Kadangi krūvis viduje cilindro yra sukauptas tik ant plotelio ΔS ir lygus q═ σ ΔS, taikydami gauso teoremą gauname: E12ΔS═ σ ΔS/ ε0 arba E1═ σ/2 ε0. gautas rezultatas artimas ir baigtinių matmenų plokštelėms, jei atstumas taro jų daug mažesnis už plokštelių linijinius matmenis. 2.Potencialinis elektrostatinio lauko pobūdis: potencinei energijai matuoti pagrindu imama vienetinio teigiamojo krūvio q0 sąveikos su elektriniu lauku energija- potencialas φ. Taškinio krūvio q potencialas lygus: φ═q/4πε0r +C. konstanta C lieka nenustatyta, t.y. gali būti parinkta laisvai. Dažnai ji parenkama lygi 0. Šiuo atveju išplaukia, kad kai r→begalybę, tai φ→0. lauko taško potencialas φ nustatomas pagal laukojėgų darbą, perkeliant vienetinį krūvį iš to lauko taško į begalybę. 3.Elektrostatinio lauko stipris: Elektrostatinis laukas yra substancija, pasireiškianti tik tuo, kad atsiranda jėga, veikanti elektros krūvį, patalpintą į kiekvieną erdvės tašką, kuriame elektrostatinis laukas nelygus 0. Elektrostatinio lauko lauko dinaminė charakteristika yra elektrostatinio laiko stipris. Tai jėgos F, veikiančios taškinį krūvį q`, kuriame nors erdvės taške, ir to krūvio santykis: E═F/ q`. Taikant elektrostatinį lauką, kai tiriamasis taškinis krūvis sąveikauja su keliais krūviais, ji veikianti jėga išreiškiama per elektrostatinio lauko stiprį duotajame taške. Svarbi elektrostatinio (sukurto nejudančiu elektros krūviu) lauko ypatybėta, kad jėga, veikianti tiriamąjį krūvį, nepriklauso nuo to, ar tiriamasis krūvis nejuda, ar jis juda šiame lauke. 4.Dipolio elektrostatinis laukas: elektriniu dipoliu vadiname sistemą , sudarytą iš dviejų vienodo didumo ir priešingo ženklo taškinių krūvių +q ir –q. Per abu krūvius nubrėžta tiesė vadinama dipolio ašimi. Dipolis kuria elektrinį lauką. Dipolio sukurto elektrostatinio lauko taško potencialas priklauso nuo to taško nuotolio iki dipolio ir dipolinio momento orientacijos. 5. Elektrinis laukas dielektrikuose: dielektrike sukurtas elektrinis laukas kitoks nei sukurtas vakuume, nes išorinio lauko poliarizuotas dielektrikas savo ruožtu pats kuria elektrinį lauką. Pagal laukų superpozicijos principą, atstojamojo lauko stiprumas dielektrike yra šių abiejų laukų stiprumų geometrinė suma. Tikrasis lauko stiprumas dielektrike smarkiai kinta molekulės matmenų nuotoliais. Tačiau tie mikropokyčiai neturi įtakos, kai nagrinėjame lauko poveikį makroskopiniam kūnui- jis priklauso nuo tam tikros vidutinės, t.y. makroskopinės, lauko stiprumo vertės. Poliarizuotame vienalyčiame izotropiniame dielektrike elektrostatinio lauko stiprumas yra ε kartų mažesnis negu vakuume. 6. Poliarizacijos vektorius: Poliarizuotam dielektrikui apibūdinti naudojamas specialus dydis- poliarizacijos vektorius P, išreiškiantis dielektriko tūrio vienetui tenkančių molekulių n0 suminį dipolinį momentą n0 P═∑ pi . i═l tarp vektoriaus P ir σ`yra ryšys. Jį lengvai gauname išskyrę poliarizuotojo dielektriko juostelę. Tada jos dipolinio momento Pe modulį galima užrašyti dviem būdais: arba pagal P prasmę- Pe ═P*V═P*dS*l, arba teigiant, kad juostelės galuose yra taškiniai krūviai- Pe═q`*l═ σ`* dS*l. palyginę šias išraiškas, gauname: P═ σ`. 7. Pjezoelektrinis efektas bei jo taikymas: Sudėtingos sandaros kristaluose, kurie neturi simetrijos centro, elektros krūviai gali būti išsidėstę nesimetriškai. Tokio kristalo teigiamų ir neigiamų krūvių centrai nesutampa- kristalas yra savaime poliarizuotas. Šia savybe pasižymi visi segnetoelektrikai ir kai kurie kiti dielektrikai. Tačiau, jei kristalo temperatūra ir išorinės jį veikiančios jėgos nekinta, jo paviršiuose surištųjų krūvių neaptinkame. Mat savaime poliarizuotame dielektrike idinio elektrinio lauko veikiami laisvieji kūvininkai sudaro silpną elektros srovę, kuri teko tol, kol kompensuojami poliarizaciniai krūviai ir vidinis elektrinis laukas išnyksta. Jam išnykti „padeda“ iš aplinkos ant dielektriko paviršiaus nusėdę jonai. Tokį kristalą deformavus, pakinta jo savaiminis poliarizuotumas ir priešinguose paviršiuose susidaro priešingo ženklo surištieji krūviai. Jei kristalą deformuoja išorinės jėgos, šis efektas vadinamas tiesioginiu pjezoelektriniu reiškiniu. Paviršinis krūvio tankis proporcingas deformacijai, kuri savo ruožtu priklauso nuo kristalą veikiančios jėgos. Ši savybė panaudota pjezoelektriniuose davikliuose (matavimo keitikliuose). Tokie keitikliai ypač tinka parčiai kintančiai jėgai matuoti. Pjezoelektriniai davikliai naudojami tenzometriniuose prietaisuose, svarstyklėse, vibracijos ir deformacijų matuokliuose, pjezoelektriniuose mikrofonuose ir adapteriuose. informaciją apie medžiagos vidinę elektrononę struktūra, o skaidrių medžiagų dispersija nauduojama šviesai skaidyti į spektrą. Labai intensivi lazerio šviesa gali sukelti ir nietesinius neharmoninius elektronų svyravimus, todėl kinta lūžio rodiklis, absorbcijos koeficientas, generuojama jitokių bangų ilgių (harmonikų) šviesa. Tai netiesinės optikos reiškiniai. 61. Absorbcijos spektras - absorbcijs koeficiento priklausomybė nuo bangos ilgio. 62. Šiluminis spinduliavimas. Kūnų spinduliavimas (švytėjimas) vyksta skleidžiant į aplinką elektromagneines bangas. Dėl to kūnai netenka savo energijos ir spinduliavimas gali būti palaikomas tik kompensuojant šios enargijos nuostolius. Labiausiai iš jų paplitęs šiluminis spinduliavimas vyksta skleidžiant aplinkoje elektromagnetonėmis bangomis kūno dalelių chaotiško judėjimo energiją. Visi kiti spinduliavimai vadinami liuminescencijomis ir skirstomi pagal spinduliavimui eikvojamos energijos rūšį. Šiluminis spinduliavimas vyksta visuomet, nepriklausomai nuo to, kokia kūno temperatūra. Šio spinduliavimo metu išspinduliojamos bangos plačių bangų ilgių intervalu, be to, kūno temperatūrai mažejant spinduliuojančių bangų intervalas slenka į ilgesnių (infrarauduonųjų) bangų pusę. Išsiamesniam spinduliavimo aprašymui taikomas energetinio šviesio pasiskirstymaą įvairiose spektro vietose išreiškiantis dydis – 63. spektrinė šviesos spinduliavimo (emisijos) geba. Eν,T=dWν,T/dν; dW – energinis šviesis (W/m2) Taigi emisijos gėba išreiškia energetinį šviesį, tenkantį vienetiniam dažnių intervalui. Jis priklauso nuo kūno temperatūros T ir dažnio ν. Kai į kūną krinta spindulinė energija, dalys jos atspindima, o kitą dalis absorbuojama ir virsta šiluma. Kūno absorbcines savybes apibūdina spektorines absorbcijos geba. Ji išreiškiama kūno sugertuve energetinio šviesio, kai dažnio intervalas nuo ν iki ν +dν, santykiu su kritusiuoju: Aν,T=dW’νT/dW νT 64. Absorbcijos geba A νT priklauso nuo kūno tempretatūros ir nuo dažnio ν. (Šiluminio spinduliavimo aprašymui taikomuose dydžiose vietoje dažnio ν galima naudoti bangos ilgį λ=c/ν). Kai energijos tankis erdveje pasiekia am tikrą reikšmę, nusistovi dinaminė pusiausvyra – kiek kūnas per laiko vienetą išspinduliuoja energijos, tiek jos gauna. Tokį kūnų šiluminį spinduliavimą vadiname 65. pusiausvyruoju. Įvairiausių kūnų šiluminio spinduliavimo aprašymo pagrindas yra kūnas, kurio absorbcijos geba visų dažnių bangoms a=1, G. Kirghofo pavadintas 66. absolučiai juodu kūnų. Absoliučiai juodojo kuno spinduliavimo ypatybes skaidant jo spinduliuotę priznė ar difrakcinė gardele į spektrą ir nustatant atskirų dažnių bangų intensyvumą termoelementu, fotoelementu, bolometru arba fotoplokštele. Privtaikęs statistinius metodus, Plankas gavo absoliučiai juodo kūno emisijos gebos priklausomybės nuo dažnio išraišką: εν,T=2πν2/c2(hν/ehνkT-1)- Planko formulė. 67. Pagrindinis spinduliavimo dėsnis – bet kurio kūno spektrinių emisijos ir absorbcijos gebų santykis nepriklauso nuo kūno prigimties. Jis priklauso tik nuo bangos dažnio (ilgio) ir temperatūros ir yra visiems kunams universali daznio ir temperaturos funkcija. 68. Energetinių lygmenų diskretiškumas atome. Atominių kristalų 69.atomų elektroninė sandara yra pagrindinis veiksnys, lemiantys kristalinės gardelės erdvinę konfigūraciją (atomų tarpusavio išsidestymą) ir tarpatominių ryšių stiprumą, kurį dėl ryšio kovalentiškumo nulemia gretimūų atomų valentinių elektronų banginių funkcijų erdvinio sutapimo dydis. 70. Kristalų elektoninė sandara lemia elektros srovės tekejimo juose ypatybes ir skirtumus išreiškiamus, kaip įprasta, elektrinių laidumu σ = 1/p = enu. Taigi laidumo problemos sprendimas pirmiausia yra kristalų elektroninės struktūros nustatymas kvantmechaniškai. Kitiems atomams ji sprendžiama apytiksliai centrinio traukos lauko artiniu, t.y. kiekvieno Elektrono būsenos atome paliekant tik sferiškai simetrinę dalį su centru atomo branduolyje. Kiekvienam vienelektroniniam lygmeniui atome, kristale atsiranda labai arti vienas kito su 71. diskretinėmis energijos vertėmis lygmenų skaičius lygus kristalą sudarančių atomų skaičiui – liestinė energetinė juosta. 72. Elektronų būsenos kristaluose: kristaliniuose kūnuose dalelės dėsningai išsidėsto erdvėje, kurios matmenys, šimtai ir tūkstančiai atomo matmenų, ir sudaro erdvinę kristalinę gardelę, o jų chaotiška visuma- polikristalinę struktūrą. Kai skysta medžiaga šaldoma labai lėtai, galima išauginti vientisą kristalą, turintį daug molių atomų- monokristalą. 73. Energetinių juostų susidarymas: pagal kistalų energetinių juostų struktūrą lengva paaiškinti jų elektros laidumą. Atome elektronais užpildyti vienelektroniniai lygmenys kristale sudaro užpildytą energetinę juostą. Taip kristale gaunama užpildytos visos leistinės juostos iki juostos gautos iš atomų valentinių elektronų. Metaluose valentinė juosta nepilnai užpildyta, todėl yra laisvų labai mažai besiskiriančių energija lygmenų, per 8. Segnetoelektrikai: Segnetoelektrikų pavadinimas kilęs iš pirmosiosištirtos šio tipo medžiagos- segneto druskos NaKC4HO6* 4H2O. Nuo paprastų dielektrikų segnetoelektrikai skiriasi keliomis ypatybėmis. 1. daugumos dielektrikų santykinė dielektrinė skvarba yra nedidelė- retai kurių siekia 100. tuo tarpu segnetoelektrikų ε gali siekti keletą tūkstančių. 2. paprastųdielektrikų dielektrinė skvarba nepriklauso nuo elektrinio lauko stiprumo, o segnetoelektrikų- priklauso. 3. segnetoelektrikų antykinė dielektrinė skvarba taip pat labai priklauso nuo temperatūros ir tam tikroje temperatūroje yra didžiausia. 4. visiems segnetoelektrikams būdingas dielektrikams būdingas dielektrinės histerezės reiškinys. Tolydžio stiprinant elektrinį lauką, poliarizuotumas didėja iki soties. Po to laiką pamažu silpninant iki 0 , poliarizuotumas pasiekia vertę P0. Toliau stiprinant elektrinį lauką, segnetoelektrikas vėl poliarizuojamas iki soties. Kreivė P═f(E) vadinama histerizės kilpa, o toks poliarizuotumo priklausomumas nuo lauko stiprumo- dielektrine histerize. Kiekvienam segnetoelektrikui būdinga tam tikra temperatūra, kurioje jis visas šias savybes praranda ir pasidaro paprasdu dielektriku. Ši temperatūra vadinama kiuri tašku. Segnetoelektrikų monokristalai, keramika, plėvelės gana plačiai naudojami šiuolaikinėje elektrotechnikoje ir radiotechnikoje. 9. Laidininkai elektrostatiniame lauke: elektros krūviai laidininko paviršiuose gali būti sukurti ir neįelektrinant laidininko, o įnešant laidininką į elektrostatinį lauką. Šis reiškinys vadinamas elektrostatine indukcija. Pvz, įnešus metalinį rutulį į elektrostatinį lauką, laukas pasikeičia, o ant priešingų ženklų elektros krūviai pasiskirsto taip, kad viduje rutuliuko lauko nebūtų. Dėl šios priežasties elektronikos prietaisai, esantys metaliniuose korpusuose, yra apsaugoti nuo korpusų įelektrinimo laukų ir nuo pašalinių elektrostatinių laukų. Korpusą įžeminus, gaunama elektrostatinė apsauga- prietaiso potencialas tampa lygus žemės potencialui. 10. Žaibolaidis: eletrostatinės indukcijos reiškinys taikomas ir žaibolaidyje. Artėjant įelektrintam debesiui prie žaibolaidžio- laidininko, kurio apatinis galas įžemintas, o viršuje susikaupia didelis priešingo ženklo negu debesies elektros krūvis, vyksta krūvio nutekėjimas, t.y. debesis išsielektrina. 11. Elektrinė talpa: skirtingiems laidininkams suteikiant tokį patelektros krūvį jų potencialai pakinta nevienodai. Bet vienam laidininkui keičiant suteiktą krūvį jo potencialas kinta proporcingai krūvio dydžiui q═Cφ. Proporcingumo koeficientas, t.y. dydis, vadinamas elektrine talpa. Ji matuojama elektros krūviu, kurį reikia suteikti laidininkui, kad jo potencialas pakistų vienu voltu. Talpos vienetu faradu laikoma elektrinė talpa laidininko, kuriam suteikus vieno kulono krūvį potencialas pakinta vienu voltu. Laidininko elektrinė talpa nepriklauso nuo medžiagos ir masės, o tik nuo laidininko matmenų ir formos, o priklauso nuo aplinkos, kurioje yra laidininkas, santykinės dielektrinės skvarbos ir jį supančių kūnų. 12.Elektrostatinio lauko energija, jos tūrinis tankis: kyla klausimas- kur dingsta lokalizuota elektrinant laidininką sukaupta energija. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad ji išreiškia krūvių sąveikos potencinę energiją ir todėl susieta su elektros krūviais. Tačiau yra ir kitas labai reikšmingas požiūris, kad energija susijusi su įelektrinant kūną atsiradusiu elektriniu lauku. Tai reikštų, kad energija yra erdvėje visur, kur yra elektrinis laukas. Elektrostatikoje abu požiūriai lygiaverčiai. Kai plokščiajame kondensatoriuje elektrinis laukas yra tik tarp kondensatoriaus plokščių, gauname: W═ εε0S/2d*(Ed)2═ ε0ε/2*E2 V. Iš čia vienetiniam erdvės tūriui tenkanti energija- tūrinis elektrinio lauko energijos kiekis: We═W/V═ ε0ε/2*E2. 13. Elektrodinamika– fizikos dalis kuri nagrinėja reiškinius, susijusius su elektringųjų dalelių arba įelektrintų kūnų judėjimu. 14. Elektros srovė – tai kryptingas elektringųjų dalelių ir įelektrintų kūnų judėjimas. 15. Būtinos laidumo srovės atsiradimo sąlygos: 1) nagrinėjamoje erdvės dalyje turi būti laisvųjų krūvininkų 2) juos turi veikti elektrinis laukas ir versti kryptingai judėti. 16. Elektros srovės stiprumas – yra skaliarinis dydis, kurio skaitinė vertė lygi per laiko vienetą pro laidininko skerspjūvį perneštam elektros krūviui. 17. Nuolatinė srovė – tai srovė, kurios kryptis laike nesikeičia. Nuolatinę srovę, kurios stiprumas nesikeičia, vadiname pastoviąją nuolatine srove. Nuolatinės srovės formulė: I = q/t 18. Elektros srovės tankis ( j=I/S ) skaitine verte lygus stiprumui srovės, kuri prateka pro laidininko skerspjūvio, statmeno srovės krypčiai, ploto vienetą. Elektros srovės tankis rodo srovės tekėjimo kryptį ir jos pasiskirstimą laidininko skerspjūvyje. (j=dI/dS) 19. Omo dėsnis: Metaluose elektros srovės tankis yra tiesiogiai proporcingas elektrinio lauko stiprumui.(j=γ(gama)*E) 20. Vydėmano ir Franco dėsnis (λ/γ=C): Toje pačioje temperatūroje visų metalų šilumos laidumo koeficiento (λ) ir specifinio elektrinio laidumo (γ) santykis yra vienodas. Santykį A/q=ع (Jis rodo pašalinių jėgų darbą perkeliant vienetinį krūvį) vadiname grandinės dalyje (visoje grandinėje) veikiančia elektrovaros jėga. kuriuos ir vyksta elektronų kryptingas judėjimas veikiant elektriniam laukui. Virš valentinės esančios leistinės juostos, yra elektronais neužpildytos- laisvosios. Pirmoji laisvoji juosta vadinama laidumo juosta. Puslaidininkių ir dielektrikų valentinė juosta užpildyta, o laidumo- atskirta draustiniu intervalu ΔE. 74. Kristalų skirstymas į metalus, puslaidininkius ir dielektrikus juostinės teorijos požiūriu: pagal ryšių tarp dalelių pobūdį kristalinius kūnus galima suskirstyti į metalinius kristalus (pasižymi geruelektriniu ir šilumos laidumu), joninius kristalus (būdingas joninis elektrinis laidumas, pvz: NaCl), valentinius kristalus (būdingas mažas elektrinis laidumas, pvz: deimantas) ir molekulinius kristalus (dėl silpnos sąveikos tarp molekulių pasižymi žemomis lydimosi temperatūromis, pvz: ledas). 75. Elektronų Fermio ir Dirako statistika kristaluose: laisvųjų elektronų koncentracija vartinama statistiškai, taikant Fermio ir Dirako skirstinį, kuris aprašo krūvininkų pasiskirstymą vienelektroniniuose tik erdvinėmis koordinatėmis apibrėžtuose energetiniuose lygmenyse pagal jų padėtį kristale atžvilgiu Fermio energetinio lygmens. Fermio lygmuo yra susijęs su cheminiu potencialu naudojamu nustatyti sistemos pusiausvyrai, kuri pažeista ne dėl gautos šilumos arba darbo, o dėl sistemos dalelių skč pokyčio. Statistinė termodinamika taip pat įrodo, kad dviejų kūnų, medžiagų arba skirtingų medžiagos fazių pusiausvyros sąlyga yra cheminių potencialų lygybė: μ1═ μ2. Tokia sistema yra ir kristalo elektronai. Šiuo atveju cheminis potencialas susijęs su medžiagos savybėmis ir apibūdina procese dalyvaujančių elektronų vidutinę vieno elektrono energiją kristale. 76. Savasis ir priemaišinis laidumas puslaidininkiuose, jų priklausomybė nuo temperatūros: puslaidininkiai nuo kitų kietųjų kūnų skiriasi daugybe specifinių savybių- viena iš jų- savasis puslaidininkių laidumas- kokybiškų, be priemaišų puslaidininkių laidumas aktyvuojant (perkeliant) elektronus iš valentinės į laidumo juostą: σ ═1/ρ(10-10 –10-3Ω-1cm-1) yra mažesnis už metalų (10-6 -104 Ω-1cm-1) ir didesnis už dielektrikų (>10-10 Ω-1cm-1). Realūs kristalai visuomet turi kitokių nei kristalo atomų (priemaišų) ir kitų defektų, kurių laidumas panašus kaip priemaišų. Taigi svarbesnis yra puslaidininkių priemaišinis laidumas. Laisvųjų krūvininkų koncentracija daug mažesnė nei metalų ir labai priklauso nuo temperatūros. Principinis skirtumas tarp metalų ir puslaidininkių yra jų elektros laidumo ir laisvųjų krūvininkų komcentracijos temperatūrinė priklausomybė. Prie absoliutinio nulio puslaidininkai virsta dielektrikais, o daugelis metalų net ir superlaidininkais. 77.. Atomo branduolio sandara Atomų branduoliai sudaryti iš protonų ir neutronų. Protono elektros krūvis teigiamas, neutronas elektriškai neutralus. Protono masė mp ═1,672*10-27kg, neutrono mn═1,675*10-27kg. Protonas ir neutronas yra elementariosios dalelės, kurios bendrai vadinamos nukleonais, kurie gali būti su elementariuoju teigiamuoju krūviu ir neutraliosios būsenos. Protonų skč branduolyje nusako jo krūvį ir elemento eilės nr Mendelejevo periodinėje sistemoje. Branduolių masės skč nusako jų masę, išreikštą atominiais masės vienetais ir elementariųjų dalelių- protonų ir neutronų skč jame. Branduoliai, kurių krūvis vienodas, bet skiriasi masės, vadinami izotopais, kurių masės skč vienodi, bet skirtingi krūviai- izobarais. Branduoliai dar apibūdinami sukiniu ir magnetiniu momentu. 78. Radioaktyvumu vadinama vienų atomų branduolių virtimas kitais. Natūralus- kai branduolių kitimai vyksta savaime. Indukuotasis- vyksta paveikus kitoms elementariosioms dalelėms. Svarbi radioaktyviojio spinduliavimo ypatybė yra ta, kad jis priklauso nuo išorinių sąlygų; slėgio, temperatūros, apšvietimo ir t.t.. α dalelių spinduliavimas vyksta tada, kai dėl vidinių procesų branduoliuose iš jų išlekia keturių elementariųjų dalelių- dviejų protonų ir dviejų neutronų sankaupa. Šio skilimo metu vykstantį branduolių kitimą galima užrašyti: 7XA→Z-2YA-4 + 2He4. radioaktyvusis β spinduliavimas vylsta tada, kai dėl vidinių branduolių kitimų spinduliuojamos dviejų tipų elementariosios dalelės: elektronai arba pozitronai. Šios dalelės spinduliuojamos. Kai nukleonai branduolyje virsta vienas kitu. Toks virsmas aprašomas tokia shema: ZAX→Z+1AY+e- +ve. Sklindant α, β ir γ spinduliams medžiagomis, mažiausiai silpnėja γ spindulių intensyvumas. Rentgeno dėsnis nusako γ spindulių silpnėjimo priklausomybę nuo medžiagos rūšies. Radioaktyviųjų medžiagų γ spindulių intensyvumo silpnėjimas, jiems sklindant medžiagomis, tiesiogiai proporcingas medžiagos atomų skč. 79. Pagrindinis skilimo dėsnis: nesuskilusių branduolių skč priklausomybė nuo laiko vadinama medžiafos radioaktyviojo skilimo dėsniu- N═N0e-λT. Remiantis sąryšio tarp pusamžio ir skilimo konstantos, pagrindinį skilimo dėsnį galima užrašyti taip: N═N0e-0,6931/T. 80. Termobranduolinių reakcijų problema: sprogstant vandenilinei bombai, vyksta trumpalaikė intensyvi nevaldoma lengvųjų branduolių jungimosi reakcija. Sintezės reakcijai valdyti reikia tam tikrame tūryje gauti ir gana ilgą laiką palaikyti per 108 K temperatūrą. Tokią temperatūrą galima gauti praleidžiant pro medžiagą labai stiprią elektros srovę. Kad tokioje temperatūroje nesusidarytų neleistinai didelis slėgis, medžiagos tankis 21. Vienalytė gran-dinės dalis – tai dalis, kurioje krūvininką veikia tik elektrostatinės jėgos. O grandinės dalį, kurioje krūvininką veikia ir pašalinės jėgos vadinsime nevienalyte. 22. Omo dėsnis nevienalytei grandinės daliai: 1) bendriausia išraiška: j=γ(E+E*) 2) integralinė išraiška: IR=φ1+ φ2+ ع12 ( grandinės dalies elektrinė įtampa lygi darbui, kuri atlieka elektrostatinės ir pašalinės jėgos, perkeldamos toje grandinės dalyje vienetinį teigiamą krūvį) Dydis U=IR vadinamas grandinės dalies įtampa, arba įtampos kritimu. 23. Elektrinė varža (R=ρ/S) – tai laidininko savybė priešintis elektros srovei. 24. Ominė varža – tai varža nuolatinei srovei. 25. Superlaidumas: Temperatūroje, žemesnėje kaip 4,2K, gryno gyvsidabrio elektrinė varža pasidaro ne-išmatuojamai maža. Toks reiškinis ir yra superlaidumas. 26. Voltamperine charakteristika vadinama elektrine grandine ar jos elementu (rezistoriumi, kondensatoriumi ir kt.) tekančios srovės stiprumo priklausomybė nuo įtampos (arba srovės tankio priklausomybė nuo elektrinio lauko stiprumo). Grandinės ar elementai kuriems galioja Omo dėsnis vadinami tiesiniais, o kuriems negalioja - netiesiniais. 27. Magnetinis laukas: magnetinis laukas atsiranda arba judant elektringosioms mikrodalelėms, arba dėl to, kad kai kurioms mikrodalelėms būdinga tam tikra magnetinė savybė, nusakoma savuoju magnetiniu momentu. Judant elektringajai dalelei, jos elektrinis laukas kinta laike ir dėl to atsiranda magnetinis laukas. Gamtos dėsnis: kiekvienas laike kintantis elektrinis laukas kuria magnetinį lauką, ir atvirkščiai. Magnetinis laukas, kurio kiekvieną tašką apibūdinantys dydžiai nekinta bėgant laikui, vadinamas stacionariuoju. 28. Magnetinė indukcija (B=Mmax/(IS)): tai svarbiausia magnetinio lauko charakteristika. Vienalyčio magnetinio lauko magnetinė indukcija skaitine verte yra lygi srovės rėmelį, kurio magnetinis momentas lygus vienetui, veikiančiam didžiausiam sukimo momentui. 29.Magnetinės indukcijos linijos – tai kreivės, kurių liestinės kiekviename taške sutampa su vek-toriaus B kryptimi. 30. Dešinio sraigto taisyklė: jei sukamas dešininis sraigtas slenka srovės kryptimi, tai sukimo kryptis rodo magnetinės indukcijos linijų kryptį. 31. Bio ir Savaro dėsnis: dB=μ◦μ/4п* Idlsinα/r² 32. Pilnutinės srovės dėsnis: nuolatinių elektros srovių kuriamo magnetinio lauko indukcijos vektoriaus cirkuliacija uždaru kontūru yra lygi to kontūro juosiamų srovių algebrinei sumai. 33. Stokso teorema: bet kokio vektoriaus cirkuliacija kontūru l yra lygi to vektoriaus rotoriaus srautui pro kontūro l juosiamą ploto S paviršių. 34.Magnetinis srautas: Ф=BS 35. Gauso teorema divB=O: Kiekvieno magnetinio lauko indukcijos vektoriaus srautas pro bet kokį ploto S uždarąjį paviršių visuomet lygus 0. 36. Ampero dėsnis: Dviejų lygiagrečių be galo ilgų ir plonų laidų, kuriais teka srovės, kiekvieną ilgio metrą veikianti jėga yra tiesiogiai proporcinga srovių stiprumų sandaugai ir atvirkščiai proporcinga atstumui tarp laidų. 37. Lorenco (magnetinė) jėga: Ši jėga mechaninio darbo neatlieka. Ši jėga dalelei suteikia normalinį pagreitį, dėl to kinta jos greičio v kryptis. Taigi magnetine jėga galima keisti elektringosios dalelės judėjimo trajektoriją. 38. Holo reiškinys: Laidininke, kuriuo teka srovė, sudarius magnetinį lauką, kurio magnetinė indukcija B statmena srovės tankio vektoriui j, atsiranda skersinis elektrinis laukas. 39. Elektromagnetinės indukcijos reiškinis: kai kinta laidų kontūrą veriantis magnetinis srautas, jame atsiranda elektrovaros jėga. 40Faradėjaus elektromagnetės indukcijos (pagrindinis) dėsnis: (ع і = -d Ф/dt) Indukcinė elektrovaros jėga nepriklauso nuo magnetinio srauto kitimo priežasties, o priklauso tik nuo jo kitimo spartos. 41. Lenco taisyklė: Indukuotoji srovė teka tokia kryptimi, kad jos pačios kuriamas magnetinis laukas priešinasi tam magnetinio lauko kitimui, dėl kurio atsiranda srovė. Lenco taisyklę Faradėjaus dėsnyje atspindi minuso ženklas. 42. Dešiniosios rankos taisyklė: jeigu dešinioji ranka laikoma taip, kad magnetinės indukcijos linijos eitų į delną, o atlenktas nykštys rodytų laidininko judėjimo kryptį, tai ištiesti keturi pirštai rodys indukuotosios srovės kryptį. 43. Saviindukcija: Jeigu dėl kokių nors priežasčių kinta laidaus kontūro ribojamą paviršių kertantis surištasis mag-netinis srautas, tai jame taip pat indukuojasi elektrovaros jėga. Šis reiškinys vadinamas savi-indukcija. 44. Magnetinio lauko energija (W=LI²/2): Sukuriant magnetinį lauką, tam tikras energijos kiekis W perkeliamas iš srovės šaltinio į elektros grandinę supančią erdvę. Magnetinio lauko energijos tūrinis tankis: Tūriniu tankiu vadinamas dydis (w(m)=W/V), kuris skaitine verte lygus vienalyčio magnetinio lauko, esančio vienetiniame tūryje, energijai. imamas milijonus kartų mažesnis už normalųjį. Taigi valdomoms termobranduolinėms reakcijoms gauti visų pirma reikia išspręsti superaukštųjų temperatūrų gavimo problemą. 81. Branduolinės reakcijos- atomų branduolių, dalyvaujančių stipriojoje sąveikoje su kitais branduoliais ir elementariosiomis dalelėmis, kitimas. Vienose branduolinėse reakcijose energija išskiriama, o kitose atvirkšiai- sugeriama. Pirmosios vadinamos egzoterminėmis, antrosios- endoterminėmis reakcijomis. Priverstinai pasidalijus sunkiam branduoliui, susidaro nauji, periodinės lentelės viduryje esantys elemantai. Šis dalijimasis yra statistinio pobūdžio. Reakcijos, kuriose lengvųjų elementų branduoliai jungiasi, sudarydami sunkesnius branduolius, vadinamos branduolių sintezės reakcijomis. Jos visų pirma buvo gautos labai aukštose temperatūrose, todėl šio tipo reakcijos dar vadinamos termobranduolinėmis. 82. Puslaidininkiniai diodai Puslaidinink. diodas yra vienas paprasčiausių puslaidininkinių prietaisų. Didelės veikimo spartos diodus galima klasifikuoti pagal įvairius požymius. Svarbią pus-nių diodų grupę sudaro impulsiniai diodai- taikomi impulsinės technikos įtaisuose. Kitą gausią diodų grupę sudaro aukštadažniai diodai taikomi nenutrūkstantiems virpesiams ir signalams apdoroti. Keitikliniai diodai taikomi netiesiniuose elektronikos ir radiotechnikos įtaisuose-detektoriuose, maišikliuose ir t.t.Komutaciniai diodai naudojami kaip nedidelės galios paskirstytųjų parametrų grandinių komutavimo elementai.Jų veikimas pągristas tuo kad dėl voltamperinės charakteristikos netiesiškumo diodo diferencinė varžalabai priklauso nuo slinkio įtampos. 83. Puslaidininkinis Tranzistorius Tai prietaisas kuris turi 3 kontaktus ir skirtas srovei valdyti. Sudarytas iš 3 puslaidininkių, atskirtų vienas nuo kito 2-iem pn sandūromis.Du kraštiniai yra vienodo laidumo, o vidurynisis priešingo. Tranzistoriai yra pnp ir npn. Tranzistoriaus vidurinioji dalis vadinama bazė. Stiprinamoji kintama įtampa – įėjimo signalu, patenka tarp bazės ir vienos kraštinės dalies-emiterio. Kita kraštinės dalis vadinama kolektoriumi. Tranzistoriui reikia dviejų elektros šaltinių: mažesnės įtampos emiterio šaltinio, didesnės įtampos kolektoriaus šaltinio. Tranzistoriai būna taškiniai ir plokštiniai- taškinis neekonomiškas. Plokštini triodą sudaro kristalo plokštės: Tranzis-us jungimas. Tranz-iaus emiterio šaltinis visuomet jungiamas taip, kad emiterio- bazės sandūra(np) būtų laidi srovei; Kolektoriaus šaltinis atvirkščiai, taip kad bazės- kolerktoriaus sandūra (pn) būtų nelaidi elektros srovei. Kaip stiprina tranz?Bazė yra labai siaura. Pajungus elektros šaltinį, iš p srities skytės difunduoja į n srtį.Kadangi n sritis plona, tai didelė dalis skylučių pereina į kolektoriu (nespėja susijungt).I emit.=I kolekt.R1

Daugiau informacijos...

Šį darbą sudaro 5648 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!

★ Klientai rekomenduoja


Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Detali informacija
Darbo tipas
Lygis
Universitetinis
Failo tipas
Word failas (.doc)
Apimtis
3 psl., (5648 ž.)
Darbo duomenys
  • Fizikos špera
  • 3 psl., (5648 ž.)
  • Word failas 200 KB
  • Lygis: Universitetinis
www.nemoku.lt Atsisiųsti šią šperą
Privalumai
Pakeitimo garantija Darbo pakeitimo garantija

Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.

Sutaupyk 25% pirkdamas daugiau Gauk 25% nuolaidą

Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.

Greitas aptarnavimas Greitas aptarnavimas

Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!

Atsiliepimai
www.nemoku.lt
Dainius Studentas
Naudojuosi nuo pirmo kurso ir visad randu tai, ko reikia. O ypač smagu, kad įdėjęs darbą gaunu bet kurį nemokamai. Geras puslapis.
www.nemoku.lt
Aurimas Studentas
Puiki svetainė, refleksija pilnai pateisino visus lūkesčius.
www.nemoku.lt
Greta Moksleivė
Pirkau rašto darbą, viskas gerai.
www.nemoku.lt
Skaistė Studentė
Užmačiau šią svetainę kursiokės kompiuteryje. :D Ką galiu pasakyti, iš kitur ir nebesisiunčiu, kai čia yra viskas ko reikia.
Palaukite! Šį darbą galite atsisiųsti visiškai NEMOKAMAI! Įkelkite bet kokį savo turimą mokslo darbą ir už kiekvieną įkeltą darbą būsite apdovanoti - gausite dovanų kodus, skirtus nemokamai parsisiųsti jums reikalingus rašto darbus.
Vilkti dokumentus čia:

.doc, .docx, .pdf, .ppt, .pptx, .odt